Automobilio Veiklos Nuoma: Apskaitos ir Mokesčių Aspektai Lietuvoje

Pastaruoju metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) griežtina požiūrį į kuro nurašymą ir automobilių naudojimą įmonėse. Šiame straipsnyje aptarsime automobilių veiklos nuomos, apskaitos ir mokesčių aspektus Lietuvoje, atsižvelgiant į VMI reikalavimus ir įmonių praktiką.

VMI Požiūris į Automobilių Apskaitą

Gera naujiena, kad VMI automobilių apskaitą paprastai tikrina tik atskiru mokestiniu auto parko tyrimu ir iki šiol tikrino didesnes įmones su ženklesniu automobilių parku (5+ auto ir apyvarta virš 160’000 Eur/mėn). Bloga naujiena, kad visais mums žinomais auto parko tikrinimo atvejais per paskutinius 2 metus, nustatė pajamas natūra automobilių naudojime. Tai apmokestinama kaip darbo užmokestis.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad baudų neskyrė, tačiau kurą bei auto nuomą apmokestino papildomais 42% DU ir 21% PVM mokesčiais už praėjusius 5 metus. Tai gan ženklios sumos. Su patyrusių mokesčių konsultantų pagalba keliems pavyko tik sumažinti šią sumą, tačiau niekam nepavyko jos išvengti.

VMI žiūrėjo ar automobiliai ir kuras yra tik darbo priemonė ar kaip priedas prie atlyginimo bei pradėjo taikyti įvairias naujas metodikas ir daugiau gilintis į faktus, o ne popierius.

Rekomendacijos Įmonėms

Kai automobilis yra būtinas įmonės ekonominei veiklai vykdyti ir juo ekonomiškai labiau apsimoka naudotis nei važinėti taksi ar dalinimosi paslaugos automobiliu (pvz. CityBee).

Mažiausia rizika tiems, kas naudoja automobilius tik darbo funkcijoms atlikti ir tai gali lengvai pagrįsti, pvz. kurjeriai, santechnikas važiuojantis pas klientus ir pan. Taip pat, mažesnė rizika mažoms įmonėms su nereikšmingomis sumomis auto parke.

Rekomenduojama, kad automobilis priklausytų įmonei.

Jei automobilis naudojamas išskirtinai tik įmonės veikloje ir turi dokumentus, pagrindžiančius jo naudojimą tik versle, pvz. jis turi parkavimo vietą prie įmonės ir juo net nevažiuojama į/iš namų, raktelius po dar darbuotojai palieka įmonėje ir pan., tuomet papildomų mokesčių neprisideda ir galima nurašyti visą kurą.

Jei didžioji dalis automobilio laiko ir jo kuro naudojama įmonės tikslais, o tik maža dalis - asmeniniams poreikiams (pvz. važiuoti iš/į darbą), rekomenduojama mokėti 0,75 %/mėn. nuo automobilio vertės ir turėti dokumentus, pagrindžiančius jo naudojimą versle.

Kai automobilis ir jo kuras naudojamas tik įmonės veikloje arba jei naudojamas įmonės veikloje bei šiek tiek asmeniniams poreikiams ir mokamos pajamos natūra (darbo užmokesčio mokesčiai 42% nuo 0,75% auto vertės kiekvieną mėnesį).

Jei mokėsite 0,75%, tačiau automobilis įmonėje realiai reikalingas tik kartais, ar netenkinsite kitų sąlygų, tai visiškai nesumažins rizikos ar mokesčių už pajamas natūra.

Kai yra detalūs kelionės lapai (kas važiavo, kokiu tiksliu adresu, pas kokį klientą, kokiu tikslu, kiek km.) ar kiti važinėjimą įmonės tikslais pagrindžiantys dokumentai, pvz. komandiruotės, sutartys, sąskaitos, važtaraščiai ir pan. Fiktyvūs kelionės lapai, pvz.

Jei mokama nuoma už naudojimąsi darbuotojo auto, tai ji yra apmokama ne už mėnesį, o tik epizodiškai už konkrečiai nuvažiuotus kilometrus ir kaina yra rinkos kaina, į ją įskaičiavus kurą ir kt. (kaip pvz. Įmonėje yra patvirtintos automobilio naudojimo, degalų įsigyjimo ir pan.

Jei automobilis nuomojamas iš darbuotojo mėnesiniu atlygiu. Tai VMI matosi netgi mėnesinėse deklaracijose.

