Mirus artimam žmogui, rūpintis turtiniais reikalais gali būti emociškai sudėtinga. Tačiau palikimo klausimus būtina sutvarkyti per nustatytą laiką.
Palikimo priėmimas ir atsisakymas
Jeigu mirusysis buvo sudaręs testamentą, notaras jį perskaito, informuodamas žinomus įpėdinius. Notaras taip pat ieško kitų galimų įpėdinių ir praneša jiems testamento turinį. Kiekvienas įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo atsisakyti.
Palikimui priimti nebūtina rašyti pareiškimo, pakanka pradėti naudotis mirusiojo turtu. Tačiau, siekiant išvengti neaiškumų, rekomenduojama per 3 mėnesius nuo teisės į palikimą atsiradimo parašyti pareiškimą notarui. Kai yra daugiau įpėdinių, disponuoti turtu (pvz., parduoti) galima tik po 3 mėnesių, kadangi gali atsirasti daugiau pretendentų į palikimą.
Rizika priimant palikimą
Priimdamas palikimą, įpėdinis gauna ne tik turtą, bet ir skolas. Norint išvengti nuostolių, turtą galima priimti su apyrašu, kurį sudaro antstolis per 1-3 mėnesius nuo įpėdinio pareiškimo pateikimo notarui.
Bendroji nuosavybė
Dažnai turtą paveldi keli asmenys, o kaip jį pasidalinti, neaišku. Tokiu atveju turtas tampa bendrąja nuosavybe.
Jei daiktas dalus, jis dalijamas natūra. Jei daiktas nedalus (pvz., automobilis), jis gali atitekti vienam iš įpėdinių, o kitiems kompensuojama kitais daiktais ar pinigais.
Kai paveldimas ūkininko ūkis ar įmonė, svarbu, kuris paveldėtojas tuo užsiimdavo ir/ar ketina užsiimti. Geriausia, kai paveldėtojai susitaria dėl palikimo pasidalijimo.
Paveldėtojų gali būti daug, tačiau su palikimo priėmimu susijusius veiksmus gali atlikti vienas asmuo - testamento vykdytojas, kuris gali būti paskirtas testamente ir gauti atlygį už vykdymą.
Bendroji nuosavybė - kas tai?
Bendroji nuosavybė - tai turtas, priklausantis dviem ar daugiau savininkams. Bendrasavininkais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės. Dažniausios formos - kai keli asmenys kartu perka turtą, paveldi ar gauna dovanų.
Išskiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.
Bendroji dalinė nuosavybė
Bendrojoje dalinėje nuosavybėje aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama visų dalyvių sutikimu. Nesutarimų atveju tvarką nustato teismas.
Bendroji jungtinė nuosavybė
Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos. Tokia nuosavybė atsiranda įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui, sutuoktinių turtas.
Bendrasavininkų nesutarimai - pagrindinės priežastys
Nesutarimai dažniausiai kyla dalijant turtą. Visi NT valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimai priklauso nuo visų bendrasavininkų, todėl vieno bendrasavininko teisės yra apribojamos kito bendrasavininko. Išsiskyrusios nuomonės ir skirtingi interesai tampa pagrindine nesutarimų priežastimi.
NT bendrasavininkų teisės
Siekiant išvengti nesutarimų, visi bendrasavininkai turi žinoti savo teises:
- Teisė gauti pajamas: Kiekvienas bendrasavininkas proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas.
- Teisė disponuoti savo dalimi: Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas. Jeigu dalis bendrosios nuosavybės parduodama pašaliniam asmeniui, kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama.
- Teisė atsidalinti: Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Atidalijant pasikeičia turto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama individualios nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.
NT bendrasavininkų pareigos
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bendrasavininkų pareigos yra ne ką mažiau reikšmingos nei teisės:
- Finansinė atsakomybė: Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
- Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus: Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.
Kaip elgtis bendrasavininkų nesutarimo atveju?
Vis dėlto kartais nutinka taip, kad nesutarimai tarp bendrasavininkų - neišvengiami. Dažniausiai sprendžiant nesutarimus, susijusius su bendru turtu, rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie gali padėti rasti geriausią problemos sprendimą.
Nekilnojamojo turto mokestis (NTM)
NTM yra mokestis, kurį moka turto savininkai. Šis mokestis yra svarbus valstybės ir savivaldybių biudžetams, tačiau jo įvedimas ir taikymas dažnai susiduria su skepticizmu ir diskusijomis.
