Auksinio retriverio priežiūra bute: viskas, ką reikia žinoti

Pirmą kartą parsivesti šunį į savo šeimą yra įdomu ir jaudinanti patirtis. Tačiau svarbu atlikti išsamius tyrimus, kad pasirinkta veislė atitiktų jūsų gyvenimo būdą. Šiame straipsnyje aptarsime auksinio retriverio priežiūros ypatumus bute, kad galėtumėte priimti informacija pagrįstą sprendimą.

Auksinio retriverio charakteristika

Auksaspalviai retriveriai yra mėgstantys bendrauti šunys, kuriems reikia daug dėmesio ir meilės. Jie yra vertinami dėl savo žaismingumo, todėl yra puikus pasirinkimas asmenims, ketinantiems pirmą kartą priglausti šunį. Šios veislės šunys stipriai prisiriša prie šeimininkų ir yra ištikimi, jiems reikia daug dėmesio, meilės ir nuolatinės stimuliacijos.

Svarbu anksti socializuoti ir auklėti šios veislės šunį, kad jo užsispyrimas ir nepriklausoma prigimtis neimtų viršaus. Todėl su auksaspalvio retriverio veislės šunimi reikia kantrybės. Auksaspalviai retriveriai - labai meilūs šunys, mėgstantys žaisti su vaikais. Dėl ramaus būdo ir tylumo jie puikiai tinka augintinių terapijai, taip pat tinka kaip šunys vedliai akliesiems ir kaip keturkojai draugai pagyvenusiems žmonėms. Auksaspalviai retriveriai gerai sutaria su kitais šunimis ir įvairiais kitais gyvūnais.

Nors auksaspalviai retriveriai lengvai prisitaiko ir gali gyventi bute, fizinis aktyvumas jiems yra būtinas norint palaikyti gerą fizinę formą. Šiuos šunis reikia mankštinti, tai reiškia, kad juos reikia dažnai vesti pasivaikščioti. Šie šunys mėgsta pasipliuškenti vandenyje, todėl noriai seka paskui savo šeimininką net panardyti.

Auksinio retriverio sudėjimas ir kailis

Auksaspalvio retriverio veislės šuns ūgis ir svoris priklauso nuo lyties (patinų ūgis ties ketera - 56-61 cm, patelių - 51-56 cm, svoris 27-34 kg). Tai proporcingas, raumeningas vidutinio dydžio šuo su nukarusiomis ausimis ir uodega, užriesta ties nugara, siekiančia net kulkšnis, bet niekada nenusvyrančia.

Šios veislės šunys pasižymi ilgaplaukiu kailiu, kuris gali būti lygus arba banguotas, su plaukais, kurie yra tarsi kutai, dengiantys neperšlampamą poplaukį, apsaugantį nuo vandens ir šalčio. Auksaspalvių retriverių letenos yra su plėvelėmis tarp pirštų, o uodegą jie naudoja kaip irklą, padedantį lengviau plaukti vandenyje. Kailio spalva gali vyrauti nuo auksinės iki kreminės, kartais gali būti su baltais plaukeliais ant krūtinės.

Specifiniai auksaspalvių retriverių sveikatos poreikiai

Auksaspalviai retriveriai lengvai prisitaiko prie gyvenimo bute, tačiau tai jiems netrukdo sportuoti lauke, jei įmanoma, geriausia prie vandens telkinių, kuriuos jie ypač mėgsta. Šios veislės šunims išties reikia nukreipti savo perteklinę energiją.

Auksaspalviai retriveriai linkę priaugti svorio. Dėl nutukimo atsiranda judėjimo sunkumų ir sutrumpėja gyvenimo trukmė. Šie šunys nemažai ėda, todėl itin svarbu jiems duoti tinkamo šunų ėdalo, siekiant neleisti jiems priaugti perteklinio svorio, kuris, deja, nepadeda palaikyti optimalios sveikatos.

Šie gražūs šunys taip pat linkę į sąnarių problemas, įskaitant displaziją (alkūnės, klubo sąnario). Šis sutrikimas apima nenormalų skeleto vystymąsi ir gali būti paveldimas. Todėl palaikykite savo šuns fizinę formą užtikrindami jo tinkamą mitybą; žiūrėkite, kad šuo pernelyg nepervargtų augdamas. Šios ligos taip pat galima išvengti laikant šunį aplinkoje, kur yra mažai drėgmės.