Jei automobilis iš įmonės gaunamas panauda ir realiai verslo tikslais naudojamas tik epizodiškai. Kai automobilis įmonės veikloje reikalingas tik epizodiškai.

Rekomenduojama įmonei išnuomoti savo automobilį epizodiškai, į kainą įskaičiavus kurą, 15% GPM, parkavimą, draudimą ir visas kitas išlaidas, arba naudotis taksi ar dalinimosi automobiliais paslaugomis (pvz., CityBee). Nuomos kaina turėtų būti rinkos kaina, t.y.

Lizingas, Nuoma ar Panauda?

Esminis principas vienodas - nuomininkas naudojasi jam nuosavybės teise nepriklausančiu daiktu. Vis tik, kurį būdą rinktis ir kaip bus tvarkoma apskaita kiekvienu atveju? Atskirti, ar apskaitoje bus registruojama nuoma, lizingas ar panauda svarbu, nes nuo to priklauso, kas - nuomotojas (davėjas) ar nuomininkas (gavėjas) - turi skaičiuoti ir pripažinti turto nusidėvėjimą.

Apskaitoje bus registruojamas lizingas ar nuoma, priklauso ne nuo sutarties pavadinimo, o nuo sudaryto sandorio ekonominės prasmės bei sutarties turinio. Svarbiausia atsižvelgti į tai, kiek nuomojamo turto nuosavybei būdingos rizikos prisiima nuomotojas ir nuomininkas, bei kiek ekonominės naudos kiekvienas iš jų gauna (remiantis 20 VAS):

• jeigu perduodama didžioji dalis su turtu susijusios rizikos (galimi įrengimų gedimai, technologinis senėjimas) ir naudos (pelnas dėl vertės padidėjimo, likvidacinės vertės realizavimo ir tiesiog pelninga veikla, naudojant įrengimus) bei turto nuosavybės teisė vėliau gali būti perduota, apskaitoje registruojamas lizingas;
• jeigu su turtu susijusi rizika ir nauda neperduodama turto nuomininkui, tai apskaitoje registruojama nuoma ar panauda.

Lizingas

Lizingas (arba finansinė nuoma) - nuomos rūšis, kai turto gavėjui kartu su daiktu perduodama ir didžioji dalis rizikos bei naudos, susijusios su turtine nuosavybe. Nuosavybės teisė į turtą vėliau gali būti ir neperduodama lizingo nuomos gavėjui, tačiau dažniausiai lizingo nuomos laikotarpio pabaigoje lizingo gavėjas tampa lizinguoto turto savininku.

Yra keli pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis galima nustatyti, ar turtas valdomas lizingo nuomos būdu:

• lizingo laikotarpio pabaigoje nuosavybės teisė į turtą pereina lizingo gavėjui;
• jei lizingo gavėjas turi teisę lizingo laikotarpio pabaigoje įsigyti turtą už kur kas mažesnę kainą nei yra tikroji jo vertė, ir lizingo laikotarpio pradžioje numatoma, kad šia teise gali būti pasinaudota;
• lizingo laikotarpis trunka didesniąją dalį turto ekonominio tarnavimo laiko, netgi jei nuosavybės teisė neperduodama. Šis laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 75 procentai turto ekonominio tarnavimo laiko;
• lizingo laikotarpio pradžioje dabartinė minimalių įmokų vertė yra lygi turto tikrajai vertei (arba sudaro ne mažiau 90 procentų turto tikrosios vertės), t. y. nuomininkas, mokėdamas nuomos mokestį, per nuomos laikotarpį padengia tikrąją turto vertę;
• turtas yra specifinės paskirties (pvz., pagaminta pagal specialų užsakymą ar pritaikyta prie kitų įrengimų) ir, neatlikus didesnių pakeitimų, jį naudoti gali tik šis lizingo gavėjas.

Lizingo gavėjas, gavęs turtą pagal lizingo sutarties kriterijus atitinkančią sutartį, apskaitoje registruoja ilgalaikį turtą ir ilgalaikius įsipareigojimus. Nusidėvėjimui skaičiuoti yra taikoma tokia pati apskaitos politika kaip ir nuosavos turto.

Svarbu paminėti, kad įsigyjant turtą lizingo būdu lizingo gavėjas dar iki turto naudojimo pradžios gali patirti papildomų išlaidų, tokių kaip lizingo sutarties sudarymo mokestis, turto paruošimas naudojimui - montavimas, instaliavimas. Šios papildomos išlaidos priskiriamos turto, gauto pagal lizingo sutartį, vertei. Tačiau lizinguojamo turto vertei negali būti priskiriamos mokamos palūkanos.

