Šiame teismo posėdyje, kaip ir ankstesniame, neprireikė greitosios pagalbos teisėjai. Taip pat ir prokurorei, kuri prisipažino, kad dirbti tokios įtampos sąlygomis nėra malonu. Bylą kuruojanti prokurorė Jorūnė Žeberskienė, paprašyta įvertinti nušalinimus teismui ir prokuratūrai, atsakė nieko komentuoti nenorinti, paaiškindama, kad ir taip labai sunku dirbti šioje byloje.
15min pašnekovė sutiko patikslinti, ką turėjo omenyje: „Nes labai agresyvi gynyba.“ Paklausta, ar jai pačiai reikia apsaugos nuo „agresyvios gynybos“, prokuratūros atstovė patikino, kad jokios pagalbos nereikia. „Čia yra mano darbas ir turiu jį atlikti“, - sakė J. Žeberskienė.
Prieš tai 15min publikacijoje buvo išsamiai aprašyta neeilinė ir emocijų kupina baudžiamoji byla, kurią anksčiau nagrinėjo į korupcijos skandalą patekęs Robertas Rainys, o vėliau ji buvo perduota kitai teisėjai. Teisiamieji ir jų advokatai neslėpė, kad boikotuoja šį procesą, vadindami teisingumą teisėsaugos bandymu kuo greičiau nuteisti žmones, nesuteikiant galimybės gintis. Tad gynyba, regis, nesikuklina, rinkdamasi kovos priemones ir metodus.
Šių eilučių autorius dalyvavo viename bylos svarstyme, kurio metu byla šiek tiek pasistūmėjo, nepaisant bent 3 nušalinimų ir nuolatinio žodžių mūšio tarp teisėjos, prokurorės ir advokatų.
Bylos aplinkybės
Anksčiau R. Rainio nagrinėta, o vėliau I. Randakevičienei perduota ir prioritetine paskelbta byla yra susijusi su kaltinimais 6 asmenims ir vienai bendrovei („Asvis“) dėl valstybės lėšų grobstymo statybinio projekto metu. Šis projektas buvo VMI būstinės statyba Vilniuje, Verkių g. Trys asmenys, susiję su šia byla - teisėjas R. Rainys, kaltinamasis bendrovės „Indema“ direktorius Rolandas Vasiliauskas ir jo advokatas Drąsutis Zagreckas - pateko į STT akiratį. Visi trys buvo sulaikyti teisėjų ir advokatų korupcijos byloje.
LNK televizija skelbė, kad R. Vasiliauskas galimai bandė papirkti teisėją R. Rainį, kad šis vilkintų bylą dėl sukčiavimo, kuriai 2020 m. sueina senaties terminas.
Intriga dėl nutarties
Posėdis prasidėjo nuo intrigos ir kaltinimų dėl ankstesniame posėdyje pareikšto nušalinimo prokurorei. Teisiamiesiems ir jų gynėjams atrodė, kad teisėja tęsia procesą taip, tarsi to prašymo nebūtų buvę. Posėdžio šeimininkė tik paminėjo: „Penktadienį buvo paskelbta nutartis dėl prokurorės nenušalinimo.“
Įsiplieskė žodžių mūšis. „Nutarties nesame matę ir girdėję... Jūs šiandien tik pasakėte... Ta nutartis gaunasi slapta! Mano klientas buvo atvykęs į teismą, bet nesužinojo, ką teismas nutarė. Sekretorė jam pasakė, kad neįpareigota informuoti“, - piktinosi advokatas Edgaras Dereškevičius, ginantis teisiamąjį S. Strazdą.
„Į tą paskelbimą niekas neatvyko. Teismas laukė visų“, - ramiai paaiškino teisėja Irma Randakevičienė. Paaiškėjo, kad teismas nutartį skelbė penktadienį 14 val., o teisiamasis į teismą atvyko pirmadienį jam patogiu laiku.
Motyvai dėl nušalinimo
Tiek E. Dereškevičiui, tiek jo klientui buvo įdomu sužinoti, kokiais motyvais pareiškimas dėl prokurorės nušalinimo buvo atmestas. J. Žeberskienę mėginta eliminuoti dėl painios padėties, susijusios su jos ir vieno iš kaltinamųjų ankstesniu netiesioginiu susidūrimu. Nušalinimas motyvuotas kita baudžiamąja byla, kurioje yra nuteistas Sigitas Jaura, žadėjęs už 50 000 litų nutraukti verslininkui FNTT iškeltą bylą. S. Jaura pinigų gviešėsi už tai, kad esą išsuks Marių Alytą nuo prokurorės J. Žeberskienės atliekamo tyrimo.
