Aukštosios Fredos dvaro sodyba, įsikūrusi Fredoje (dabartinė Kauno teritorija), kairiajame Nemuno krante, yra svarbus kultūros paveldo objektas. Ši istorinė sodyba, esanti Ž. E. Žilibero g. 2-101, daugiau kaip penkis šimtus metų stebi Kauno miesto kaitą - iš mažo prekybinio taško virstant modernia Europos kultūros erdve.
VDU Kauno botanikos sode vyko artimesnė pažintis su Aukštosios Fredos dvaro sodyba: jos istorija ir architektūra bei čia gyvenusio bajoro Jozefo Godlevskio asmenybe. Labai įdomu ir vertinga daugiau ir giliau sužinoti apie Aukštosios Fredos dvaro kompleksą, čia gyvenusius žmones.
Šalia Kauno esanti Freda istoriniuose šaltiniuose minima nuo XV amžiaus pradžios.
Paminklinis objektas - Aukštosios Fredos dvaras, kurio teritorijoje įsikūręs beveik 100 metų skaičiuojantis VDU Kauno botanikos sodas - tiriamas. Norint pradėti rūmų restauravimo, tvarkomuosius paveldosaugos darbus, turi būti užtikrintas paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimas.
Aukštosios Fredos dvaras yra kultūros paminklas, nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas, suformuotas XIX a. pr.
XVIII a. pradėta formuoti Aukštosios Fredos dvaro sodyba yra raiškus ir vertingas klasicizmo bei istorizmo laikotarpio sodybinis ansamblis.
Aukštosios Fredos dvaras / Vytauto Didžiojo Universiteto botanikos sodas (2012)
Dvaro Istorijos Pradžia
Pirmosios rašytinės žinios apie vietovę, kur įsikūręs Fredos dvaras, siekia XV a. pradžią.
1500 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis (1492 - 1506 m.) vietovę, vadinamą Freda, padovanojo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždo raštininkui Henrikui Šliagirui, kuris čia įkūrė nedidelį dvarelį.
1508 m. Fredos dvaras tampa Kauno miesto nuosavybe.
Freda vadinamuose laukuose įkurtas dvaras 1508 m. tampa Kauno m. nuosavybe ir priklausė jam iki XVIII a. pab.
1673 m. LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas už Pažaislio vienuolyno statybos darbus italų architektui bei vienuoliui Lodovico Fredo suteikė bajoro titulą ir kairiajame Nemuno krante padovanojo žemės valdas1.
1799 m. gruodžio 1 d. Kauno m. Fredos dvarą pardavė žemaičių bajorui Jozefui Godlevskiui.
17992 m., kitais duomenimis 1795 m1 ar 18003 m., Kauno miestas dvarą pardavė žemaičių bajorui Juozapui Godlevskiui.
1799 metais mediniais namais apstatytą, kaimą primenančią Fredą už 76 tūkstančių olandiškų pilnasvorių raudonųjų nupirko žemaičių bajoras Juozapas Godlevskis.
26 metų naujasis šeimininkas buvo nebaigęs gimnazijos.
XVIII a. pabaigoje dvarą įsigijo žemaičių bajoras Juozapas Godlevskis - žmogus su aiškia vizija. Būtent jis pavertė Fredą tikru architektūriniu perliuku.
Po 1807 m. rezidencinę dvaro sodybą pasistatydino žemaičių bajoras J. Godlevskis, įsigijęs miestui anksčiau priklausiusį dvarą.
Godlevskis dvarą Fredoje statė kaip užmiesčio rezidenciją.
J. Godlevskis pasistatė rezidencinę dvaro sodybą, įveisė peizažinio stiliaus parką2.
XIX a. pr. naujasis savininkas pastatė rezidencinius rūmus, gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, įkūrė parką.
Sodyboje išdygo kolonomis puošti rūmai, dvi oficinos, svečių namai, kumetynas, arklidė, oranžerija, kiti pastatai, buvo įrengtas parkas su tvenkiniais.