Taigi apskaitoje lizingo įmokos turi būti išskaidomos ir apskaitomos skirtingai:

• turto vertės dengimo suma (turto išpirkimo įmoka) mažinamos mokėtinos skolos;
• palūkanos yra priskiriamos finansinėms ir investicinės veiklos sąnaudoms;
• kitos įmokos, tokios kaip kompensuotini mokesčiai (pvz., draudimas), neapibrėžti nuompinigiai (pvz., procentas nuo pagamintos produkcijos), priskiriamos veiklos sąnaudoms.

Lizingo davėjas, perdavęs turtą pagal lizingo sutartį, savo veiklos apskaitoje registruoja po vienų metų gautinas sumas, tokia suma, kuri lygi grynųjų investicijų į lizingą sumai.

Lizingo davėjas gaunamas lizingo įmokas taip pat išskaido į skolos dengimą (turto vertės dengimo suma) ir pardavimo pajamas (palūkanos) arba kitos veiklos pajamas, jei lizingo veikla nėra pagrindinė. Kitokios patirtos lizingo sutarties sudarymo tiesioginės išlaidos (užmokestis už teisines paslaugas, rinkliavos, komisiniai ir kt.) pripažįstamos veiklos sąnaudomis lizingo laikotarpio pradžioje.

Lizingo nutraukimo atveju, lizingo gavėjas apskaitoje registruoja ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudas, kurios atsirado dėl prievolės kompensuoti lizingo sutarties nutraukimo išlaidas. Taigi gavėjas šiuo atveju patiria nuostolį. Nutraukus lizingo sutartį ir grąžinus turtą lizingo davėjui, jis veiklos apskaitoje registruoja ilgalaikį turtą suma, lygia neapmokėtai turto vertės dengimo sumai.

Nuoma

Kita galimybė veikloje naudoti nuosavybės teise nepriklausantį turtą - nuoma, kai nuomotojas už mokestį suteikia teisę nuomininkui sutartą laiką valdyti ir naudoti turtą. Norint priskirti nuomos mokesčius sąnaudoms, reikia atsižvelgti į ūkio apskaitos politiką ir kokiam tikslui turtas išsinuomotas:

• jei nuomininko apskaitos politikoje numatyta, kad nuomos išlaidos priskiriamos bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms (pvz., administracinio pastato nuoma), tai nuomos mokestis parodomas kaip bendrosios ir administracinės sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje;
• jeigu pagal apskaitos politiką nuomos mokesčio išlaidos yra tiesiogiai susijusios su paslaugų ar prekių pardavimais (pvz., pardavimo vietos nuoma), tai nuomos mokestis priskiriamas pardavimo sąnaudoms pelno (nuostolių) ataskaitoje;
• taip pat nuomos išlaidos, susijusios su produkcijos gamyba ar ilgalaikio turto įsigijimu (pvz., gamybinės įrangos nuomos išlaidos), gali būti priskiriamos gaminamos produkcijos savikainai (jei pasirinkta produkcijos savikainos skaičiavimo metodika tai leidžia).

Nuomos sutartyse paprastai numatomos turto remonto, eksploatacinių, draudimo išlaidų kompensavimo sąlygos, tai nuomininko ir nuomotojo susitarimo dalykas. Jei išsinuomoto turto eksploatacinės išlaidos (išlaidos, skirtos būsimai ekonominei naudai gauti) nėra kompensuojamos nuomotojo ir nepriskiriamos produkcijos savikainai, tai šios išlaidos pripažįstamos nuomininko veiklos sąnaudomis. Svarbu, kad šios patirtos remonto išlaidos turi būti nereikšmingos ir negali iš esmės pagerinti išsinuomoto turto naudingųjų savybių.

Tokios pačios sąlygos ir draudimo išlaidoms - jei jų nuomotojas nekompensuoja, tai jos pripažįstamos sąnaudomis. Tačiau jei nuomotojas sutinka kompensuoti atliktos rekonstrukcijos ar remonto vertę, draudimo išlaidas arba jomis sumažinti nuomos mokestį, tuomet nuomininkas remonto išlaidas apskaitoje registruoja kaip gautinas sumas.

