Nekilnojamojo turto duomenų atvėrimas Lietuvoje

Informacija šiuolaikiniame pasaulyje yra vienas labiausiai vertinamų ir tuo pačiu labiausiai saugomų dalykų. Įprasta galvoti, kad duomenys, kurie yra renkami ir saugomi viešajame sektoriuje, lieka tik šio sektoriaus žinioje. Tačiau, viešasis sektorius, vykdydamas teisės aktų nustatytas funkcijas, sukaupia didelį kiekį informacijos pačiose įvairiausiose srityse: socialinėje, politikos, ekonomikos, teisės, geografijos, aplinkos, meteorologijos, kelių eismo, turizmo, verslo patentų, švietimo ir kitose. Net neabejotina, kad prieiga prie tokio informacijos resursų fondo yra ne tik patraukli, bet ir naudinga visuomenei ir verslui.

Duomenų atvėrimo teisinis pagrindas

Koks yra duomenų atvėrimo teisinis pagrindas? Duomenų atvėrimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, kuris įgyvendinant 2019-06-20 Europos parlamento ir tarybos direktyvą (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (toliau - Direktyva) 2021-07-17 buvo pakeistas ir pervadintas į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymą (toliau - Įstatymas). Įstatymo tikslas yra sureguliuoti duomenų, kuriais disponuoja viešasis sektorius, gavimo ir panaudojimo procesą privatiems asmenims.

Kam taikomas Įstatymo reikalavimas atverti duomenis visuomenei? Kokios yra Įstatymo išimtys? Žinoma, yra iš išimčių, reiškiančių, kad ne visi viešojo sektoriaus naudojami duomenys yra skirti atvirai prieigai. Įstatyme yra numatytas duomenų išimčių sąrašas, kuriems netaikomas atvėrimo reikalavimas:

1. duomenys, kurie nėra institucijos viešoji funkcija, išskyrus informacija apie darbo užmokestį;
2. duomenys, į kuriuos trečiosios šalys turi intelektinės nuosavybės teises;
3. duomenys, kurių teikimą draudžia arba riboja teisės aktai, pvz.

Duomenų rinkimas ir prieinamumas

Iki duomenų atvėrimo gyvavęs sąlyginis duomenų rinkimas pavieniams naudotojams buvo nepatogus procesas. Gauti informaciją iš viešojo sektoriaus buvo galima, tačiau rinkti duomenis tekdavo iš skirtingų viešojo sektoriaus institucijų, kuriose informacija gali būti pateikiama skirtingomis formomis ir pagal skirtingas taisykles, be to, už gautus duomenis tenka susimokėti, jei to prašo institucija. Siekiant skatinti inovacijas, Direktyvoje Europos Sąjungos valstybėms narėms yra numatyta pareiga dėti pastangas bendro duomenų prieigos punkto sukūrimui.

Lietuvos atvirų duomenų portale nuolat talpinama vis daugiau atviro tipo duomenų, kuriuos pateikia viešojo sektoriaus subjektai. Lietuvos atvirų duomenų portalas yra nuolatos pildomas ir atnaujinamas, o šiuo metu jame skelbiama daugiau nei 1600 duomenų rinkinių iš 138 organizacijų. Naudojantis portalu, jame galime išsirinkti dominančius duomenis tiek apie atskiras organizacijas (valstybės ir savivaldybių įmones, institucijas ir kt.), tiek pagal dominančias temas - energetika, aplinka, kultūra, sveikatos apsauga ir t.t. Augantį susidomėjimą šia naujove rodo tai, kad per paskutinius dvejus metus 10 000 unikalių vartotojų įvairius duomenų rinkinius atsisiuntė jau daugiau kaip 250 000 kartų.

