Kiekvienas, turintis sodo sklypą, svajoja apie gražią ir harmoningą aplinką. Tačiau, norint pasiekti norimą rezultatą, reikia žinoti keletą svarbių dalykų. Šiame straipsnyje pateikiami ekspertų patarimai ir rekomendacijos, kaip teisingai apsodinti sodo sklypą, kad jis būtų ne tik estetiškas, bet ir funkcionalus.

Nuo Ko Pradėti?
Sodo įsirengimą reikėtų pradėti ne nuo augalų pirkimo, bet nuo sodo ir želdynų planavimo bei projektavimo. Šį darbą puikiai gali atlikti profesionalus kraštovaizdžio dizaineris, bet jei jau nusprendėte, kad viską darysite patys, tai duosime jums keletą patarimų.
1. Sklypo Dydžio ir Aplinkos Nustatymas
Pirmas žingsnis - nustatyti sklypo dydį ir kas jį supa. Didelis sklypas dažniausiai būna laukuose arba apsuptas mišku. Šiose vietose susiduriama su gamtos iššūkiais: sausra, užmirkimu, vėju, dideliais medžiais, nelygiu reljefu, prastu dirvožemiu. Kraštovaizdžio dizaineris prieš projektuodamas želdynus stengiasi išnagrinėti vietovę, jos mikroklimatą ir pagal tai parenka augalus ir jų vietą želdyno plane. Šių veiksnių įtaką mūsų augalams galime sumažinti, jei laikysimės tam tikrų taisyklių.
2. Stiliaus Pasirinkimas
Nesvarbu ar sklypo želdinimo projektą ruoš kraštovaizdžio dizaineris ar jūs pats, bet antras žingsnis būtų nuspręsti, koks želdynų išdėstymo stilius jums artimesnis: geometrinis ar laisvų formų. Tuo remiantis bus galima plane braižyti formas arba laisvas linijas, kuriose bus susodinti augalai ar atskirtos tam tikros zonos.
Geometrinis stilius
Dominuoja tiesios linijos, kurios želdynams suteikia tvarkos. Toks stilius labai populiarus ir jis atsikartoja net daržo zonoje, kai yra įrenginėjamos taisyklingų formų pakeltos lysvės. Tokios lysvės priduoda tvarkos ir visiškai neprimena tradicinio daržo. Jos taip išpopuliarėjo, kad jas jau pradedama įrenginėti net reprezentacinėje zonoje. Kyla klausimas, kaip paslėpti tą kartais užmirštą ūkinę zoną? Galite apsodinti koloniniais vaismedžiais arba aukštaūgiais daugiamečiais augalais, kaip pavyzdžiui, lendrūnais. Tokiu atveju tokia gyvatvorė ar gėlynas ne tik atliks „užuolaidų“ funkciją, bet ir duos sklypui švelnumo, džiugins jūsų akis ir net galėsite nusiskinti derlių.
Laisvų formų stilius
Būdingai tai, kad nėra griežtų linijų, vien tik lengvos ir laisvos formos. Toks stilius labai pamėgtas tų, kurie savo kieme mėgsta sodinti daugiamečius augalus ir iš jų formuoti „Olandišką bangą“. Tokie želdynai tikrai džiugina akį, bet jei į juos įtrauktume šiek tiek vaismedžių, gal kai kur pasodintume uogakrūmių, kuriuos labai mėgsta vaikai, tai gėlynas pavirstu sodu, o sodas - gėlynu. Jokių suvaržymų šiame stiliuje nėra, tad galite laisvai eksperimentuoti.
3. Vietos Parinkimas Augalams
Jei sklypas tarp miškų, tai pagalvokite ir apie tai, kad iš visų pusių gali kristi šešėlis. Dalinis šešėlis, kaip ir šviesa, yra būtini augalams, bet šiuo atveju saulės šviesa yra sukoncentruota tik į sklypo vidurį. Esant medžių apsuptyje nebijokite ūkinei zonai paskirkite sklypo vidurį. Be to, miške būna visai kitoks mikroklimatas ir vasarą čia vėsiau, tad sodinkite augalus ten, kur daugiau saulės ir šilumos. Augalai gali būti integruoti ir jūsų poilsio zoną, nes kam nepatiktų greitai nusiskinti šviežią derlių arba pasislėpti nuo kaitrios saulės. Vaikų zonoje pasodinkite uogakrūmių, kurių uogos bus nuvalgomos vaikų ir jiems nereikės atsitraukti nuo mėgstamos veiklos.
