Lietuvių ir latvių nesutarimai dėl Palangos kilo dėl XIX a. Rusijos imperijos politikos. Iki 1819 m. Palanga su apylinkėmis, kaip ir didžioji lietuvių gyvenamų teritorijų dalis, priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai.
Vilniaus gubernija 1914 m.
Bet 1819 m. Palangos valsčius buvo prijungtas prie Rusijos imperijos Kuršo gubernijos, kuriai daugiausia priklausė latvių apgyventos teritorijos. Kadangi ir Lietuva, ir Latvija ilgą laiką priklausė Rusijos imperijai, tai, kokiai konkrečiai jos gubernijai priklauso Palanga, buvo ne taip svarbu.
Nepriklausomybės paskelbimas ir teritoriniai ginčai
Tačiau Lietuvai 1918 m. vasario 16 d., o Latvijai 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbus nepriklausomybes, atsirado poreikis nustatyti tarpvalstybinę šalių sieną. Skelbdama nepriklausomybę, Latvija nurodė, kad pietinė šalies siena eina buvusios Kuršo gubernijos ribomis. Tad Palanga pagal latvius turėjo priklausyti Latvijai. Tuo metu lietuviai siekė ties Palanga nustatyti sieną remdamiesi etnografiniu - lietuviai Palangoje sudarė daugumą - ir istoriniu principu.
Baltijos valstybės 1918-1940 m.
Palangoje ir jos apylinkėse lietuviai gyveno šimtus metų, o Žemaitijai ši teritorija buvo priskirta dar 1422 m. Tarp abiejų šalių atstovų vyko derybos. Lietuviai siūlė mainais už Palangos pajūrį Latvijos pusei padaryti nuolaidų Ilūkstės apylinkėse, teritorijoje tarp Zarasų ir Daugpilio, taip pat atsisakė pretenzijų į Liepoją. pr. Lietuvos toks pasiūlymas netenkino, nes tai būtų reiškę, kad Šventoji ir Būtingė lieka Latvijai. Tuo metu Lietuva dar neturėjo Klaipėdos krašto, ir Lietuvai labai reikėjo Šventosios, nes čia buvo numatyta statyti uostą.
Kova dėl Palangos ir ginkluotas konfliktas
Konfliktas dėl Palangos vyko ne tik diplomatų kabinetuose. 1918-1919 m. Palangos pajūrio ruože stabilios valdžios nebuvo. 1919 m. pirmojoje pusėje Palangoje tvarką bandė įvesti Latvijos laikinoji vyriausybė, vis dar buvo ir karinė vokiečių valdžia, o rugpjūtį čia įsitvirtino apie 150 bermontininkų. 1919 m. lapkričio 23 d. į Palangą iš Kretingos atvykę lietuvių kareiviai ir milicininkai iš miestelio išvijo čia šeimininkavusius bermontininkus.
Bet jau po kelių dienų Latvija atsiuntė gerokai didesnį dalinį - apie 150 kareivių, kurie turėjo 2 kulkosvaidžius, dvi patrankas. Jie išvarė ką tik atvykusią lietuvių kariuomenę ir įvedė čia savo valdžią. Netrukus latviai čia dislokavo dar daugiau kariuomenės. Tad Latvija ėmė valdyti Palangą. Visgi nei Lietuva, nei Latvija kariauti dėl Palangos nenorėjo - abi šalys turėjo didesnių priešų. Nenorėdamos, kad nesutarimai pereitų į rimtesnį konfliktą, ginčui dėl sienų išspręsti abi šalys 1920 m. rugsėjo 28 d. pasirašė Arbitražo sutartį.
Palangos tiltas 1904 m.
Pagal ją valstybių sienas turėjo nustatyti Tarptautinė arbitražo komisija. Sprendimas turėjo būti galutinis ir neskundžiamas.
Tarptautinės arbitražo komisijos sprendimas
Galbūt pastebėjote, kad Palangoje yra J.Simpsono gatvė, ir jums kilo klausimas, kodėl ji čia egzistuoja. Ši gatvė buvo pavadinta britų diplomato Jameso Youngo Simpsono garbei. Būtent J.Simpsonas abiejų šalių sutiikimu tapo minėtos Tarptautinės arbitražo komisijos pirmininku - superarbitru. Arbitražo sutartyje buvo numatyta, kad nustatant sienas turi būti atkreiptas dėmesys į abiejų šalių istorines ir etnografines ribas, vietos gyventojų interesus.