M. Alyta S. Jaurai buvo spėjęs perduoti 35 tūkst. litų, tad S. Jauros byloje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Prokurorė J. Žeberskienė toje byloje buvo apklausta tik kaip liudytoja. Teigiama, kad apie S. Jauros machinacijas pareigūnė apskritai nebuvo girdėjusi.
„Nėra jokių duomenų, kad prokurorė Žeberskienė buvo papirkta ar kažkaip paveikta“, - kartojo teisėja I. Randakevičienė. Gynyba mėgino išnaudoti aną situaciją, interpretuojant, kad prokurorė nebegali dirbti procese, kuriame jau buvo susidūrusi su kaltinamuoju M. Alyta. Tačiau teisėjai teko remtis BPK, numatančiu, kad prokuroro nušalinimo pagrindu gali būti tik labai konkrečios aplinkybės.
„Tai, kad kažkas apie tą kažką tarėsi, neduoda pagrindo manyti, kad prokurorė buvo paveikta, apskritai, ji iš viso neprivalėjo kažką žinoti apie trečiųjų asmenų susitarimus. Jei kažkas išorėje pradės kalbėti, kad kažką paveiks, mes turėsime visus nušalinti?! Tokių situacijų negali būti“, - aiškino I. Randakevičienė.
„Advokate, nedarom erzelio! Prisėskite ir laikykitės tvarkos. Jūs ne kartą esate įspėtas!“, - vis griežtesnė darėsi teisėja. Teisėja dar pridūrė, kad visi kiti kaltinamųjų ir gynėjų teiginiai dėl prokurorės nušalinimo yra nepagrįsti, deklaratyvūs.
Advokatas E. Dereškevičius atkreipė dėmesį, kad pareiškimas dėl prokurorės nušalinimo buvo teikiamas BPK 58-ojo straipsnio 1 punkto pagrindu, o teismo nutartyje remiamasi BPK 58-ojo straipsnio 4-uoju punktu.
E. Dereškevičius pareiškė, kad bus teikiamas dar vienas pareiškimas dėl prokurorės nušalinimo - jau trečiasis šiame procese. Pirmąjį sykį gynyba bandė nušalinti J. Žeberskienę, motyvuodama kaltinamojo akto broku. Ir dėl pirmojo nušalinimo teismas advokatams bei jų ginamiesiems buvo pasakęs „Ne“.
Liudijimas dėl korupcijos
3-iojo nušalinimo pagrindu tapo dar painiau susiraizgiusios aplinkybės. Vėl tenka prisiminti, kodėl šią bylą nagrinėja nauja teisėja, o ne buvęs proceso šeimininkas R. Rainys. Pastarasis buvo nušalintas nuo pareigų didžiojo teisėjų skandalo įkarštyje. Skelbta, kad vienas kaltinamųjų, bendrovės „Indema“ vadovas Rolandas Vasiliauskas siekė papirkti teisėją R. Rainį, kad šis vilkintų bylą iki senaties (tyrimo pradžia siekia 2009-2010 metus, senaties terminas yra dešimtmetis). Gynyba dabar sužinojo, kad prokurorė J. Žeberskienė didžiojoje teisėjų korupcijos byloje buvo apklausta kaip liudininkė. Advokatų vertinimu, ši prokurorė nebegali dalyvauti procese, kuriame verslininkas R. Vasiliauskas teisiamas dėl kitų reikalų.
Teismo proceso šeimininkė I. Randakevičienė šįkart pareiškė, kad jokios pertraukos nedarys, naujos nutarties nerašys ir bylos nagrinėjimo vilkinti neleis. Tokiomis sąlygomis įtampa teismo salėje augo, atmosfera kaito, leksika - aštrėjo.