XIX a. pirmojoje pusėje dvaro pastatai buvo apsupti didelio parko.
Parkas - tai atskira istorija. J. Godlevskis suformavo dvaro tvenkinius taip, kad jų kontūrai atspindėtų jo inicialus - „J“ ir „G“.
Šalia vieno tvenkinių buvo pastatęs medinį dvarelį.
Priešais centrinius rūmus suformuotas originalus vandens telkinys - dvi kūdros, sudarančios sodybos fundatoriaus Juozapo Godlevskio inicialus - raides GJ.
Išlikę abu didieji tvenkiniai sudaro vienas kito atžvilgiu apverstas raides GJ - šio savininko inicialus4.
Takoks savitas įsiamžinimo būdas vienintelį kartą panaudotas Lietuvoje5.
Toks išskirtinis peizažinio parko kūrimo, o kartu ir savęs įamžinimo, būdas Lietuvoje panaudotas, ko gero, vienintelį kartą2.
Parko teritorija užėmė apie 30 ha.
XIX a. 9 deš. Fredos dvaro dalis nusavinta Kauno tvirtovės reikmėms.
1882 m. Fredos dvaro dalis nusavinta Kauno tvirtovės reikmėms2 ir pradėta Kauno tvirtovės fortų statyba1.
Kauno tvirtovės planas
Statant ir stiprinant tvirtovę, jos karinėms reikmėms buvo pertvarkyta šio dvaro sodyba, joje įrengtas artilerijos kiemas1.
Į pietus nuo dvaro parko suformuoti Centrinio įtvirtinimo pylimai ir vienas iš didžiųjų redutų1.
Dvaro sodybos teritorijoje nutiesti keliai ir geležinkelio linijos, įrengtos Fredos kapinės, pastatyta Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė1.
Pirmojo pasaulinio karo metu dalis pastatų buvo apgadinta arba visai sunaikinta.
Pirmojo pasaulinio karo metu dalis pastatų buvo apgadinta arba visai sunaikinta2, kai kurie tarpukariu atstatyti1.
Nuo 1915 m. iki 1920 m. dvare šeimininkavo vokiečių kariuomenė.
Čia buvo įsikūrę našlaičių namai1.
1920 m. buvusiuose dvaro rūmuose įkurta Žemesnioji sodininkystės-daržininkystės mokykla (sovietmečiu - Kauno Mičiurino tarybinis ūkis-technikumas), veikusi iki 1982 metų1, 2.
Buvusioje cerkvėje įsteigta šios mokyklos ir karo aviacijos pulko bažnyčia2.
Nuo 1920 m. dvaro teritorijoje veikė Žemesnioji sodininkystės-daržininkystės mokykla, o 1923 m. čia įsikūrė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas - kuris iki šiol tvarko ir prižiūri dvaro aplinką.
1923 m. vasario 15 d. pietinėje ir vakarinėje dvaro teritorijos dalyje įsteigtas Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. - VDU) Botanikos sodas2, priklausęs matematikos-gamtos fakultetui1.
Po Antrojo pasaulinio Botanikos sodas tapo Lietuvos Mokslų akademijos sudėtine dalimi2.
Bažnyčia buvo uždaryta, naudojama kaip sandėlis, sporto salė2.
1990 m. Botanikos sodas tapo savarankiška Lietuvos Mokslų akademijos įstaiga, o 1992 m. - VDU padaliniu.
Jozefo Godlevskio Asmenybė
1799 m. Kauno miestas dvaras, kurį sudarė du palivarkai ir 28 kaimai, buvo parduotas žemaičių bajorui Juozapui Godlevskiui (1773 - 1867 m.), kuris netrukus pasistatė rezidencinę dvaro sodybą ir įveisė peizažinio stiliaus parką su tvenkiniais.