James Young Simpson
Komisija darbą pradėjo 1920 m. gruodžio 29 d. ir jį baigė 1921 m. kovo 20 d. Vykstant darbui, Lietuvos-Latvijos siena buvo suskirstyta į tris ruožus. Nustatydama sieną vakariniame Palangos ruože komisija vadovavosi ekonominiais bei politiniais abiejų valstybių interesais, dėmesį kreipdama ir į pačių gyventojų požiūrį.
1921 m. sausį J.Simpsono komisija lankėsi Palangoje, vertino jos lietuviškumą, bendravo su grafu Feliksu Tiškevičiumi, netgi po pamaldų klausinėjo vietinių žmonių nuomonės apie Palangos ateitį. Pasak kai kurių liudijimų, po pamaldų bažnyčioje netgi buvo surengtas referendumas, kam turi priklausyti Palanga. Uždavus klausimą, kas už tai, kad Palanga priklausytų Lietuvai, pakilo rankų miškas. Tai tapo svarbiu argumentu.
Palanga Vytauto g. apie 1905-1907 m.
Galiausiai komisija nutarė Lietuvai atiduoti Palangą ir pajūrio ruožą iki Šventosios. Priskirdamas Palangą Lietuvai, J.Simpsonas atsižvelgė į gyventojų sudėtį ir Palangos lietuviškumą. Rusijos valdymo metais lietuviai sudarė 58,3 proc. Palangos valsčiaus gyventojų, latviai - 19,4 proc. Panašiai buvo ir žydų, mažumą sudarė likę gyventojai - lenkai, vokiečiai, rusai.
Visgi visko, ko norėjo, pajūryje Lietuva negavo. Lietuvos delegacija reikalavo Lietuvai priskirti dar didesnį pajūrio ruožą - iki Papės ežero. Lietuva ten planavo įsirengti savo uostą. Šis regionas etnografiškai buvo pusiau lietuviškas, gyventojai daugiausia kalbėjo žemaitiškai ir latviškai. Visgi latvių delegacijai griežtai priešinantis, šio ruožo Lietuvai J.Simpsonas priskirti nesutiko. Iš viso Lietuvai atiteko 183 kv. km. buvusios Kuršo gubernijos, Latvijai - 290 kv. km. buvusios Kauno gubernijos. Lietuvos priėjimas prie jūros pailgėjo 19,5 km.
J.Simpsonui Palangos lietuviai atsidėkojo jo vardu pavadindami gatvę.
Palangos bažnyčia
Palangos atgavimo šventė
Palangos atgavimo diena buvo pažymėta švente. Susitarimo dėl sienų aktas buvo pasirašytas 1921 metų kovo 30 d. Kitą dieną, kovo 31 d., Lietuvos kariuomenė kartu su žymiausiais šalies politikais, inteligentijos atstovais, bendruomenės nariais iškilmingai įžengė į Palangą. Čia dabartinių Kretingos ir Vytauto gatvių sankirtoje specialiai šiai progai įrengtais miesto vartais žygio dalyvius džiugiai pasitiko Palangos seniūnas bei gausiai susirinkusi miesto bendruomenė. Miestiečiai šaukė „valio“, barstė gėles.
Restoranas Palangos pliaže tarpukario nuotrauka
Po pamaldų bažnyčioje vyko iškilmės prie Birutės kalno, skambėjo iškilmingos kalbos. Jos buvo užbaigtos trispalvės iškėlimu, himno giedojimu, kariuomenės paradu. Ne viskas, tiesa, buvo tobula. Iškilmėse apsilankęs laikraščio „Ūkininko patarėjas“ korespondentas, kurio straipsnis buvo išspausdintas 1921 m. balandžio 7 d. numeryje, pažymėjo, kad „iškilimų tvarkytojai buvo, taip sakant, be galvos“, patys nežinojo iškilmių programos, kad bandant iš Kretingos pasiekti Palangą atsirado nemaža keblumų.
