Šiame straipsnyje aptariama Ausros G 10 Vidiškių banko istorija ir turtas. Taip pat pateikiama informacija apie įvairias įmones ir organizacijas, susijusias su Lietuvos verslo, pramonės ir finansų sektoriumi.
Lietuvos regionų žemėlapis
Įmonių ir Organizacijų Sąrašas
Žemiau pateikiamas sąrašas įmonių ir organizacijų, kurios veikia įvairiose srityse, nuo pramonės iki paslaugų:
- Uždaroji akcinė bendrovė "Lietkompexim"
- Uždaroji akcinė bendrovė "VILLON"
- UAB "Informacinės paslaugos"
- Uždaroji akcinė bendrovė "Londvil"
- Uždaroji akcinė bendrovė "KOMPONENTAS"
- Uždaroji akcinė bendrovė "BALTICUM"
- UAB "Eltel Networks"
- UAB IDW
- AB "Grigeo Group"
- UAB "INTERATLAS"
- UAB "Labek"
- Uždaroji akcinė bendrovė "INTA"
- UAB "AKTA"
- Bendra Lietuvos ir Izraelio įmonė uždaroji akcinė bendrovė "OLIZEI"
- Uždaroji akcinė bendrovė "KARATAS-3"
- UAB "RASO"
- Uždaroji akcinė bendrovė "TARPTAUTINĖ STATYBOS KORPORACIJA"
- UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "TRANSLITAS"
- UAB "TECHNINIAI VERTIMAI"
- UAB "IDA BASAR"
- UAB "KOMEX"
- UAB "Transfriga"
- Uždaroji akcinė bendrovė "SEIFUVA"
- Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos uždaroji akcinė bendrovė "ELHAMERS"
- UAB "Konica Minolta Baltia"
- UAB "San Elmo"
- UAB "Leidykla TEV"
- Kultūros infrastruktūros centras
- Akcinė bendrovė "Lietuvos draudimas"
- UAB "LIETUVOS MONETŲ KALYKLA"
- Akcinė bendrovė "Lietuvos geležinkeliai"
- Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga
- Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija
- Viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
- AB Nasdaq Vilnius
- Akcinė draudimo bendrovė "Gjensidige"
- Viešoji įstaiga Valstybės institucijų kalbų centras
- Lietuvos pramonininkų konfederacija
- Viešoji įstaiga Studija "PRO PATRIA"
- Viešoji įstaiga "Lietuvos laisvosios rinkos institutas"
- Viešoji įstaiga "KAIRIO SKRYDŽIAI"
- Viešoji įstaiga automobilių sporto klubas "Kaukaras"
- Asociacija LATGA
- Uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija "LAMANTINAS"
- Viešoji įstaiga "PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS"
- Viešoji įstaiga "Vilniaus verslo konsultacinis centras"
- Lietuvos verslo konfederacija
- Viešoji įstaiga Lietuvos šokio informacijos centras
- Viešoji įstaiga Thomo Manno kultūros centras
- Viešoji įstaiga Europos integracijos studijų centras
- Elektrėnų kredito unija
- Viešoji įstaiga LIETUVOS INOVACIJŲ CENTRAS
- Kredito unija "Sūduvos parama"
- Pakruojo kredito unija
- Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai
- Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai
- Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai
- Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai
- VšĮ Valdymo koordinavimo centras
- Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Tai tik dalis įmonių ir organizacijų, veikiančių Lietuvoje. Kiekviena iš jų prisideda prie šalies ekonomikos ir socialinės gerovės kūrimo.
Lietuvos ekonomikos ir bankų sektoriaus apžvalga
Partizanų prisiminimai ir Aukštaitijos istorija
Ši (ketvirtoji) „Aukštaitijos partizanų prisiminimų" knyga sudaryta iš keturių partizaninių apygardų ryšininkų, rėmėjų ir partizanų prisiminimų. Tai dėl to, kad norėta aprėpti daugiau vietovių ir sudominti platesnį skaitytojų ratą. Juk visas pokario laisvės kovų etapas paliko ryškius pėdsakus mūsų tautos istorijoje. Nors pokario partizanai buvo bejėgiai prieš tūkstantines atėjūnų armijas, bet savo gyvybių auka tautą jie išgelbėjo nuo visiško sunaikinimo.
„Prisikėlimo" apygarda įkurta 1948 04 01 padalijus jungtinę „Kęstučio" apygardą į dvi apygardas. Į „Prisikėlimo" apygardą įėjo centrinėje Lietuvos dalyje (Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kėdainių, Panevėžio ir Raseinių apskrityse) veikę partizanų junginiai. Apygardą sudarė 3 rinktinės: „Kunigaikščio Žvelgaičio" (anksčiau „Voverės"), „Maironio" (anksčiau „Povilo Lukšio") ir „Lietuvos žalioji" (į ją įtraukta „Atžalyno" rinktinė). Apygarda leido laikraštį „Prisikėlimo ugnis", jos teritorijoje (Radviliškio raj. Minaičių k.) 1949 02 10-20 įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), sudaryta vyriausioji partizanų vadovybė, paskelbta politinė 1949 m. Vasario 16-osios deklaracija.
Trūkstant štabų pareigūnų, 1952 05 20 Vakarų srities įsakymu „Prisikėlimo" apygarda buvo panaikinta, likę gyvi kovotojai įtraukti į „Kęstučio" apygardą. Kaip organizacinis vienetas ilgiausiai išsilaikė „Kunigaikščio Žvelgaičio" rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanai, iki 1957 m. leidę laikraštį „Partizanų šūvių aidas". Paskutinis apygardos partizanas Pranciškus Prūsaitis buvo suimtas ir sušaudytas 1963 m.
