Banko „Snoras“ Turto Pardavimas: Eiga, Perspektyvos ir Iššūkiai

BAB bankas „Snoras“ bankroto administratorius pradėjo naują banko turto pardavimo etapą, kurio metu tikimasi parduoti daugiau nei 1500 kilnojamojo ir kiek daugiau nei 250 nekilnojamojo turto objektų.

Po penktojo pagal turtą Lietuvos komercinio banko „Snoras” žlugimo 2011 metų pabaigoje vadovauti Indėlių draudimo fondui atėjusi Aurelija Mažintienė teigia, kad šiuo metu pagrindinis fondo tikslas yra kuo greičiau ir saugiau sugrąžinti valstybei milijardinę skolą, kurią Finansų ministerija paskolino fondui apdraustų „Snoro” indėlių draudimo išmokoms.

Indėlių draudimo fondo, kuriame dirba 16 žmonių, vadovė interviu BNS teigė, kad „Snoro” turto pardavimo procesai sėkmingai tęsiami ir dar šiemet gali būti apsispręsta dėl maždaug 2,6 mlrd. litų vertės banko paskolų portfelio likimo - ar jis liks „Snoro” bankroto administratoriaus dispozicijoje, ar visas arba dalimis bus parduodamas.

Pirmas dalykas, kuris, mano manymu, yra pats svarbiausias, yra tai, kad pinigai, kurie gauti iš banko „Snoras” turto realizavimo, bus grąžinti ten, kur jiems ir priklauso - į valstybės biudžetą. Žinome, kokia yra valstybės skola ir grąžinus bent 1 mlrd. litų, tai jau sudarys apie 2 proc. visos valstybės skolos. Tai būtų labai didžiulė įtaka, ir Indėlių draudimo fondo misija yra užtikrinti, kad tie pinigai kuo greičiau ir kuo saugiausiai sugrįžtų į valstybės biudžetą.

Antras dalykas, kad kuo greičiau mes grąžinsime pinigus, tuo greičiau bus sumažinta finansinė našta mokesčių mokėtojams, todėl kad vėlgi, mes buvome pasiskolinę pinigus iš valstybės, tai yra iš Finansų ministerijos, nes Indėlių draudimo fonde surinktų įmokų nepakako „Snoro” indėlininkų kompensacijoms. Reiškia, kad kai mes pasiskoliname pinigus iš Finansų ministerijos, ta pati mokesčių mokėtojų našta atsiranda tada, kai jie turi prisidėti prie skolos grąžinimo.

Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra vienas ir vienintelis, aiškiai pasakantis, kurioje eilėje mes turime likti ir eilė nepasikeis. Reikia būti realistais ir situaciją vertinti realiai. Aš, aišku suprantu, kad su tokiu Konstitucinio Teismo sprendimu, kai Indėlių draudimo fondas lieka antroje vietoje, kurioje ir buvo, reiškia, kad tikrai nemaža dalis pinigų sugrįš į fondo sąskaitą ir ją reikės pervesti paskolos dengimui.

Noriu pabrėžti, kad Indėlių draudimo fondo misija yra šiuos pinigus išsaugoti ir visus sugrąžinti tiesiai į valstybės biudžetą, kad nenutekėtų nė vienas litas. Tai yra vienintelis kelias, kurį mes šiandien matome. Taip prisidėtume prie valstybės skolos ir mokesčių mokėtojų naštos mažinimo. Tuo labiau, tai yra labai svarbu, kai mes siekiame nuo 2015 metų įstoti į euro zoną. Vienas iš Mastrichto kriterijų yra susijęs su viešųjų finansų deficito suvaldymu.