Taip pat jis pastebėjo, kad iškilmėms kiek trukdė pakilęs vėjas, kurio sujudintos jūros bangos visgi tapo nepaprastu reginiu atvykusiems sveikinti jūros. „Vėjas buvo toks didelis, kad net įstengė atpūsti į šoną iššautas į viršų šrapnelių skeveldras ir apibarstyti jomis publiką. Tačiau nieko baisaus nebuvo, tik viena maža skeveldėlė trupučiuką nubrozdino vienai moteriškei galvą“, - rašė korespondentas.
Būtingė: istorija ir dabartis
Būtingė - Palangos miesto savivaldybės šiauriausia gyvenvietė, prie kelio Klaipėda-Liepoja ir sienos su Latvija. Ji yra į šiaurę nuo Šventosios gyvenvietės, priklauso Šventosios seniūnijai. Istoriniai vietovės pavadinimai: vok. Budendingshof, rus. Будендиксгоф, latv. Būtingciems.
Ši vietovė ilgą laiką priklausė Livonijai (buvo Kuršo dalis). 1507 m. prie trakto Karaliaučius-Ryga, ties perkėla per Šventosios upę (tuometinė Lietuvos-Livonijos siena) buvo įkurtas Būtingės dvaras. XVII a. pab. jis tapo valstybiniu ir suklestėjo, kaimas sparčiai vystėsi, aplenkė netoli buvusią Šventosios gyvenvietę. 1890 m. gyvenvietėje pradėjo veikti Būtingės pradžios mokykla.
Būtingės dvaro istorija
Mikelis Balčius 2016 m. Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos išleistoje knygoje „Iš Šventosios praeities“ (p. „1507 m. Livonijos ordino magistras Valteris fon Plentenbergas privilegija patvirtino Bu- dendiko teisę į žemės sklypą šalia Elijos. Tiksli šio objekto buvimo vieta nežinoma, be: 1638 m. Budendikų giminės tęsėjas Kristofas buvo pasistatęs dvarą Budendickhof dešiniajame Šventosios upės krante netoli vieškelio. Netoliese buvo kaimas - dvylikos Budendiko dvaro lažininkų ūkiai. Vokietijos miesto Bodenteich istorijos mylėtojai mano, jog vietovei vardą davė į Livoniją nuklydęs jų valdovo giminės fon Bodendieck riteris. Po 1655-1656 m. Respublikos karo su Švedija ir 1658-1659 m. maro epidemijos Būtingės dvaras tapo valstybiniu, jį pakaitomis valdė Rucavos dvaro valdytojai ir privatūs nuomininkai. XIX a. Būtinge apylinkėje pradėjo dominuoti kaip naujas traukos centras.
1824 m. priešais dvaro trobesiu? už vieškelio buvo baigta statyti ir pašventinta iš Elijos atkelta bažnyčia. XIX a. antrojoje pusėje kiek į šiaurę nuo bažnyčios buvo pastatyta pasienio sargybos būstinė, vadinamasis kordonas, kuriame vėliau leido atidaryti Būtingės pradžios mokyklą. Ant Šventosios upės kranto buvo pastatyta Būtingės parapijinė karčiama, kiek toliau - vėjinis malūnas. Remiantis 1886 m. Rusijos senato nutarimu, Būtingės kaimo ūkininkai gavo teisę išsipirkti nuosavybėn iki tol nuomotą dvaro žemę, kaip priedą suteikiant teisę laisvai žvejoti jūroje. Dvare sodyba buvo apleista Pirmojo pasaulinio karo metu. 1921 m. pagal Lietuvos ir Latvijon valstybinės sienos nustatymo sutartį Būtingė buvo atskirta nuo Rucavos valsčiaus ir prijungta prie Darbėnų valsčiaus. 1929 m. dvaro sodyba kaip turtas, neturintis šeimininko, buv: išdalinta mažažemiams ir savanoriams, o tame plote įkurtas kaimas pavadintas Pašvenčiais. Pirmiesiems Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams tuomet buvo prilyginti ir vaikinai, į tarnybą Lietuvos kariuomenėje atėję iš Palangos valsčiaus 1920 m. ar 1921 m. pradžioje. Būtingėje žemės gavo ir iš kaimyninių Žemaitijos kaimų kilę kariai.