„Teismas nenušalina prokurorės, kuri apklausta kitoje byloje!“, - pranešė teisėja, kuriai tenka stumti pirmyn šį procesą. I. Randakevičienė pabandė paaiškinti: „Man tikrai nėra esmės, koks prokuroras dirba byloje. Bet negaliu nušalinti, kai nėra pagrindų.“
„Totalus susidorojimas“
Advokato E. Dereškevičiaus kovingumo toks paaiškinimas nesumažino, atvirkščiai, jis ir vėl pareikalavo teismo nusišalinimo. „Gaunasi totalus susidorojimas. Teismas turi vadovautis ir BPK 4-uoju straipsniu, kuris nurodo, kad reikia laikytis tvarkos. O jūs nesilaikote“, - teisėjai priekaištavo gynėjas. Ugningą monologą jis tęsė toliau.
„Su kiekvienu kreipimusi į jus, jūs bandot mane užčiaupti. Jūs mane sodinate kiekvienu atveju“, - piktinosi E. Dereškevičius. Jis priekaištavo teisėjai, kad procesas vedamas labiau paisant neformalių teisės institucijų susitarimų, teismo pirmininko pavedimų, vyriausiojo prokuroro pavedimo, o ne įstatymo nustatytos tvarkos.
„Ir jūs vis siunčiate mane į Apeliacinę instanciją, nors jei bus priimtas teisingas sprendimas, galbūt to apeliacinio proceso iš viso neprireiks“, - svarstė advokatas, komentuodamas teisėjos replikas, kad viską, kas jam nepatinka pirmosios instancijos teisme, jis galės paminėti vėliau rašydamas skundą aukštesnės instancijos teisėjams.
Kantriai advokatui išsikalbėti leidusi teisėja priminė, jog dar rugsėjo 10 d. buvo nutartis dėl teismo nenusišalinimo, o dabar nieko nauja, kodėl ji negali toliau vadovauti procesui, nebuvo pasakyta. „Nuo šios baudžiamosios bylos teismas nenusišalina. Vesim procesą toliau. Nušalinimų gali būti šimtas, taip mes niekur nepajudėsim. Mano pozicija - aš nematau jokių naujų pagrindų išdėstytų, tik advokatai juos savaip interpretuoja“, - sakė teisėja I. Randakevičienė.
Tylus protestas
Šįkart teismo pozicija įstūmė procesą į neregėtą situaciją. Kai teisėja tęsė posėdį ir vėl kreipėsi į advokatą E. Dereškevičių dėl tolimesnių žingsnių, pastarasis nusprendė savaip išreikšti protestą ir požiūrį į teismo darbą. Teisininko nuomone, teisėja klausimą dėl teismo nusišalinimo turi spręsti pagal procedūras, o ne tiesiog jį greituoju būdu atmesdama ir pereidama prie kitų etapų.
Minutės tylos šou surengęs advokatas tartum transliavo: kaip teismas negirdi manęs, taip aš negirdžiu teismo. „Advokate Edgarai Dereškevičiau - ar turėsite daugiau prašymų?“, - po šio kreipimosi ir prasidėjo tylos šou. Advokatas tiesiog sėdėjo prie stalo, tarsi nieko nevyktų ir jis nieko negirdėtų.
„Advokate, ar bus daugiau prašymų?“, - dar sykį pamėgino teisėja. Tačiau advokatas neišleido nė garso. I. Randakevičienė vis laukė, ar teisininkas prabils, ar paliks teismui pačiam įvertinti tokią jo poziciją. „Advokate, teismas jūsų klausia - prašom atsakyti! Ar bus dar prašymų iš jūsų pusės?“, - neatlyžo teisėja.
Advokato tylos minutė buvo ilgiausia šiame įtemptame procese. Prabėgus maždaug 60 sekundžių, teisėja pranešė supratusi, kad jokių prašymų iš E. Dereškevičiaus daugiau nebus, tad kreipėsi į kitus teisininkus.
Advokato Giedriaus Baziulio nušalinimas
Žodis pagaliau buvo suteiktas Remigijų Vaitkūną ginančiam advokatui Giedriui Baziuliui. „Gerbiamas teisme, gal galima padaryti pertrauką, kad galėčiau pasitarti su ginamuoju?“, - pasiteiravo gynėjas. Nelaukdamas teisėjos atsakymo, G. Baziulis pridūrė: „Negaliu ginti savo kliento, nes jūs viską atmetat. Temidės yra užrištos akys, bet atviros ausys. Šiuo atveju jūs mūsų negirdite. Temidė girdi tik tą, ką patį kalba“, - rėžė patyręs teisininkas.