Sunku vertinti, galbūt galima tikėtis apie 4 mlrd. litų. Tačiau reikia nepamiršti, kad vyksta teisminiai ginčai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ir jeigu ten dar bus priteista, galbūt suma viršytų 4 mlrd. litų. Tačiau mes turime suvokti ir tai, kad visos sumos atgauti neįmanoma, nes bankui bankroto byla buvo iškelta ne veltui, o remiantis faktais, kad įsipareigojimams padengti trūksta turto. Toks faktas rodo, kad pinigai buvo galimai padėti kitur, negu privalėjo būti padėti. Tikėtis, kad bus susigrąžintas visas turtas, būtų naivu. Statistiškai iš Lietuvoje bankrutavusių įmonių yra susigrąžinama iki 20 proc. viso kreditorinio reikalavimo - viso bankroto proceso metu.

Praėjo dveji metai nuo banko „Snoras” bankroto ir mes jau esame susigrąžinę 23 proc., arba beveik 1,5 mlrd. litų į banko „Snoras” sąskaitą, tik tiek, kad negalėjome skubiai padengti Indėlių draudimo fondo įsipareigojimo Finansų ministerijai ir gyventojams, laukiant Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kurioje kreditorių eilės vietoje mes turime būti.

Jeigu to nebūtų, mes būtume seniai grąžinę tuos pinigus ir Indėlių draudimo fondo skola Finansų ministerijai būtų sumažėjusi apie 70 proc., didelę dalį naštos nuo mokesčių mokėtojų būtume nuėmę. Tikiuosi, kad žmonės yra sąmoningi ir supras, kad geriau kuo greičiau sugrąžinti tuos pinigus į biudžetą.

Konstitucinis Teismas pateikė išaiškinimą, dabar Vilniaus apygardos teismas šiuo pagrindu turi priimti sprendimą dėl Indėlių draudimo fondo eilės. Aš labai tikiuosi, kad artimiausią mėnesį toks sprendimas gali būti priimtas. Kai jis bus priimtas ir jeigu niekas jo neapskųstų, tuomet kreditorių komitete priimtume sprendimą tenkinti antros eilės kreditorinį reikalavimą ir po to galima būtų tai iš karto padaryti. Kalbu su prielaida, kad žmonės yra sąmoningi ir nedarys tokių keistų žingsnių.

Dėl „Snoro lizingo” yra gautas Konkurencijos tarybos leidimas ir viskas krypsta sandorio užbaigimo link. Man atrodo, kad iki liepos pabaigos už „Snoro lizingą” turėtų būti pervesti pinigai. Manau, kad tai yra beveik išspręstas klausimas.

Kalbant apie banką „Finasta”, turime gauti iš Lietuvos banko sprendimą dėl potencialaus investuotojo, kuris jam yra pateikęs dokumentus. Nepaisant to, šito banko įsigijime dalyvauja ne vienas potencialus investuotojas, savo pasiūlymus yra pateikę šeši investuotojai ir jie yra suskirstyti į eiles.

Dabar situacija tokia, kad „EurEst Capital” yra pateikęs dokumentus Lietuvos bankui, vyksta tikrinimo procedūra ir artimiausiu metu laukiame Lietuvos banko sprendimo, ar šis potencialus investuotojas yra tinkamas „Finastai”. Čia galimi du scenarijai: Lietuvos bankas arba patvirtina potencialų investuotoją, arba ne. Jeigu patvirtina, tuomet sandoris gali būti tęsiamas, o jeigu ne, tuomet yra kiti potencialūs investuotojai, kurie stovi eilėje, laukia ir, tikėtina, kad jie savo dokumentus teiks Lietuvos bankui.

Tikėtina, kad tai užtruks laiko, tačiau čia vėlgi gali būti aplinkybės, kurios nepriklauso nei nuo kreditorių komiteto, nei nuo „Snoro” bankroto administratoriaus komandos - tai išimtinai potencialių investuotojų apsisprendimas. Aš tikiuosi, kad jie būtų pateikti, tuomet vėl prasidėtų jų tikrinimas, kuris užtruktų ne trumpiau kaip du mėnesius.

Su „Snoro” bankroto administratoriumi esame sutarę, kad jis ieško potencialių investuotojų į „Lietuvos rytą” - noras ir tikslas yra šiais metais turėti kažkokį rezultatą iš šias akcijas valdančios įmonės „Snoras Media” pardavimo. Kiek mums yra žinoma, yra potencialių investuotojų, ir jie bus pristatyti kreditorių komitetui. Vėliau, atsižvelgiant į pasiūlymus, bus sudaryta jų eilė.