Gimė 1773 m. Žemaitijoje, Grinkiškių dvare. Mokėsi Kražių gimnazijoje. 1792 m. tarnavo ATR kariuomenėje, buvo generolo Mykolo Sulistrovskio adjutantu. 1800 m. iš Kauno miesto nusipirko 28 kaimus ir 2 palivarkus. 1808 m. buvo Lomžos departamento prefektūros patarėjas. 1809 m. išrinktas Marijampolės pavieto bajorų seimelio maršalka ir pasiuntiniu į Varšuvos kunigaikštystės, o vėliau - į Lenkijos karalystės seimus. 1815 m. savo valstiečiams suteikė teisę išsipirkti iš baudžiavos. 1831 m. sukilėlių kariuomenės brigados generolas. 1867 m. mirė, kartu su žmona ir dukra Darija Idalija Albertina palaidotas Garliavos bažnyčioje.
Jozefas Godlevskis buvo Garliavos ir Veiverių bažnyčių, įvairių koplyčių fundatorius.
Dvaro rūmuose gyvenęs J. Godlevskis įamžino savo inicialus.
Susirinkusiųjų dėmesį ypač patraukė pikantiškos bajoro J. Godlevskio gyvenimo detalės.
Anot lektorės, apie Aukštosios Fredos dvaro savininko asmenybę sklando gausybė legendų.
Vienos jų teigia, kad šis bajoras labai vaidendavęsis.
Tyrėjai teko girdėti istorijų, kad po mirties jam teko nukirsdinti galvą - tik šis būdas išgelbėjo neramią sielą.
„Tačiau tai nėra patvirtinta, tad pateikti kaip faktų negaliu“, - sakė R. Bukauskaitė.
„Šis bajoras ilgai buvo viengungis. Sulaukęs apie 50 metų amžiaus iš savo bičiulio Černiauskio jis sulaukė klausimo apie turtą - kam jis jį paliksiąs. Jų pokalbis išaugo į piršlybas, o šios - į vestuves su Marija Volmeryte“, - pasakojo R. Bukauskaitė.
Susidomėjimo ir susirinkusiųjų diskusijų sulaukė ir pačių vestuvių klausimas.
„Matyt, pratęs prie viengungiško gyvenimo ir aktyvios visuomeninės veiklos, jis tiesiog pamiršo savo jaunąją, - juokėsi R. Bukauskaitė.
Minėdama įdomius faktus apie dvarininką J. Godlevskį, R. Bukauskaitė pabrėžė muzikos svarbą Godlevskių šeimoje.
Jo dukra Ludvika buvo labai talentinga dainininkė.
Į meilužių namelį traukdavęs dvarininkas žmonos gal ir būtų neieškojęs, jei ne senas jo mokslo draugas, dvare dirbęs ekonomu.
Šis primygtinai ėmėsi piršliauti jau 64 metų sulaukusiam turtuoliui. Nužiūrėjo 45 metais jaunesnę merginą.
Surengus vestuves netrūko apkalbų. Vestuvės taip pat neapsiėjo be nuotykių.
Vos išklausęs sveikinimus, jaunikis iš puotos dingo.
Tačiau vėl ekonomo įkalbėtas gražiausia karieta grįžo į vestuvių puotą ir į namus parsivežė savo jaunąją žmoną.
Jie vaikų nesulaukė, bet kartu nugyveno iki pat J. Godlevskio mirties.
Kai dvarininkas mirė, jo karstą žmonės lydėjo iš Fredos į Garliavos bažnyčią, visą kelią pasišviesdami smalinėmis žvakėmis.
Po dvarininko mirties dvaras buvo nusavintas Kauno tvirtovės statybai.
Našlė, gavusi kompensaciją, išsikėlė gyventi į Kauną.
„Jo anūkė Maria Pusłowska Tiškevičienė buvo grafienė. Tačiau Jozefas Godlevskis buvo bajoras“, - remdamasi ištyrinėtais istoriniais šaltiniais pasakojo R. Bukauskaitė.
Architektūrinės Detalės Ir Pokyčiai
Centrinis charakteringas dviaukštis, monumentalių formų dvaro rūmų pastatas priskiriamas vėlyvajam klasicizmui.
O XIX a. Vėlyvajam klasicizmui priskiriamas centrinis dvaro rūmų pastatas pasižymi monumentaliomis formomis.