Teisėja šiam advokatui priminė, kad labai daug jo prašymų buvo tenkinta: ir specialistės iškviestos bei apklaustos, ir peržiūrėti bylai reikšmingi daiktai, taip pat vaizdo įrašai. „Didesnė dalis prašymų buvo tenkinta. O dabar daryti pertraukos aš nematau pagrindo, pagal procesą“, - už proceso progresą ir vėl teko kovoti teisėjai.
I. Randakevičienė dar kreipėsi į G. Baziulį, ar jis turės kokių nors prašymų. „Dėkui, advokate, jūsų išklausėme. Jūsų prašymą atmetame protokoline nutartimi“, - nuo priekaištų lavinos lakoniškai apsigynė ir posėdį tęsė teisėja.
„Jūs kitam gynėjui nurodėte, kad galėsime pasiaiškinti apeliacinės instancijos teisme. Aš suprantu tiesiogiai: buvo pasakyta, kad šiame teisme bus apkaltinamasis nuosprendis. Kitaip ir negalima suprasti. Tai yra akivaizdaus šališkumo demonstravimas. Todėl reiškiu jums nušalinimą dėl jūsų išreikštos pozicijos, dėl jūsų šališkumo. Kodėl jis yra, negaliu suprasti ir nepaaiškina man niekas. Jūs esate šališka, todėl reiškiu jums nušalinimą“, - teigė advokatas, priminęs, kad ne vienus metus dirba, tačiau niekada nesusidūręs su tokiu požiūriu į teisiamuosius ir gynybą.
Advokatas prisiminė ir palankų teismo požiūrį į bylą kuruojančią prokurorę, nors ji atsakinga už kaltinimų preciziką. „Kaltinamajame akte akivaizdžiai yra nurodytas melas, kad pinigus paėmė vienas asmuo, nors pagal dokumentus yra kitas. Jūs tą visiškai ignoruojate. Todėl matosi, kad ir jūs esate visiškai šališka!“, - pareiškė advokatas G. Baziulis.
„Dėkui, advokate, jūsų išklausėme. Jūsų prašymą atmetame protokoline nutartimi“, - lakoniškai apsigynė ir posėdį tęsė teisėja.
„Gal galite padaryti pertrauką?“, - seną, bet vis dar aktualią idėją prisiminė G. Baziulis. „Dar tik valanda prabėgo, nedarysim“, - laikėsi teisėja.
Kiti įvykiai teismo posėdyje
Svarbiojo kaltinamojo M. Alytos advokatas jokių prašymų teismui neturėjo. Netikėtai teisėja vėl kreipėsi į principingąjį advokatą, kaip į kaltinamojo S. Strazdo gynėją. Gynėjas netikėtai prabilo. „Iškilo būtinybė gauti specialių teismo ekspertizės žinių statybos srityje“, - pareiškė E. Dereškevičius ir aiškino, kad byloje negalima remtis vien teiginiais kaltę pripažįstančio kaltinamojo M. Alytos, kuris „yra akivaizdžiai sudaręs sandorių su prokurore šioje byloje siekti sau ir savo šeimai palankių tikslų.“
E. Dereškevičius įterpė skambią frazę: „Čia turi būti įvykdytas teisingumas.“
Teisėja paklausė prokurorės, ar ji norėtų pasisakyti. Prokurorė J. Žeberskienė atsakė, kad šiuo metu neturi ką pasakyti.
Tuo metu E. Dereškevičius pareiškė dar vieną prašymą - iškviesti į teismą ekspertą, kuris galėtų įvertinti statybos darbus. „Mes norime paneigti kaltinimus, kurie grindžiami melagingais parodymais“, - sakė advokatas.
Teisėja atsakė, kad šis klausimas bus sprendžiamas vėliau. Ji pridūrė, kad šiuo metu svarbiausia yra išklausyti liudytojus. Teisėja paskelbė, kad kitas posėdis įvyks po dviejų savaičių.
Šis teismo posėdis buvo vienas iš daugelio, kuriuose teisiamieji ir jų advokatai bando atkreipti dėmesį į, jų nuomone, neteisingą procesą. Ar jiems pavyks pasiekti savo tikslą, parodys ateitis.
Korupcijos tyrimas įsibėgėja: STT akiratyje – du ekspremjerai • TV3 žinios
tags: #teisejas #giedrius #baziulio #turto #deklaracija