Jei pastebėjote, kad sklype yra labai nedaug šviesios vietos, o norisi turėti kelių rūšių ir ankstyvumo vaismedžių, tai rinkitės koloninius vaismedžius. Jų laja yra siauresnė, tad sodinimo atstumai bus mažesni. Tarp koloninių vaismedžių galite rasti ne tik obelų, bet ir vyšnių, trešnių, abrikosų, kriaušių, nektarinų, persikų, slyvų, serbentų. Šiuos augalus galite sodinti ir į vazonus, taip pasipuošite net savo terasą ar balkoną.
4. Dirvožemio Gerinimas
Šalia miškų žemė būna prastesnė, nes iš jos daug maisto medžiagų pasisavina ten augantys dideli medžiai. Jei pas jus sklype vyrauja alksniai, asiūkliai, viksvinės žolės, tai tokį dirvožemį reikės pagerinti. Tokiu atveju reikės iškasti didesnes duobes ir jas papildyti derlingu dirvožemio mišiniu, kuriame jauni augalai galės įsitvirtinti.
5. Apsauga Nuo Žvėrių
Pagalvokite apie tvoras, kurios apjuostų jūsų sklypą. Jei vis dėl to jų nenorite, tai galite auginti gyvatvores. Pabodo tujų gyvatvorės? Tai rinkitės koloninius augalus arba medlievas, kurias formuojant špaleriais arba „U“ forma gausime ne tik dekoratyvų vaizdą, bet mėgausimės ir derliumi.
6. Vėjų Barjerų Planavimas
Lietuvoje dažniausiai vyrauja šiaurės vakarų arba vakariniai vėjai, kurie gali pridaryti nemažai žalos jūsų augalams. Geriau daryti vėjo barjerus iš augalų, kai jie susodinami šachmatiškai. Išorinėje sklypo pusėje parinkite žemesnius ir šalčiams atsparesnius krūmus (medlievas, šaltalankius), o už jų galite sodinti ir didesnius medžius.
7. Laistymo Sistemos Įrengimas
Laistymo sistema, ne tik aprūpins vandeniu jūsų augalus, bet ir sutaupys jūsų laiko. Turint sklypą laukuose tai padaryti būtina, nes čia saulės poveikis yra stipresnis, ypač jei ilgą laiką nėra kritulių.
Augalų Pasirinkimas
Prie gyvenamųjų namų esančio sklypo apželdinimas susideda iš natūralios gamtos ir dirbtinių želdynų derinio. Gyvatvorės sudaromos iš gudobelią, geltonąją akaciją, raugerškią, eglią, alyvą, jazminą, meškyčią, erškėtrožių, laukinią obelą ir kriaušių bei kitą tankiai suželiančią medžią ir krūmą. Gyvatvores sodinti geriau iš vienos rūšies augalų.

Balkonams ir išorinėms palangėms apželdinti tinka vienmečiai vijokliniai augalai - nasturtės, kvapieji pelėžirniai, sukučiai, dau-giažiedės pupelės; daugiamečiai - žemaūgiai jurginai, kardeliai, tulpės; vienmečiai - se-renčiai, žioveiniai, gvaizdūnės, rezetos, leukonijos, našlaitės.
Gėlynai gali būti įvairių rūšių: klombos, lysvaitės, landšaftiniai gėlynai - miksborde-riai, parteriai. Parenkant augalus gėlynams, reikia atsižvelgti ne tik į jų biologines ypatybes, bet ir spalvų derinį. Reikėtų vengti daugiaspalviškumo.
Medžiai ir krūmai sklype sodinami grupėmis arba po vieną gazone. Jazminams geriau parinkti saulėtą vietą, ten jie gausiau žydi. Alyvos labai nereiklios, gerai auga rūgščioje dirvoje, bet nepakelia drėgmės pertekliaus ir negilaus gruntinio vandens pelkėtose vietose.
Iš rožių mėgėjiškai gėlininkystei patartina: arbatinės, arba hibridinės, poliantinės, floribundinės, parko ir kt. Be to, pirmenybė teiktina daugiametėms, pasižyminčioms žalumu bei žiedais ir sėkmingai augančioms vienoje vietoje keletą metų (flioksai 4-5 metus, bijūnai 8-10 metų) be persodinimo.