Potencialius investuotojus mes skirstome tik pagal ekonominį naudingumą, nes esame kreditoriai, mums svarbi didžiausia kaina, nes ji tenka maksimalaus kreditorinio reikalavimo tenkinimui. Grįžtant prie banko „Finasta”, aš suprantu Lietuvos banką, kad jam svarbiausia investuotojo patikimumas, taip kad šitoje vietoje suveikia „keturių akių” principas - vertinama tiek ekonominė nauda, tiek patikimumas.

Nemanau, kad Lietuvos bankas be argumentų, be turimų galimybių ir įrankių, galėtų apie potencialų investuotoją suformuoti neigiamą nuomonę.

Jis yra prižiūrimas ir valdomas - skaičiuojami atidėjiniai, formuojama paskolų portfelio vertė. Iš tikrųjų grįžta paskolos, kurioms sueina terminai, grįžta palūkanos už paskolas. Nemažai darbo reikia įdėti su vadinamąja blogesnių paskolų portfelio dalimi, čia reikia ir teisinių, ir antstolių paslaugų. Mūsų tikslas yra realizuoti banko turtą taip, kad gautume maksimalią naudą. Paskolų portfelis irgi yra banko turtas ir šitoje vietoje mums yra labai svarbu apsispręsti ir susitarti, ko mes norime, nes paskolų portfelis gali likti toliau valdomas „Snoro” banke, tada mes turime įvertinti, ar mums apsimoka, kad jis būtų valdomas bankroto administratoriaus, nes dėl to yra patiriamos tam tikros išlaidos.

Reikia pamatuoti pajamų ir išlaidų santykį - apsimoka ar ne. Antras variantas - galbūt galima galvoti apie tokio portfelio pardavimą. Vėl reikia žiūrėti, kokie būtų kaštai ir pajamos, ar apsimoka, kokia yra ekonominė nauda ir ieškoti būdų, kad apsimokėtų dar labiau. Pavyzdžiui, gal neparduoti vienu metu viso paskolų portfelio, o jį dalinti į dalis, į tam tikras kategorijas ir pardavinėti ne vienai, o kelioms suinteresuotoms finansų įstaigoms? Kol kas yra svarstymo stadija, tačiau manau, kad mes turime apsispręsti dėl paskolų portfelio kreditorių komitete ir kartu su bankroto administratoriumi dar šiais metais.

Antram ketvirčiui nustatytas biudžetas buvo iki 4 mln. litų mėnesiui - 20 proc. mažesnis negu pirmąjį ketvirtį. Galiu pasakyti, kad faktiškai išnaudojama suma yra apie 2-3 mln. litų. Aš jaučiu, kad bankroto administratorius suprato ir susikalbėjome, kaip mes įsivaizduojame tolesnį „Snoro” bankroto administravimą ir kokiomis sąnaudomis.

Kai šios sąnaudos kreditorių komiteto dėka sumažėjo 70 proc. nuo bankroto administratoriaus veiklos pradžios, ir manau, kad tolesniuose procesuose mes surasime galimybių ir būdų dar racionaliau panaudoti administratoriaus išlaidas. Racionaliai, tai reiškia taip, kad bandysime susieti jo išlaidas galbūt su procentiniu dydžiu nuo pajamų, gautų pardavus vieną ar kitą banko turto objektą. Apie tai mes galvojame ir šiuo metu su kreditorių komitetu dirbame su šiuo klausimu. Artimiausiu metu norėsime pateikti tam tikrą mūsų išdirbtą variantą, kuriame bankroto administratorius būtų tiesiogiai finansiškai atsakingas už įkritusias pajamas.

Kalbant apie kredito įstaigų įmokų padidinimą reikia labai atsargiai. Mano nuomone, gali tekti suvienodinti draudimo įmokų nustatymo principus tiek bankams, tiek ir kredito unijoms. Neatmetama ir tarifų didinimo galimybė, tačiau pirmiausia Lietuvos bankas turi įvertinti kredito įstaigų rinkos lūkesčius ir indėlių draudimo galimybes.