Nuomotojo apskaitoje perleidžiamas nuomon ilgalaikis turtas registruojamas balanse prie atitinkamos ilgalaikio turto grupės, nes nuomos sutartis nekeičia turto nuosavybės teisės. Nuomos pajamas nuomotojas apskaito laikantis kaupimo principo (kada patiriamos, o ne kada apmokama) prie pardavimo pajamų, arba, jei tai ne pagrindinė jo veikla, - prie kitos veiklos pajamų.

Jei nuomotojas patiria išlaidų, susijusių su nuomos sutarties sudarymu, ar kompensuoja nuomininko patirtas rekonstrukcijos, remonto išlaidas, tai tokios išlaidos pripažįstamos nuomos davėjo sąnaudomis.

Išsinuomoto turto nusidėvėjimą skaičiuoja turto savininkas - nuomotojas, nuomininkas išsinuomotą turtą registruoja nebalansinėse sąskaitose ir jo nusidėvėjimo neskaičiuoja. Taigi dažniausiai nuomininko apskaitoje registruojamos išlaidos, susijusios su išsinuomoto turto išlaikymu, nes jis gaus ekonominę naudą, o nuomininko apskaitoje skaičiuojamas to turto nusidėvėjimas, nes nuosavybės teisė priklauso jam.

Panauda

Tai panaudos davėjo perduota teisė panaudos gavėjui sutartą laiką neatlygintinai valdyti ir naudoti turtą. Panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti panaudos būdu valdomą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą ar sutartyje numatytos būklės.

Panaudos būdu valdomo turto eksploatavimo išlaidos, rekonstrukcijos ar remonto, draudimo išlaidos apskaitoje registruojamos taip pat kaip ir pagal nuomos sutartį valdomo turto patiriamos išlaidos - jei panaudos davėjas jų nekompensuoja, tai išlaidos pripažįstamos panaudos gavėjo sąnaudomis.

Panaudos davėjas, sutartimi perduodamą turtą, registruoja balanse pagal turto pobūdį, kadangi panaudos sutartis nekeičia daikto savininko nuosavybės teisės ar daikto paskirties. Jei panaudos davėjas patiria išlaidų (turto mokesčiai, draudimas, remontas, išlaidos, susijusios su sutarties sudarymu), susijusių su perduotu turtu, tai jas, kaip ir turto nusidėvėjimą, pagal išlaidų pobūdį turto savininkas pripažįsta sąnaudomis.

Taigi nesvarbu, kokiems tikslams bus naudojamas nuosavas turtas - ar jį naudos pats savininkas, ar turtas bus perduotas pagal nuomos ar panaudos sutartį, nusidėvėjimą skaičiuoja to turto savininkas (atsižvelgiant į apskaitos politiką).

Ilgalaikio Turto Apskaita Įmonėje

Dauguma įmonių vykdydamos savo veiklą naudoja automobilius - įmonės, nuomojamus ar panaudos būdu eksploatuojamus. Ilgalaikio turto apskaita ir tinkamas jo valdymas yra esminė kiekvienos įmonės finansų valdymo dalis.

Šiomis dienomis, kai VMI didelį dėmesį skiria patikrinimams, buvo išleistas VMI raštas “Dėl pajamų, gautų natūra, apmokestinimo ir deklaravimo bei pridėtinės vertės mokesčio prievolių, automobilius naudojant privatiems poreikiams”, kuriame primenama, kaip skaičiuojamos pajamos natūra tarnybinį automobilį naudojant privatiems poreikiams tenkinti. Nuo liepos mėnesio VMI pasitelkia daugiafunkcinę pažeidimų kontrolės sistemą, fiksuojančią automobilių judėjimą ir registracijos numerius. VMI jau yra išsiuntusi daliai įmonių specialius klausimynus dėl automobilių naudojimo įmonės veikloje ir jų paskirties. Netrukus klausimynų sulauks ir daugiau įmonių.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines ilgalaikio turto rūšis, jo vertės nustatymo būdus, apskaitos ypatybes, dažniausiai daromas klaidas ir kaip šį procesą palengvina verslo valdymo sistemos.

Materialusis Ilgalaikis Turtas

Materialusis ilgalaikis turtas - tai fiziniai, apčiuopiami objektai, kuriuos įmonė naudoja savo veiklai vykdyti ilgiau nei vienerius metus. Šis turtas ne tik atlieka praktinę funkciją kasdienėje veikloje, bet ir dažnai sudaro didžiausią įmonės turto dalį balanse.