Sodinimas Šlaituose
Jei jūsų šlaitas statesnis nei 30 laipsnių, tai jį reikėtų terasuoti. Terasos padės sustabdyti dirvožemio eroziją, geriau įšildys dirvos paviršių, o jums bus lengviau ir paprasčiau sodinti ir prižiūrėti augalus. Viršutinėje terasoje, kurioje tenka daugiausiai šviesos, rekomenduojama sodinti vaiskrūmius, nes jie nėra aukšti ir nekris šešėlis žemiau augantiems augalams.
Augalų pasirinkimui įtakos turės ir tai, kokioje pusėje yra šlaitas:
- Pietinis šlaitas: Gauna daugiausiai saulės, tad čia drąsiai galima sodinti beveik visus augalus.
- Šiaurinis šlaitas: Gauna nedaug šviesos, tad jo viršuje bandoma auginti tokius jautrius augalus, kaip šilauoges.
- Rytinis šlaitas: Augalai nebus nudeginti kaitrios vasaros saulės, o ir šviesos užteks tiek dekoratyviniams, tiek valgomiems augalams auginti.
- Vakarinis šlaitas: Auginkite mažiau jautrius augalus, kurie pripratę prie Lietuvos klimato (obelys, kriaušės, slyvos).
Sodinimas Daubose Arba Kai Aukšti Gruntiniai Vandenys
Daubose visai kitoks mikroklimatas, nes čia dažnai užsilaiko rūkas, drėgmė arba būna aukšti gruntiniai vandenys. Retas augalas pakenčia tokias sąlygas, tad norint auginti beveik visus augalus reikės tam tinkamai pasiruošti. Augalai sodinami į dirbtinai suformuotas kalveles. Jos formuojamos ant jau esamo grunto supilant sluoksnį drenažo (tai gali būti smėlis) ir 0,5 m aukščio kalvelę kompostinės žemės ar durpės.
Fengšui Patarimai Sodui
Pagal senovės kinus, įeinamosios namo durys turėtų būti atsuktos į pietus, o namo nugara - į šiaurę. Anot senovės kinų, sklypo šiaurėje turi būti aukštas kalnas, arba aukšti namai, arba kalnas, ar bent aukšta tvora.
Sodo centras - sveikatos ir sėkmės zona. Todėl pieva pačiame sodo centre turėtų būti be jokių augalų ar medžių.
Pietryčiai - turto ir klestėjimo zona. Reikia sodinti greitai augančius aukštus augalus. Neturi būti tiesių takelių, ligotų, sudžiuvusių augalų.
Pietvakariai - meilės ir šeimos zona. Toje vietoje geriausia auginti bijūnus, jurginus, rožes. Geriausios spalvos - rausva, raudona, oranžinė.
Vakarai - vaikų, ateities, kūrybingumo zona. Ši zona lemia ateitį, todėl ji turi būti rami ir tvarkinga. Jei vaikų zonoje būtų arkos, lenkti elementai, apželdinimas, tai labai gerai.
Pietūs - šlovės ir reputacijos zona. Čia turėtų būti raudonai žydinčios gėlės, ugniakuras, lauko viryklė, laužavietė.
Šiaurės rytai - išminties ir meditacijos zona. Čia galėtų būti akmenų sodas.
Šiaurės vakarai - globėjų, angelo sargo zona. Šioje vietoje tinkama įrengti tvenkinius, jie pritrauks globėjus.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Žemiau pateikiami dažniausiai užduodami klausimai apie sodo sklypo apsodinimą:
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima sodinti medžius? | Atstumas priklauso nuo medžio rūšies ir aukščio. Reikia atsižvelgti į vietinius reglamentus. |
| Kokio aukščio gyvatvorę galima auginti? | Aukštis priklauso nuo vietinių reglamentų ir kaimynų sutikimo. |
| Kaip išnaikinti piktžoles vejoje? | Galima naudoti herbicidus arba ravėti rankomis. |
| Kada geriausia sėti veją? | Geriausias laikas - pavasaris arba ruduo. |
| Kaip sutvirtinti šlaitą? | Šlaitą galima sutvirtinti terasomis, akmenimis arba specialiais tinklais. |
Svarbiausia, kad eksterjere vyrautų vientisumas, o interjero tematika atsispindėtų ir aplinkoje. Kuriant etnografinės sodybos aplinką, svarbu pasidomėti tos vietovės etnografiniais motyvais, papročiais.
Pasak Kompoziciniaisprendimai.lt projektuotojos ir dizainerės Julitos Ąžolinskaitės-Leckienės visada pravartu apsidairyti ir į natūralią aplinką, o parenkant augalus ir sudarant augalų kompozicinius derinius nepabijoti atkartoti vienų ar kitų natūralios gamtos kompozicinių variantų. Jos nuomone, projektuojant sodybų aplinką, kaip ir visuose be išimties sklypuose bei sklypeliuose, svarbiausia nustatyti funkcines zonas.