Lietuvos partizanai 1946 m.
Ištraukos iš partizano Vyšniausko prisiminimų
Vyšniauskas gimė 1922 m. sausio 2 d. Radvilų kaime prie Radviliškio miesto. 1940 m. jam pavyko užbaigti Linkuvos gimnaziją. Studijuoti aukštojoje mokykloje neturėjo lėšų, todėl, užbaigęs Mokytojų kursus Ukmergėje, pradėjo mokytojauti Bokštų pradžios mokykloje, Tauragės apskrityje. 1946 06 09 pateko į MGB rankas. Paleistas iš lagerio 1955 02 09 bandė tęsti mokslus, bet visi keliai į aukštąsias mokyklas buvo uždaryti. Pavyko įstoti tik į Vakarinį Karagandos Kalnų technikumo PCS skyrių. 1961 m. gavo diplomą su raudonais viršeliais ir tuoj pat išvyko į Lietuvą.
Antroji sovietų okupacija užklupo Radviliškyje. 1944 10 01 Vyšniauskas buvo paskirtas pradinės mokyklos Nr. 2 vedėju. Čia tęsė rezistencinę veiklą prieš naujus okupantus su kolegomis ir su gimnazijos moksleiviais. 1945 m. pradžioje prieš jo norą buvo paskirtas kandidatu į TSRS AT Tautybių tarybą. 1945 04 02 į jo butą Dariaus-Girėno gatvėje atėjo NKGB agentai jo areštuoti. Pasitaikius progai, nuo arešto pabėgo ir įstojo savanoriu į partizanų „Žaliąją rinktinę". Netrukus prie jo prisijungė brolis Vincas-Ginutis, dirbęs mokytoju Pakalniškių mokykloje.
Į šitą partizanų rinktinę Vyšniauskas įstojo savanoriu 1945 m. balandžio pradžioje ir ištarnavo joje 14 mėnesių. Per kolegą Simaitį (dabar gyvena Vilniuje) susisiekė su kapitonu Izidoriumi Pucevičiumi-Radvila. 1945 m. balandžio pabaigoje drąsi ryšininkė Apolonija Šernaitė, prof. Šerno sesuo (dabar gyvena Rozalime), atvežė iš Radviliškio jo tėvų namuose paslėptą nuosavą rašomąją mašinėlę „Standart-Korona". Tą pačią dieną kapitonas Radvila paskyrė jį „Žaliosios rinktinės" spaudos redaktoriumi ir leidėju. Tą darbą dirbo iki patekimo nelaisvėn, iki 1946 09 06. Turėtą slapyvardį Gražvydas pakeitė į Aušrą. Tačiau po savaitės, atėjus į rinktinę vyresniam už jį partizanui Aušrai, tapo Aušrele.
„Žaliosios rinktinės" veikla
1945 m. balandyje, labai suaktyvėjus NKGB veiklai, buvo išaiškinta daug pogrindinių organizacijų. Išvengę areštų, jų nariai pasitraukė į miškus. Be to, suaktyvėjo ir rekrūtų gaudymas. Gegužės pradžioje „Žaliojoj rinktinėj" jau buvo 80 partizanų. Trūko ginklų, todėl buvo nutarta nuginkluoti visus kaimuose valdžios apginkluotus aktyvistus. Be spaudos redaktoriaus ir leidėjo pareigų, kapitonas Radvila buvo jį įpareigojęs rašyti „Žaliosios rinktinės" metraštį, ką jis ir darė iki 1945 m. liepos vidurio.
Prisimenu, kad apie „Žaliosios rinktinės" įkūrimą buvau užrašęs maždaug taip: 1945 m. kovo 21 d. vokiečių lėktuvas nuleido Panevėžio apskrityje Frankenhageno desantininkų mokykloje paruoštų jaunuolių grupę. Jie buvo apginkluoti rusiškais ginklais ir aprūpinti GRU padalinio pažymėjimais, įpareigojančiais visus pareigūnus teikti pažymėjimo savininkui visokeriopą pagalbą. Jie susirado Šeduvos valsčiuje besislapstantį kapitoną I. Pucevičių ir paprašė būti jų vadu. Prie šito būrelio prisijungus dar keletui vyrų, gimė „Žalioji rinktinė".
Kapitonas Radvila gerai suprato konspiracijos svarbą. Apie „Žaliosios rinktinės" branduolį priešas neturėjo gauti jokių žinių, nei apie žmonių skaičių jame, nei apie vidaus struktūras ir jų vadus. Oficialiai buvo minimos tik trys pareigybės: „Žaliosios rinktinės" vadas, vado pavaduotojas ir adjutantas. Paskyręs jį „Žaliosios rinktinės" spaudos redaktoriumi ir leidėju, jis nesuteikė jokio titulo. Pasišaukęs į savo palapinę, paklausė ar jis sutinkąs dirbti šį darbą. Jam atsakius teigiamai, jis teištarė: „Tokiu atveju dirbk! Tai labai svarbu. Enkavedistai bijo spausdinto žodžio labiau negu velnias kryžiaus, todėl apie savo darbą stenkis kuo mažiau pasakoti. Nenoriu, kad taptum enkavedistų taikiniu Nr.
Struktūriškai „Žaliosios rinktinės" branduolys susidėjo iš trijų būrių, po 40 žmonių kiekviename. Tai - žvalgybos, sargybos ir štabo apsaugos skyriai, su ūkio padaliniu prie pastarojo. Jis tarnavo štabo apsaugos skyriuje, kuriam vadovavo vyr. puskarininkis Virpša.