Pavyzdžiai:

• Pastatai ir statiniai: administraciniai pastatai, sandėliai, gamybinės patalpos.
• Transporto priemonės: automobiliai, sunkvežimiai, krautuvai.
• Gamybos įranga: staklės, presai, konvejeriai.
• Baldai ir biuro įranga: stalai, kėdės, kompiuteriai, spausdintuvai.

Apskaitos ypatumai:

Materialusis turtas registruojamas įsigijimo savikaina, į kurią įeina ne tik pirkimo kaina, bet ir visi papildomi kaštai: transportas, montavimas, mokesčiai. Nuo šios vertės skaičiuojamas nusidėvėjimas - reguliariai mažinamas turto balansinė vertė pagal įmonės pasirinktą metodą (tiesinis, pagreitintas ir kt.).

Nematerialusis Ilgalaikis Turtas

Nematerialusis ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris neturi fizinės formos, bet yra vertingas dėl teisių, leidimų ar intelektinės nuosavybės. Nors toks turtas nematomas, jis dažnai yra itin svarbus įmonės konkurencingumui ir inovacijų plėtrai.

Pavyzdžiai:

• Programinė įranga: apskaitos sistemos, gamybos valdymo sprendimai, individualiai kurtos programos.
• Prekės ženklai ir prekiniai vardai: registruoti prekių ženklai, įmonės logotipai.
• Licencijos ir leidimai: veiklos licencijos, technologijų naudojimo sutartys.
• Patentai ir autorinės teisės: išradimų apsauga, kūrybiniai projektai.

Apskaita:

Šis turtas apskaitomas kaip nematerialusis ilgalaikis turtas, jeigu jo naudojimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieni metai, jis atneša naudą ir gali būti įvertintas patikimai. Dažniausiai taikoma amortizacija, kuri apskaičiuojama per nustatytą turto naudojimo laikotarpį.

Finansinis Ilgalaikis Turtas

Finansinis ilgalaikis turtas - tai investicijos ar finansiniai instrumentai, kuriuos įmonė planuoja laikyti ilgiau nei vienus metus. Skirtingai nuo materialaus ar nematerialaus turto, šio turto tikslas - generuoti grąžą arba turėti įtaką kitų įmonių veiklai.

Pavyzdžiai:

• Akcijos: įmonės gali turėti kitų bendrovių akcijų paketą, kuris suteikia teisę į dividendus ar balsą akcininkų susirinkime.
• Obligacijos ir investiciniai fondai: įmonė investuoja lėšas, tikėdamasi stabilios grąžos.
• Ilgalaikės paskolos: suteiktos kitoms įmonėms ar susijusiems subjektams.
• Indėliai su terminuotais susitarimais: kai įmonė laiko pinigus banke ilgesniam laikotarpiui su nustatyta palūkanų norma.

Apskaitos specifika:

Finansinis turtas registruojamas įsigijimo kaina, tačiau vėliau gali būti vertinamas rinkos verte arba pagal apskaitos standartus. Šis turtas neturi būti amortizuojamas, tačiau gali būti pervertinamas (arba nurašomas) priklausomai nuo rinkos situacijos ar turto rizikos.

Kaip Nustatoma Ilgalaikio Turto Vertė?

Ilgalaikio turto vertės nustatymas yra pirmas ir vienas svarbiausių žingsnių turto apskaitoje. Vertė įtakoja ne tik apskaitos įrašus, bet ir vėlesnį nusidėvėjimo skaičiavimą, mokesčius bei įmonės finansinių ataskaitų tikslumą.

Pirminė Vertė (Įsigijimo Savikaina)

Dažniausiai ilgalaikio turto vertė nustatoma pagal įsigijimo savikainą - tai bendra suma, kurią įmonė sumokėjo už turtą, įskaitant:

• Pirkimo kainą (be PVM);
• Transportavimo ir montavimo išlaidas;
• Draudimo, muito ir kitas papildomas išlaidas;
• Vidaus darbų vertę, jei turtas buvo sukurtas įmonės viduje.

Vėlesnis Vertės Pokytis

Turto vertė gali būti:

• Perkainojama - jei rinkos vertė ženkliai pasikeičia (pvz., NT perkainojimas);
• Nurašoma - kai turto vertė sumažėja dėl nusidėvėjimo ar praradimo (dėl gaisro, vagystės ir pan.);
• Didinama, jei buvo atliktos reikšmingos investicijos į turto atnaujinimą ar pritaikymą.