Aplinką geriausia projektuoti tuomet, kai vyksta statinių statybos. Aplinkos projektavimo metu suprojektuojami ir parenkami:
- Įvažiavimai;
- Funkciniai takai bei pagalbiniai takeliai;
- Funkcinis bei dekoratyvinis apšvietimas;
- Laistymo sistemos;
- Dirbtinių telkinių vietos;
- Mažoji architektūra;
- Augalai.
Pirmiausiai įrengiami inžineriniai tinklai, įrenginiai, formuojamas reljefas.
Projektuojant aplinkos želdyną, apželdinimo ir projektavimo specialistė Julita pabrėžia, kad svarbu žinoti dirvožemio sudėtį bei įvertinti konkrečią vietą, kurioje numatyta sodinti augalus. Iš dalies galima pasirinkti patinkančius, norimus auginti augalus. Viską reikia daryti tik įvertinus vietą, kai galima jau tiksliau pasakyti, ar tie augalai galės augti toje sklypo vietoje.
Gėlynas ir dekoratyviniai, prabangesni augalai tinkami sodinti reprezentacinėje sklypo zonoje, kitaip vadinamame priesodybyje - prie įėjimo į namą ar į patį sklypą, prie terasos, prieš svetainės langus. Reikia pastebėti, kad augalų sodinimui įtaką daro ir funkcinės sklypo zonos, tačiau dėl vietos stygiaus, kartais atrandami įvairūs kompromisai ir nusižengimai taisyklėms tampa nesvarbūs.
Jeigu žmogus turi nuovoką, domisi ir skaito su aplinka bei augalais susijusią literatūrą, tai gali savo aplinką kurti ir pats. Tačiau, jei žmogus dvejoja, nežino, ko nori arba žino, tačiau neišmano kokio dydžio augalas užaugs, ar tiks numatytoje vietoje ar prie jau esamų augalų - tokiu atveju geriau pasikonsultuoti su specialistu.
Vienas iš klaidingų nuomonių, kad mažame sklype darbo nedaug - yra ne visai teisingas. Jeigu žmonių poreikiai minimalūs, tuomet taip - galima atlikti darbus patiems. Tačiau jeigu nedideliame sklype yra poreikis ne vienai ir ne dviem funkcinėms zonoms bei reikalingas ir vaismedžių sodas, ir daržas, ir žaidimų aikštelė, ir poilsio oazė, reikia kviesti specialistą.
Augalų išdėstymo galima pasimokyti iš natūralios gamtos. Augalai turi tarpusavyje derėti, tačiau atskiros jų dalys gali sudaryti ir spalvinius bei tūrinius kontrastus. Kontrastai aplinkoje suteikia žaismo, netikėtumo, judesio pojūtį.
Sodinant jaunus augalus, nereikėtų sugrūsti jų vienas šalia kito. Tai gan dažna problema, kuomet žmonės jaunus, nedidelius augaliukus susodina nedideliais atstumais, o tada jie auga bei plečiasi, stelbia vieni kitus, konkuruoja ir dekoratyvumo nelieka, nekalbant apie kitas, rimtesnes blogybes.
Projektuojant aplinką, į statinių architektūrą, fasadų apdailą atsižvelgiama iš dalies. Projektuotoja Julita rekomenduoja pirmiausiai įvertinti statinį, jo paskirtį, kas svarbu gyventojams ir kokie jų poreikiai. Prie moderniško pastato ir griežtų fasadų aplinkos projektuotojas neprojektuos „rūtų darželio“, o jeigu vis tiek šeimininkas norės tokio varianto, tai jį privalės suprojektuoti stilingą, modernišką, įvedant atitinkamas želdinamų plotų formas ar pagalbinius mažosios architektūros elementus. Kaimo sodyboje rinksimės laisvas lajų formas. Į želdyną nereikia bijoti įsivesti kelias augalų rūšis, gėlių besikeičiančias spalvas ar net dobiliukų veją.
Specialistė sako, kad nėra vieno teisingo atsakymo. Viskas priklauso taip pat nuo žmonių poreikių ir aplinkos projektuotojo - dizainerio: kiek jis sugeba pajausti klientą, sužinoti jo norus, pomėgius, gyvenimo būdą ir - labai svarbu, kiek laiko jis galės skirti priežiūrai. Jeigu reikia spalvų - geriausia tai sukurti iš gėlių - daugiamečių bei vienmečių. Su vienmetėmis viskas paprasčiau, o su daugiametėmis gėlėmis yra ką veikti - ne tik projektuojant, bet ir prižiūrint.