NTM Lietuvoje
Lietuvoje NTM mokamas už gyvenamosios, sodo, garažo, fermos, šiltnamio, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės ar inžinerinius statinius, kurių bendra mokestinė (bazinė) vertė viršija 1 mln. eurų. Nuo viršijančios dalies mokamas 1 proc. mokestis, kuris patenka į valstybės biudžetą.
Šiuo mokesčiu siekiama mažinti valstybės biudžeto deficitą, o ne didinti savivaldybių finansinį nepriklausomumą.
NTM Teorijos
NT apmokestinime istoriškai vyrauja dvi teorijos:
- Naudos teorija: Mokestis suprantamas kaip įmoka už savivaldybių institucijų teikiamas viešąsias paslaugas.
- Galėjimo sumokėti mokesčio teorija: Turtą moka daugiau NT turintys asmenys.
Naudos teorija
Mokestis yra mokamas už tam tikras valstybės teikiamas viešąsias paslaugas, tokias kaip viešosios tvarkos palaikymas, rinkos valstybinis reguliavimas, sveikatos apsauga, socialinis draudimas, švietimas ir kitos.
Galėjimo sumokėti mokesčio teorija
Nuosavybės teisė į turtą yra pakankamas pagrindas įvertinti asmens gebėjimą mokėti mokestį - asmenys, sukaupę NT, turi būti pajėgūs mokėti mokestį. Ši nuostata paaiškinama tuo, kad atitinkamas apmokestinimo būdas vers turtą panaudoti efektyviausiai.
Probleminiai aspektai
Teorijos kritikos aspektas yra tai, kad taikant šį mokestį ne visada atsižvelgiama į socialiai pažeidžiamus ar kai kuriuos kitus asmens interesus. Todėl siekiant šios teorijos praktinio veikimo yra svarbu, jog socialiai pažeidžiami asmenys ne dėl jų kaltės pasikeitusios gyvenimo sąlygos būtų apsaugoti įstatymo.
NTM privalumai ir trūkumai
Nors NTM gali padidinti savivaldybių biudžetus ir skatinti efektyvesnį turto naudojimą, jis taip pat gali sukelti socialinį nesaugumą ir būti sudėtingai administruojamas.
Išvados
NTM yra svarbus, bet prieštaringas mokestis. Siekiant efektyviausio jo taikymo, būtina atsižvelgti į socialinį teisingumą, administracinius kaštus ir teisinį aiškumą.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai įvairiose šalyse
NTM problemos Lietuvoje
- Sudėtingi NT apmokestinimą reglamentuojantys įstatymai.
- Komplikuotas įgyvendinimas dėl dažno įstatymo nuostatų keitimo ir papildymo.
- Nepakankamas savivaldybių finansinės padėties stabilizavimas.
Efektyvus NTM surinkimas
Efektyviam NTM surinkimui įtakos turi ne tik NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė, bet ir savivaldybių tarybų priimami sprendimai.
Teisės teorijos
- Naudos teorija: Mokestis kaip įmoka už savivaldybių institucijų teikiamas viešąsias paslaugas.
- Kapitalo mokestis (galėjimo sumokėti mokesčio teorija): Daugiau NT turintys asmenys moka daugiau.
NTM funkcijos
- Fiskalinė: Užtikrina valstybės pajamas.
- Reguliavimo: Skatina ir remia naudingas ūkines sritis, pritraukia kapitalą ir investicijas.
Bendros (viešosios) funkcijos
Norint įgyvendinti bendras (viešąsias) funkcijas, būtini atitinkami piniginiai ištekliai. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės formavimo šaltinis.
NTM kritika
NTM įvedimas dažnai sutinkamas skeptiškai, kritikuojami jo tarifai ir sudėtingas administravimas. Tačiau, nepaisant kritikos, NTM išlieka svarbia valstybės pajamų dalimi.
Išvada
NTM yra svarbus, bet prieštaringas mokestis. Siekiant efektyviausio jo taikymo, būtina atsižvelgti į socialinį teisingumą, administracinius kaštus ir teisinį aiškumą.
Paveldėto ar dovanoto turto pardavimas. Kokius mokesčius reikia mokėti? | Teisinėkonsultacija.lt
tags: #bankas #neregistruoja #turto #seimos #turtu