Ilgalaikio Turto Apskaita Įmonėje

Ilgalaikio turto apskaita apima visą turto gyvavimo ciklą - nuo įsigijimo iki nurašymo. Ši apskaita leidžia įmonei ne tik kontroliuoti turtą, bet ir tiksliai planuoti finansinius srautus.

Pagrindiniai apskaitos žingsniai:

• Registracija: Turtas įtraukiamas į ilgalaikio turto registrą su unikaliu identifikatoriumi.
• Nusidėvėjimo skaičiavimas: Priklausomai nuo pasirinkto metodo (tiesinis, degresyvus), nustatomas mėnesinis ar metinis nusidėvėjimas.
• Ataskaitų rengimas: Kuriamos turto likutinės vertės, nusidėvėjimo, nurašymo ar remonto ataskaitos.
• Inventorizacija: Periodiškai tikrinamas faktinis turto buvimas ir būklė.

Patogu, kai turto nurašymo ir pardavimo operacijos fiksuojamos vienoje sistemoje - tai užtikrina kontrolę, teisingus apskaitos įrašus ir leidžia kurti ataskaitas be papildomo darbo.

Turto Nurašymas ir Pardavimas

Net ir ilgalaikis turtas turi savo „gyvavimo pabaigą“. Kai turtas tampa nebetinkamas naudoti arba jo nebeapsimoka remontuoti, jis nurašomas arba parduodamas.

Nurašymas reiškia, kad turtas yra pašalinamas iš įmonės apskaitos. Tai gali įvykti dėl:

• Pilno nusidėvėjimo;
• Fizinio sunaikinimo (pvz., gedimo, avarijos);
• Nereikalingumo arba pasenusios technologijos.

Jei turtas vis dar turi rinkos vertę, įmonė gali jį parduoti. Tokiu atveju:

• Pelnas arba nuostolis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo kainos ir likutinės vertės;
• Būtina išrašyti sąskaitą faktūrą;
• Pajamos deklaruojamos ir apmokestinamos.

Investicinis Turtas

Investicinis turtas - tai ilgalaikis turtas, kurį įmonė įsigyja ne savo veiklai vykdyti, bet investicijų tikslais. Jo paskirtis - ne gamyba ar paslaugų teikimas, o vertės augimas ar pastovios pajamos (pvz., nuoma).

Tipiniai pavyzdžiai:

• Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas;
• Nuomojami butai ar pastatai;
• Žemės sklypai, laikomi perpardavimui;
• Įmonės įsigytos kitos bendrovės akcijos ar dalys (jei jos nelaikomos strateginiu valdymo turtu).

Apskaitos ypatumai:

• Investicinis turtas gali būti vertinamas tikrąja rinkos verte arba įsigijimo savikaina;
• Gali būti perkainojamas reguliariai, priklausomai nuo rinkos situacijos;
• Pajamos iš nuomos ar vertės padidėjimo deklaruojamos atskirai nuo pagrindinės veiklos.

Ar Turėčiau Pirkti Automobilį Savo Vardu, ar Savo Įmonės Vardu?

Kiti Svarbūs Aspektai

• Nuo 2025-01-01 įsigaliosiančio PMĮ nuostatos taikomos automobilių nusidėvėjimui ir nuomai.
• Atskirų automobilio dalių keitimas naujomis yra ne IMT įsigijimas, o remontas.
• Pagal nuomos sutartį mokamas nuomos mokestis ir skaičiuojamas 15 proc. GPM.
• Avanso PVM sąskaita faktūra nėra išankstinio mokėjimo sąskaita.
• Įmonė galės atskaityti lengvojo automobilio pirkimo PVM, bet ne visą ir ne iš karto.
• Nuomos pirkimo PVM gali būti atskaitomas, jeigu šio automobilio įsigijimo vertė su PVM ne didesnė kaip 50 000 Eur.
• Nėra skirtumo, kokiu automobiliu važinėjant yra patirtos degalų sąnaudos.
• Nuompinigiai už automobilio nuomą, mokami darbuotojui, paprastai nėra laikomi darbo užmokesčiu.
• 2021 metų GPM312 deklaracijoje specialiai žymėti pajamų natūra dėl automobilio naudojimo nereikės.

Dėmesio! Informuojame apie mokesčių ir įstatymų pasikeitimus nuo 2025 m.

tags: #automobilio #veiklos #nuoma #apskaita