Jis pastatytas sodybos centre tarp tvenkinių ir pagrindiniu pietiniu fasadu atsuktas į peizažinio išplanavimo parką.
Pagrindinis fasadas čia atgręžtas į pietus dėl to, kad portiko antrame aukšte buvo įrengtas poilsiui skirtas balkonėlis.
Dvaro rūmų antrajame aukšte buvo įrengtas balkonėlis, iš kurio atsiverdavo vaizdas į parką. Pasakojama, kad šiame balkone grodavo bajoro išlaikomas orkestras, o šeimininkas ir svečiai galėdavo mėgautis muzika ir gamtos grožiu.
Sodyba neturi išryškintos kompozicijos ašies, kurią tradiciškai žymėdavo įvažiavimo alėja.
Manoma, kad ji iš dalies galėjo prarasti savo kompozicijos vientisumą, nes ne vieną kartą buvo perstatinėjama ir pritaikoma naujai paskirčiai.
Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų, pastatytų XIX a. pr., fasadų architektūrinis sprendimas yra kultūros paveldo objekto vertingoji savybė, kurią sudaro fasadų architektūrinio sprendimo visuma, fasadų architektūros tūrinės detalės - PV fasado 4 toskaninio orderio apvalaus skerspjūvio kolonų portikas su trikampiu frontonu, uždaru I a. prieangiu ir įgilintu stačiakampio profilio balkonu, apjuostu profiliuotu medinių baliustrų turėklu ir mediniu ranktūriu; ŠR fasado centrinis rizalitas, užbaigtas trikampiu frontonu; terasa su į ją vedančių betoninių išplatėjančių laiptų ir betoninėmių atitvarų tipu; šoninių PR, ŠV fasadų rizalitai, užbaigti trišlaičiais stogais; trišlaičio metalinio stogelio tipas su augalinio motyvo ažūrinėmis pasparomis virš įėjimo durų PV fasade.
Prieš rūmus tyvuliuoja unikalūs vandens telkiniai, sudarantys G ir J raides.
Iki šių dienų išlikęs tiltelis metalo turėklais per J raidės tvenkinį, kuriame panaudoti lelijos žiedo motyvai.
Tokio pat rašto metalinė tvorelė prilaiko stogelį, kabantį virš rūmų pagrindinio fasado durų.
Daugelis dvaro laikotarpiu susiformavusių sodybos pastatų išliko iki šių dienų. Tarp jų - ir dvaro sodybos oficinos.
Aukštosios Fredos dvaro rūmai išsiskiria klasicistiniu stiliumi su keturių toskaninių kolonų portiku ir trikampiu frontonu.
Įdomu tai, kad fligeliai su arkomis, esantys abiejose rūmų pusėse, yra retas architektūrinis sprendimas Lietuvos dvarų kontekste.
Aukštosios Fredos dvaro sodyba
Dvaro Sodybos Formavimosi Etapai
Remiantis LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento duomenimis, galima išskirti tris Aukštosios Fredos dvaro sodybos formavimosi etapus.
1797-1883 m., dvaro laikotarpiu, buvo suformuota dvaro sodybos centrinė - reprezentacinė, gyvenamoji ir ūkinė dalys: rūmai, dvi oficinos, „svečių namu“ vadinamas pastatas, trys kumetynai, arklidė su ratine, „senoji“ oranžerija, paviljonas, parkas, vandens telkiniai, pagrindinė kelių ir takų sistema.
Dvaro laikotarpio pastatams būdingi vėlyvojo klasicizmo, istorizmo ir liaudiškosios architektūros bruožai.
Antruoju - Kauno tvirtovės - laikotarpiu (1883-1915 m.) dvaro teritorijoje buvo pastatyta cerkvė, arklidės-tvartas, gyvenamasis namas, rūsys, įkurtos kapinės.
Šio etapo statiniams būdinga istorizmo ir „plytų stiliaus“ architektūra.
1883 m. rusų valdžiai įkūrus dvaro teritorijoje tvirtovę, buvo sunaikinta dalis senųjų želdinių, sužalotas viso pietinio sodybos pakraščio reljefas.