Didžiausių šalies registrų tvarkytojas Registrų centras savo iniciatyva visuomenei atvėrė pirmuosius atvirų duomenų rinkinius. Pirmuoju etapu visuomenei publikuojama Nekilnojamojo turto registre sukaupta nuasmeninta informacija apie beveik 5 mln. „Atveriami nekilnojamojo turto registre sukaupti duomenys yra paklausiausi ir plačiausiai panaudojami iš visų valstybės kaupiamų duomenų. Jais gali pasinaudoti ir inovatyvius sprendimus kuriantys startuoliai, ir verslas, ir viešojo sektoriaus institucijos. Kitaip tariant, atvirų duomenų naudą vienaip ar kitaip turėtų pajusti kiekvienas šalies gyventojas.

Antradienį publikuota pirmoji ir didžiausia šiemet suplanuota atvirų duomenų dalis - Nekilnojamojo turto registre sukaupti duomenys apie Lietuvoje esančius pastatus ir žemės sklypus, detalizuotos šių NT objektų savybės, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių NT sandorių statistika, NT kainų indeksai, kita aktuali informacija. „Šį žingsnį žengėme išties atsakingai, įsiklausę ir į suinteresuotų šalių poreikius, ir įvertinę įmonės galimybes, tarptautinių bei nacionalinių reikalavimų išpildymą. Dabar įmonė pasirengusi konstruktyvioms diskusijoms su visuomenės nariais dėl atvirų duomenų poreikio ateityje, taip pat atvirų duomenų paketų skaičiaus didinimui. Turime aiškų, patvirtintą planą artimiausiam laikotarpiui ir viziją dėl ilgalaikės atvirų duomenų strategijos.

Pavyzdžiai atvertų duomenų rinkinių

Štai keletas pavyzdžių, kokie duomenų rinkiniai yra prieinami:

• Lietuvos Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų ribos ir kiti erdviniai duomenys. Duomenų rinkmenos pateikiamos savivaldybės teritorijos imties aprėptimi, Bendra duomenų imtis - visa Lietuvos teritorija. Duomenys atverti pagal tarptautinę Creative Commons Attribution 4.0 licenciją su naudojimo ir platinimo sąlygomis, kurių ženklinimo simbolis CC BY 4.0.
• Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų patalpų duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.). NTR įregistruotų patalpų kadastro duomenys apie paskirtį, plotą ir. t. t.
• Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų inžinerinių statinių duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.).
• Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų pastatų duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.). NTR įregistruotų pastatų kategorija (rūšis pagal Statybos įstatymą), tipas, paskirtis, įvairūs plotai (užstatytas, bendras, naudingas, gyvenamas, verslo, pagalbinis nenaudingas ir t.
• Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų žemės sklypų duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.).
• Lentelėje pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotų sutikimų įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties sklypus duomenys. Rinkinys sudarytas Valstybės duomenų agentūros. Duomenys pateikiami nuo momento, kai paraiškos tampa aktualios tikrinimo procesui. Lentelės viena eilutė atitinka vieną paraišką. Atkreipiame dėmesį, kad duomenų eilutės yra nuolatos pildomos, o informacija jose yra tikslinama. Duomenys apima visoje Lietuvoje išsidėsčiusius juridinius bei fizinius asmenis. Duomenų laiko aprėptis - nuo 2022 m. sausio 1d.
• Rinkinyje pateikiama informacija apie savivaldybių valdomą nekilnojamąjį turtą bei nuomos sutartis. Duomenys apima nuomos sutarčių detales, tokias kaip unikalus sutarties identifikatorius, nuomininko duomenys (šifruoti fizinių asmenų atvejais), nuomos pradžios data, sutarties tipas, mėnesio įmokos suma (eurais, pagal sutartį), galimi sutarties sustabdymai bei teisinis pagrindas. Taip pat pateikiama informacija apie savivaldybėms priklausantį nekilnojamąjį turtą - nekilnojamojo turto registro kodai, paskirties kategorijos, statybos pabaigos metai, turto plotas (kvadratiniais metrais), adresai bei geografinė informacija su koordinatėmis, patikimumo koeficientas ir objekto tipas geografinėje dalyje. Duomenų rinkinys yra nuolat atnaujinamas. Duomenų laikotarpis siekia nuo duomenų kaupimo pradžios iki dabar.