Kai kuriuos augalus reikia persodinti, kiti jau būna pernelyg užaugę ir tą padaryti jeigu ir įmanoma, tai per daug pavojinga rizikuojant, kad augalas neprigis. Dažnai ūkinė zona būna ne vietoje arba ji sklype kerta poilsio ar kitas zonas. Takai bei takeliai būna įrengti ne tikslingai, funkciškai nepatogiai.
Daržas - ūkinė sklypo vieta, kurią labiau įprasta maskuoti. Kokio stiliaus ar dizaino jis bebūtų, turėtų būti įrengtas tik ūkinėje sklypo zonoje.
Tvenkinio įrengimo vieta dažniausiai parenkama žemiausioje sklypo vietoje. Tvenkinio paskirtis labai įvairi - surinkti iš dirvožemio vandenį (kaip drenažas - vandens surinkimas), auginti žuvis, plaukioti ar įsirengti tik nedidelį dekoratyvinį tvenkinėlį.
Sklypo Apželdinimas Pigiau
Naujakuriai išsižioja, gavę apželdinimo paslaugų sąmatas - nieko nuostabaus, viskas beprotiškai daug kainuoja. Kaip neiššvaistyti savo pinigų ten, kur nebūtina, mokome ir „Geltono karučio“ kursuose „Mano sodo dizainas“. Šiuose mokymuose įgysite visų reikiamų įgūdžių, kad galėtumėte susidėlioti aiškų savo sklypo planą.
- Tikrai yra daiktų, kuriuos galime antrą kartą kūrybiškai panaudoti. Geras pavyzdys - akmenys arba grindinio plokštės.
- Didelę dalį daugiamečių augalų galite užsiauginti iš sėklų - tuomet sklypo apželdinimas pigiau kainuos, tereikia turėti šiek tiek kantrybės.
- Jei jau prakalbome apie augalus, tai sutaupyti galima ir juos perkant iš medelyno: tiesiog pasirinkite mažesnius sodinukus.
- Dar vienas mano patarimas - mokykitės.
- Ne viską galite įpirkti iškart? Nepradėkite nuo gėlių.
- Daugelį dalykų kieme galime pakeisti juos paprasčiausiai nudažius.
- Sklypo priežiūrai reikia turėti įvairių įrankių, bet šiuo atveju galioja posakis, kad mažiau yra daugiau.
Gyvatvorės: Natūrali Apsauga ir Dekoracija
Gyvatvorės yra puikus būdas atskirti sklypą nuo kaimynų ar gatvės, sukurti privatumą ir apsaugoti nuo vėjo. Jos taip pat gali būti naudojamos kaip dekoratyvinis elementas, suteikiantis sklypui struktūrą ir formą.
Gyvatvorėms tinka tankiai suželiančios medžių ir krūmų rūšys, tokios kaip:
- Gudobelė
- Geltonoji akacija
- Raugerškis
- Eglė
- Alyva
- Jazminas
- Meškytis
- Erškėtrožės
- Laukinė obelis ir kriaušė
Kad gyvatvorė būtų tanki, gražios formos ir tinkamo aukščio, krūmus patartina nuolat karpyti iš viršaus ir iš šonų. Gyvatvores sodinti geriau iš vienos rūšies augalų.
- Erškėtrožių 30-35 cm
- Gudobelių 20-25 cm
- Eglių 35-40 cm
Gyvatvorėms galima panaudoti aukštus vienmečius ir daugiamečius augalus - astrus, kochijas, kosmėjas, kiečius, rykštenes, smydrus, šluotelines gubojas, pentinius ir kt.
Vertikalusis Apželdinimas: Žaluma Aukštyn
Vertikalusis apželdinimas yra puikus sprendimas, jei norite apželdinti sienas, tvoras ar kitas vertikalias konstrukcijas. Šiam tikslui naudojami vijokliniai augalai, kuriems reikalinga atrama.
Vijokliniams augalams reikia tam tikrą atramą - įtemptą vertikalią virvelę, vielos, ploną kuolelį arba strypelią. Atrama turi būti graži, lengva ir tvirta. Augančius jaunus ūglius reikia palenkti pagal atramą, pririšti, išpjauti nereikalingas šakeles. Reikia žiūrėti, kad nesusipintų šakos.