Būtingė sovietmečiu ir dabar
Naujakuriai gautuose žemės sklypuose gana greitai pasistatė vienkiemius, o V. Galdiko ūkyje 1931 m. jo brolis prelatas J. Galdikas savo ir kaimynų reikmėms pastatė katalikišką koplyčią, apie kurią besibūriuojantis maldininkų pulkelis ilgainiui tapo Šventosios katalikų parapijos užuomazga. Visuotinės prievartinės kolektyvizacijos kampanijos metu 1949 m. Būtingės kaimo ribose buvo įkurtas kolūkis „Pirmyn”. 1950 m., kai buvo naikinami valsčiai ir Sovietų Sąjungos pavyzdžiu formuojamos apylinkės su Darbo žmonių deputatų tarybomis, Būtingės ir Pašvenčių kaimai buvo įjungti į Šventosios apylinkę. 1960 m. kolūkis buvo įjungtas į formuojamą valstybinį žuvininkystės ūkį „Pajūris”. Būtingės kaimo teritorijoje buvo pristatyta ūkic gamybinių pastatų: karvidės, kiaulidės, antidės, grūdų sandėlis ir mechaninės dirbtuvės, kurių dauguma po kolektyvinių ūkių naikinimo vajaus atkurtoje Lietuvos Respublikoje pavirto griuvėsiais.
Dabar Būtingės dvaro kultūrinis sluoksnis kaip archeologinis paminklas įrašytas į valstybinį kultūros vertybių registrą Nr. 25502 - Būtingės dvarvietė. 1991 m. Būtingės dvarvietę tyrinėjo M. Balčius. Tyrimo rezultatai aptarti knygoje „Palangos istorija“ (1999), straipsnyje „Elija ir Būtingė“. Būtingės bažnyčia kultūros vertybių sąraše įrašyta Nr. 32574 - Būtingės liuteronų evangelikų bažnyčia. Pašvenčių katalikiška koplyčia į kultūros vertybių sąrašą įtraukta Nr. 32574 - Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės koplyčia.
Buvusių kaimų vietovėse randame Pašventupio, Jonpaparčių, Būtingės gatves, kurių šalikelėse stūksančiose sodybose dar galima rasti pavienių XIX a. viduryje ir antrojoje pusėje statytų trobesių, gana daug tarpukaryje statytų pastatų ir „kolchozo“ laikmečio reliktų. Naująjį vietovės veidą formuoja Palangos nuotekų valymo įrenginiai ir naftos terminalas. XIX a. I p. 1921 m. Būtingė buvo priskirta Lietuvai, XX a. 2-ojoje pusėje dalis kaimo prijungta prie Palangos miesto, o kita dalis liko Kretingos rajono teritorijoje.
1979 m. kaime buvo 17 nuolatinių gyventojų, 1989 m. - 24, 2001 m. 10, 2011 m. 1924 m. Būtingėje, prie jūros, nuo 1999 m. veikia Būtingės naftos terminalas (jis atidarytas 1999 m. liepos 22 d.). Šis terminalas yra sujungtas naftotiekiu su Mažeikių naftos perdirbimo gamykla. Kaimo teritorijoje, prie Palangos-Liepojos kelio, stovi 1824 m. iškilusi Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri dėl vertingųjų istorinių, architektūrinių, sakralinių bei kraštovaizdžio savybių yra įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės. 2018 m. ši bažnyčia restauruota.
Lietuvos ir Latvijos santykiai šiandien
Artėjantis Palangos pajūrio atgavimo 100-metis - puiki proga pažvelgti atgal į mūsų valstybės istoriją ir ją kūrusius žmones, taip pat ir į santykius su kaimynais. Nepaisant įvairaus masto teritorinių pretenzijų, kurios galėjo išaugti į ginkluotą karinį konfliktą, Lietuva ir Latvija viena kitos atžvilgiu sugebėjo išsaugoti blaivų protą ir toleranciją, žinodamos, kad pirmaisiais nepriklausomybės metais kiekvienos jų pagrindinis uždavinys yra ją įtvirtinti tarptautinėje arenoje, kur naujai atsikūrusių ar susikūrusių tautinių valstybių didžiosios Europos valstybės išskėstomis rankomis nelaukė.
Gyventojų skaičiaus kaita Būtingėje:
| Metai | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| 1959 | 207 |
| 1979 | 17 |
| 1989 | 24 |
| 2001 | 10 |
| 2011 | 19 |