Kiti atviri duomenų rinkiniai

Be nekilnojamojo turto duomenų, atverti ir kiti duomenų rinkiniai:

• Prienų raj. sav. Išorinės reklamos, prekybos ir paslaugų teikimo viešosiose vietose leidimų išdavimo sistemos duomenų rinkinį sudaro 1 lentelė - Prienų raj. savivaldybės nuo 2025 m. kovo mėn. pabaigos renkami prekybai, reklamai arba paslaugų teikimui pateiktų paraiškų duomenys ir būsenos.
• Rinkinyje skelbiami Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) pasėlių heterogeniškumo (netolygumo) vertinimų duomenys.
• Rinkinyje pateikiami nuo 2008 m. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kaupiami duomenys apie gyvūnams atliktus tyrimus.
• Rinkinyje pateikiama informacija apie Utenos rajone išduotus leidimus reklamai.
• Rinkinyje pateikiami nuo 2024 m. balandžio mėn. Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje (RASFF - Rapid Alert System for Food and Feed) paskelbtų pranešimų duomenys.
• Lietuvos Respublikos dizainų registre nuo 2014 m. kaupiami ir iki šiol atnaujinami Lietuvoje galiojančių dizainų duomenys.
• Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre nuo 2014 m. kaupiami ir iki šiol atnaujinami Lietuvoje galiojančių prekių ženklų duomenys.
• Lietuvos Respublikos patentų registre nuo 2002 m. kaupiami ir iki šiol atnaujinami nacionalinių bei Lietuvoje įsigaliojusių Europos patentų duomenys.
• Parsisiuntimo paslauga - žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų, auginamų kultūrų nuasmenintų erdvinių duomenų rinkinys.
• Parsisiuntimo paslauga - Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:250 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys pagal tarptautinio projekto EuroRegionalMap reikalavimus.

Atvėrimo ekonominė nauda

Pagal statistinius tyrimus, valstybinių duomenų atvėrimas galėtų sukurti nuo 0,4 iki 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto, kas Lietuvai atitinkamai reikštų nuo 200 iki 750 mln. Galima pasidžiaugti, kad 2021 metų pabaigoje Europos duomenų portalo kasmetiniame tyrime Lietuva pagal atvirų duomenų portalo sritį pateko į pirmąjį dešimtuką, o pagal bendrus rezultatus užima net 14-ąją vietą tarp 34 šalių ir yra priskirta „sparčių sekėjų grupei“, kuriai priklauso tokios šalys kaip Danija, Norvegija, Vokietija, Nyderlandai ir kt.

Lietuvos nacionalinis atlasas

Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX-XXI amžių sandūroje. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas - tai kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Pagrindinis šio leidinio tikslas - Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomą sudaro keturi stambūs skyriai, kuriuose atspindėti lietuvių tautos formavimosi, valstybės susidarymo, okupacijų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos raidos etapai. Tomas baigiamas paskutinės sovietinės okupacijos laikotarpio pabaigos politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių reiškinių kartografiniu pavaizdavimu.

Svarbi šio istorinio tomo dalis - išsamus chronologinis įvykių, reiškinių ir procesų sąvadas, atskleidžiantis istorinę raidą. Istorinis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas - tai ilgamečių tyrimų rezultatas. Didžioji atlaso žemėlapių dalis - tai nauji išskirtiniai kūriniai, sudaryti naudojantis įvairiais archyviniais šaltiniais ir išsamiais pirminiais statistiniais duomenimis. Kita dalis žemėlapių parengta remiantis jau išleistais kūriniais: Visuotine lietuvių enciklopedija, istorijos atlasais, mokslo monografijomis bei straipsniais.

tags: #nekilnojamojo #turto #duomenuatverimas