Vertikaliajam apželdinimui ypač dera įvairios laukinių vynuogių rūšys, sausmedžiai, apskritalapiai sausmedžiai, daugiažiedės pupelės, raganės, aktinidijos, apyniai. Šie augalai ima iš žemės daug vandens ir tuo padeda sausinti sienas. Pavasarį sausus negyvus ūglius reikia nukarpyti.
Balkonams ir išorinėms palangėms apželdinti tinka:
- Vienmečiai vijokliniai augalai - nasturtės, kvapieji pelėžirniai, sukučiai, daugiažiedės pupelės
- Daugiamečiai - žemaūgiai jurginai, kardeliai, tulpės
- Vienmečiai - serenčiai, žioveiniai, gvaizdūnės, rezetos, leukonijos, našlaitės
Balkonuose ir ant išorinių palangių augalus reikia sodinti į dėžutes (jų plotis 22-25 cm, aukštis 25 cm, ilgis - koks nori) su žemių mišiniu, susidedančiu iš 1 dalies komposto arba durpių, 2 dalių sodo žemės ir 1 dalies upių smėlio. Prie šio mišinio naudinga dar pridėti šiek tiek mineralinių trąšų. Žemių į dėžutes reikia pilti 3-4 cm žemiau kraštų; jeigu augalai yra vazonuose, juos patartina dėti į dėžes, pripiltas pjuvenų arba durpių.
Gazonas: Žalia Veja Po Kojomis
Gazonas yra svarbi sodo sklypo dalis, suteikianti jam tvarkingą ir estetišką išvaizdą. Renkantis gazono tipą, reikia atsižvelgti į sklypo ypatybes ir savo poreikius.
- Įprastam gazonui sėjama gazoninių varpinių ir ankštinių žolių: miglių, eraicinų, vikių, varpučių, dobilų, avižuolių ir kt.
- Mauritaniškasis gazonas susideda iš gazoninių žolių derinio su gražiažiedžiais augalais (vilkdalgiais, katilėliais, aguonomis, ramunėmis, neužmirštuolėmis, rezetomis, medetkomis).
- Universalųjį gazoną galima padaryti, pasėjus lygiomis dalimis pievinių miglių ir raudonųjų eraicinų arba įvairių šunažolių ir baltųjų dobilų (santykiu 8:1); 5 g sėklų mišinio į 1 m2; sėklos įakėjamos grėbliu.
Gėlynai: Spalvų ir Formų Harmonija
Gėlynai gali būti įvairių rūšių: klombos, lysvaitės, landšaftiniai gėlynai - miksborderiai, parteriai. Parenkant augalus gėlynams, reikia atsižvelgti ne tik į jų biologines ypatybes, bet ir spalvų derinį. Reikėtų vengti daugiaspalviškumo.
- Klombos gali būti įvairios formos (stačiakampės, ovalinės, apvalios); jų kraštai gali būti pakelti 10 cm, o centras 30-40 cm. Klombos pakraščius (10-20 cm) reikia apsėti gazonu. Rengiant klombą, reikia apibrėžti jos ribas, sukasti dirvą per kastuvą ir užberti derlingos žemės. Po 10-15 dienų (kai žemė susiguli) galima sodinti augalus, pradedant nuo centro. Reikėtų vengti per daug smulkaus, sudėtingo brėžinio ir nedaryti labai didelių klombų. Parenkant augalus, reikia atsižvelgti į harmoningo spalvų derinimo reikalavimus ir į kiekvieno augalo augimo būdą bei aukštį. Juo aukštesnis augalas, tuo arčiau centro jis turėtų būti.
- Lysvaitė - stačiakampė ištęsta gėlyno lysvė išilgai takelio; gali būti iš vienos arba abiejų tako pusių, gali eiti tako viduriu; plotis iki 1,5 m, ilgis paprastai iki 10 m. Lysvaitė rengiama iš kelių augalų rūšių, atsižvelgiant į žydėjimo pamainumą.
- Miksborderis, arba landšaftinis gėlynas, kuriamas iš daugiamečių augalų, susodintų laisvai, be geometrinio brėžinio.
Medžiai ir Krūmai: Sklypo Akcentai
Parinkti medžius ir krūmus sklypo apželdinimui, atsižvelgiant į įvairų jų žydėjimo laiką, reikia taip, kad žydėjimas nenutrūktų nuo balandžio iki rugpjūčio. Medžiai ir krūmai sklype sodinami grupėmis arba po vieną gazone.