Tikrai sutinku, kad pastaruoju metu padaugėjus kredito unijų bankrotų, mes turbūt galėtume kalbėti apie kažkokį didesnį tos ekonominės naudos padidėjimą kredito unijų atžvilgiu.

Tai priklauso nuo kelių dalykų - nuo to, kaip sėkmingai mes surinksime draudimo įmokas. Antras šaltinis - kaip bus realizuotas bankrutavusių bankų turtas. Turime du šaltinius, tačiau dabar šie pajamų šaltiniai keliauja ir paskolų, kurios buvo paimtos iš Finansų ministerijos, grąžinimui.

Mes tikrai matome, kad jeigu Konstitucinio Teismo sprendimas įgyvendinimas nebus vilkinamas ir procesas vyks taip sklandžiai, kaip tikimės, „Snoro” paskola gali būti padengta iki 2014 metų pabaigos, jos dalinį grąžinimą pradedant dabar, nedelsiant. Visų pinigų visi kreditoriai negali tikėtis atgauti, nes „Snoro” bankrotas buvo paskelbtas todėl, kad buvo nustatytas turto trūkumas įsipareigojimams padengti, tai yra akivaizdu.

Viską iš esmės pakeitėme, pradedant struktūra. Pakeitėme ją, buvo priimti žmonės, profesionalai, kurie turi patirties draudimo išmokų apskaičiavime, dirbant su juridiniais klausimais, buvę bankininkai, auditoriai, draudikai. Mano tikslas buvo pirmiausiai sustyguoti žmones. Nuo indėlių draudimo sistemos gyvavimo pradžios Lietuvoje žlugo septynios kredito įstaigos, įskaitant Ūkio banką.

Indėlių draudimo fondas pervedė draudimo išmokas daugiau nei 387 tūkst. indėlininkų, jiems kompensuojama 4,113 mlrd. litų prarastų indėlių (neįskaitant Ūkio banko indėlininkų). Fondo paimtos paskolos, skirtos trijų kredito unijų, „Snoro” indėlininkams ir Ūkio banko turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimo Šiaulių bankui finansavimui, birželio 30 dieną siekė 3,036 mlrd. litų.

Fondas skolą Finansų ministerijai grąžinama ne tik iš bankrutavusių įstaigų turto pardavimo, bet ir iš draudimo įmokų, kurių kas mėnesį vidutiniškai sumokama po 14,6 mln. litų. Preliminariais Indėlių draudimo fondo duomenimis, šiemet pirmąjį pusmetį į Indėlių draudimo fondą sumokėtų draudimo įmokų suma yra 87,849 mln. litų.

Šiemet sausį-birželį Indėlių draudimo fondas Finansų ministerijai grąžino 61,7 mln. litų paskolos ir 7,27 mln. Parduodamo turto sąraše dar lieka 88 nekilnojamojo turto vienetai ir dar du laikinai neparduodami objektai, dėl kurių vyksta teisiniai ginčai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Snoro“ buveinę sostinės Vivulskio gatvėje bankroto administratorius pardavė Kinijos verslininko kontroliuojamai bendrovei „Alsana“. Pastaroji pastate planuoja įkurti verslo centrą.

„Buveinė buvo ryškiausias turto sąrašo objektas, pelnytai susilaukęs daug dėmesio, o jo pardavimo procesas buvo sklandus, nors techniškai ir sudėtingas. Lietuvoje bankas nebeturi tokios vertės objektų, didžiąją dalį likusio neparduoto turto sudaro žemės sklypai. Kita vertus, vertingo turto dar liko Rusijoje bei Estijoje, ten procesai vyksta, nors ir lėčiau nei norėtųsi“, - sakė BAB „Snoras“ bankroto administratorius Gintaras Adomonis.