Centriniuose rūmuose ir kituose pastatuose įsikūrė Kauno tvirtovės komendantas generolas Oskaras Klemas ir kiti karininkai.
Nuo 1915 m. iki 1920 m. dvare šeimininkavo vokiečių kariuomenė.
Karo metu dalis pastatų buvo apgadinta arba visai sunaikinta.
1920 m. Trečiuoju (1923-1937 m.) Aukštosios Fredos dvaro sodybos formavimosi etapu vadinamas Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo laikotarpis.
Pagal architekto K. Rautho projektą dvaro parkas buvo perplanuotas pritaikant jį Botanikos sodo reikmėms, pastatytas oranžerijų kompleksas, parko vartai, 1923-1940 m. Kauno botanikos sodui vadovavo žinomas botanikas, augalų sistematikos profesorius Konstantinas Regelis.
Nuo 1940 m. dvaro teritorija priklausė įvairioms Lietuvos mokslo institucijoms.
O 1992 m. Fredos dvaras tapo VDU padaliniu.
Dabartinė Būklė Ir Ateities Vizijos
Šiuo metu rūmų pastatą naudoja Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo administracija.
Neseniai baigti Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų fasadų tvarkybos darbai.
Tvarkybos darbai atlikti pagal parengtą ir suderintą ,,Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų fasadų restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo darbų projektą“.
Atlikus Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų fasadų tvarkybos darbus, atsiskleidė kultūros paveldo objekto išskirtinė ir neabejotina kultūrinė vertė.
Šiandien lankytojai dvaro teritorijoje gali ne tik pasivaikščioti tarp senų medžių ir gėlynų, bet ir prisiliesti prie Lietuvos bajorijos pasaulio. Rūmai išsaugoti, nors kai kurios jų dalys laukia kruopštesnės restauracijos.
Paminklinis objektas - Aukštosios Fredos dvaras, kurio teritorijoje įsikūręs beveik 100 metų skaičiuojantis VDU Botanikos sodas - netrukus lankytojams atvers puošniausią savo erdvę - restauruotą rotondą.
Vertinant pastatų būklę ir siekiant paveldą išsaugoti bei pritaikyti šiandieninėms reikmėms, erdvės dalimis yra renovuojamos bei restauruojamos.
2015 m. buvo atlikti centrinio charakteringo dviaukščio, monumentalių formų dvaro rūmų pastato polichrominiai tyrimai.
„Deja, kai kuriose rūmų patalpose buvo atlikti labai sąžiningi remontai - nieko nebegalima rasti, tačiau kai kur radau net 15 sluoksnių. Spalvinė jų gama - plati: nuo geltonos, oranžinės, rudos iki rožinės, žalios ir net mėlynos. Rastos ir tapeto liekanos. Pagal stilistiką ir dažų spalvinį spektrą Aukštosios Fredos dvaro rūmus tyrėjai lygina su XIX a. pab. Gedimino g. įkurtais komendanto rūmais.
Šiuo metu puošniausia rūmų erdvė - didžioji svetainė, vadinama rotonda - atiduota į įgudusių restauratorių rankas.
Gautose puošniausios dvaro erdvės - rotondos - tyrimų išvadose pažymima, kad tai buvo didžioji svetainė, kurios tūris tęsiasi per du aukštus.
Tačiau rotonda įspūdingiausia pirmame aukšte.
Patalpoje yra įstiklintos plačios durys su pusapskritimio formos vitražiniais stiklais puoštu viršumi.
Pro šias duris patenkama į parką, o seniau - į oranžeriją.
Patalpoje gerai išlikusi sienų tapyba bei lipdinių dekoras, turintys istorizmo bruožų.
Svetainės sienos ir lubos dekoruotos tapytomis augalų motyvo kompozicijomis, kuriose įkomponuoti įvairūs simboliai: muzikos instrumentai, knygos ir pan.
Patalpą puošiantis dekoras, kurį sudaro sienų tapyba ir lipdiniai, priskirtinas pastato egzistavimo laikotarpiui nuo XIX a. II p., kuomet Aukštosios Fredos dvaro sodybos teritorijoje buvo pradėta Kauno tvirtovės fortų statyba, o rūmai perėjo tvirtovės komendanto žinion.
„Apžiūrėjus sienų tapybą, atkreiptas dėmesys į tai, kad dekoras nėra vieno laikotarpio, nes skiriasi atlikimo maniera, atlikimo technika bei medžiagiškumas.
Polichromijos tyrimai parodė, kad patalpos dekorą galima suskirstyti į kelis etapus: naujausio, IV etapo dekoras atliktas maždaug XX a. vid.-II pusėje, o seniausio (I etapo) - laikotarpiu iki Kauno pirmaklasės tvirtovės fortų statybos dvaro teritorijoje pradžios XIX a. II p.- pabaigoje.
Polichromijos tyrimų metu konstatuotas tik I dekoro etapo buvimo faktas.
Šiuo metu vykdomų rotondos tvarkybos darbų metu maksimaliai saugomi autentiški lipdiniai. Išlikę fragmentai sutvirtinami, o sunykę - atkuriami.
Taip pat specialiomis technologijomis sutvirtinama sienų ir lubų tapyba.
Sienų tapyba, nuvalius nešvarumus, pašalinus vėlesnius uždažymus, yra konservuojama, restauruojama.
Pagal analogus yra atkuriami sunykę sienų tapybos fragmentai, pavyzdžiui fasetėje tapytos girliandos.
Pagal tapybos charakterį ar atlikimo techniką, parenkamas retušavimo metodas.
„Dabar vyksta pradinis tvarkybos darbų etapas: tvirtinamas suskilinėjęs ir atšokęs nuo pagrindo plokštumų tinkas bei stiuko lipdinių traukos, naikinamas pelėsis, šalinamos druskų sankaupos, dulkės, nešvarumai ir vėlesni uždažymų sluoksniai iki numatyto restauruoti dažų sluoksnio. Sutvirtinamas pažeistas tapybos sluoksnis, paviršius antiseptikuojamas. Apačioje bus atidengti dekoratyvinio panelio apatinės dalies, plintuso užtinkuoti pirminiai traukų profiliai bei atstatomi prarasti fragmentai“, - pasakojo konservavimo ir restauravimo darbus vykdanti restauratorė Ramunė Balandžiūnienė.
„Polichrominiai tyrimai visko apčiuopti negali, tad pradėjus tvarkybos darbus dar gali būti įdomių radybų“, - pasakojo R. Balandžiūnienė.
Pasak VDU Botanikos sodo direktoriaus dr. Nerijaus Jurkonio, restauravus Aukštosios Fredos dvaro rotondą, o ateityje ir visus dvaro rūmus, dvaro erdvės bus pritaikytos įvairioms kultūrinėms veikloms.
„Čia galės vykti koncertai, pristatymai, spektakliai. Aukštosios Fredos dvaras atvers naują puslapį savo gyvenime ir kartu su Botanikos sodu apjungs į harmoningą visumą gamtos ir kultūros paveldo vertybes“, - sakė dr. N. Jurkonis.
Vytauto Didžiojo universitetas yra pateikęs paraišką dvaro rūmų išorės tvarkybos darbams finansuoti.
„Reprezentacinės erdvės turi būti atnaujintos ir pritaikytos viešiesiems poreikiams. Mūsų misija - užtikrinti, kad vertingi pastatai nenyktų ir išliktų ateities kartoms“, - sakė VDU Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Ramūnas Naginė.
1918 metais Aukštojoje Fredoje nutarta įrengti Prezidento rezidenciją.
1919 m. buvo svarstoma Aukštosios Fredos dvare įkurti Lietuvos Respublikos prezidento rezidenciją. Buvo patvirtinta 20 000 auksinų suma dvaro pritaikymui, tačiau dėl didelių išlaidų planų buvo atsisakyti.
tags: #aukstosios #fredos #dvaro #sodyba