Be to, „Snoras“ valdo didelės vertės reikalavimo teisę į Latvijos oro pervežimų bendrovę SIA „AirBaltic“. Bankas tikisi, kad su šia reikalavimo teise susiję įsipareigojimai gali būti įvykdyti ankščiau termino, jei Latvijos vyriausybei pasiseks bendrovę parduoti strateginiam investuotojui.

Administratoriaus komanda šiemet taip pat pardavė 460 kilnojamojo turto objektų už bendrą 67 261 euro sumą.

Likviduojamos dėl bankroto UAB „Simpras group” kreditorių sprendimu parduodamos dukterinių įmonių akcijos (likviduojama dėl bankroto UAB „Simpras” (į.k. 184764649), bankrutuojanti UAB „Gargždų plytų gamykla” (į.k. 110698387), likviduojama dėl bankroto UAB „Matuizų dujų silikatas” (į.k. 125762333), likviduojama dėl bankroto UAB „Kupiškio plytų gamykla” (į.k. 165387834), likviduojama dėl bankroto UAB „Švenčionėlių keramika (į.k.578666190), likviduojama dėl bankroto UAB „Rokų keramika” (į.k. 159700872), likviduojama dėl bankroto UAB „Matuizų plytinė” (į.k. 184589363) ir reikalavimo teisė 44.783,76 EUR sumai (užtikrinta hipoteka) į likviduojamą dėl bankroto UAB „Švenčionėlių keramika” (į.k.

Netrukus bus paskelbta ir apie banko centrinės būstinės Vilniuje pardavimą. Pastatas sostinės A.Vivulskio gatvėje bus brangiausias parduodamas objektas - patvirtinta pradinė jo kaina yra 5,307 mln. eurų.

„Parduodamo turto sąrašas atspindi veikusio banko verslo filosofiją ir interesų kryptis. Administratoriaus komanda šiame etape tikisi parduoti paskutinįjį iš trijų prabangių butų Vilniaus Senamiestyje - už 104 kvadratinių metrų ploto butą ir automobilio stovėjimo vietą Gaono gatvėje bus prašoma 332 870 eurų.

Tarp komercinių nekilnojamojo turto objektų pirkėjai ras banko veiklai naudotus Alytaus, Kauno, Tauragės, Šiaulių, Mažeikių filialų pastatus. Taip pat Vilniuje bus parduodamas administracinis pastatas Žirmūnuose, poilsio bazė Žolyno g., teritorija greta Pilaitės prospekto ir Vakarinio aplinkkelio, viešbutis Vingrių g.

Banko kilnojamojo turto sąraše išsiskiria paveikslų kolekcija: dvylika Adomo Galdiko darbų, Lino Cicėno, Arūno Rutkaus, Eglės Vertelkaitės bei Romualdo Čarnos darbai. Brangiausias - Arūno Rutkaus „Tiltelis“, kurio sumažinta pradinė pardavimo kaina 4 018,47 EUR.

„Snoro“ banko veikla Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, lapkričio 24 dieną Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankroto byla „Snorui“ buvo iškelta 2011 metų gruodžio 7 dieną.

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.

Banko "Snoras" būstinė Vilniuje. Šaltinis: Delfi.lt

Turto Pardavimo Statistika ir Prognozės

Aurelija Mažintienė pateikė įdomių įžvalgų apie "Snoro" turto atgavimo perspektyvas ir jau pasiektus rezultatus. Pateikiame pagrindinius duomenis lentelėje:

Anot A. Mažintienės, nors tikimasi atgauti didelę dalį turto, reikia būti realistais ir suprasti, kad visos sumos susigrąžinti nepavyks, nes bankroto byla buvo iškelta dėl turto trūkumo įsipareigojimams padengti.

"Snoro" žlugimas ir šio banko bankroto administravimas yra vienas brangiausių Lietuvoje.

Indėlių draudimo fondui išmokėjus išmokas dviejų bankų, kelių kredito unijų indėlininkams bei dar pasiskolinus, kada pats fondas atsigaus ir taps gyvybingas?

tags: #banko #snoras #parduodamas #turtas