Kita auksaspalvių retriverių silpnoji vieta - širdis. Širdies ir kraujagyslių sutrikimai dažnai pasireiškia auksaspalviams retriveriams, tačiau įprastai tai jiems nesukelia ypatingų problemų.

Priežiūros ypatumai

Auksaspalvis retriveris yra veislė, turinti gana gausų kailį ir išmetanti 2 kartus per metus. Jie turi būti iššukuojami mažiausiai 2 kartus per savaitę, geriausia - 3, ir maudomi bent 1 kartą per savaitę. Ausys valomos 3 kartus per savaitę, akys valomos kasdien.

Šėrimas

Šuns organizmas kasdien turi gauti pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų ir vandens. Pažeidus šėrimo rėžimą (šėrimas ne laiku arba su pertraukomis, nevisavertis pašaras), nusilpsta šuns organizmas, sumažėja darbingumas ir atsparumas ligoms. Apie šuns mitybą galima spręsti iš jo išvaizdos, darbinių sąvybių. Kai šuo atrodo gerai, yra linksmas, judrus, noriai atlieka šeimininko paliepimus, galima neabejoti, kad jis šeriamas tinkamai.

Taip pat reikia žinoti, kad netinkamo šėrimo padariniai išryškėja ne iš karto, o tik po kurio laiko. Pagrindiniai šuns šėrimo produktai - mėsa, gyvuliniai riebalai, kruopos, daržovės bei druska. Šuniukams, sukergtoms ir žindančioms kalėms reikia duoti ir pieno produktų. Šuniukams rekomenduotini ir žali kiaušiniai. Be minėtų produktų, šunims galima duoti jūrų žuvies, duonos, mėsos konservų, maistingų koncentratų, varškės ir stalo atliekų.

Daugelis savo šunis šeria sausais, specialiais pašarais. Reikia nepamiršti, jog šuo yra mėsėdis ir bent porą kartų per savaitę jam reikia duoti žalios mėsos. Mėsoje gausu baltymų, riebalų, ją gerai pasisavina šuns organizmas. Žuvų taukai - tai vitaminų šaltinis mažiems ir jauniems šuniukams. Labai tinka šunų šėrimui įvairios kruopos, ypač avižinės.

Bulvės, kopūstai, morkos, burokėliai, salotos - kasdienis šuns maistas, pagrindinis angliavandenių ir vitaminų šaltinis. Dažnai suaugęs šuo šeriamas du kartus per dieną - ryte ir vakare. Jei šuniui duodame skystas košes, tai suaugusiam vidutinio dydžio šuniui reikia maždaug 3 litrų. Jei šuo išėdęs duotą kiekį dar ilgai laižo indą, tad galima kiekį padidinti (jei šuo nenutukęs). Jeigu šunį šeriame du kartus per dieną, tai tą patį kiekį dalijame pusiau.

Šuns pašaro poreikis priklauso nuo jo amžiaus, oro temperatūros, darbo intensyvumo, metų laiko ir lyties. Žiemą šunį reikia šerti sočiau negu vasarą. Patyrę kinologai šerdami savo šunis laikosi tokių normų - vienam suaugusiam vidutinio svorio šuniui, sveriančiam apie 30 kg, per parą reikia 400g mėsos, 425 g kruopų, 200 g bulvių, 100 g daržovių, po 20 g gyvulinių riebalų ir valgomosios druskos.

Akių ir ausų valymas

Norint išvalyti šuniukui akis, reikia turėti specialiai tam skirtą skystį. Šiuo skysčiu suvilgykite vatos tamponėlį bei švelniais judesiais nuvalykite po akimis susidariusius ašarų takelius. Daugumos sveikų ausų valyti nereikia, tačiau kartas nuo karto būtina apžiūrėti, kad įsitikintumėte, ar gyvūno ausys iš tiesų švarios.

Per dažnai valyti šuns ausis negalima, nes organizmas į tokį valymą gali pradėti reaguoti kaip į svetimkūnį, kurį neva reikia pašalinti ir todėl gaminsis daugiau sieros ausyse. O tai gali sukelti uždegiminius procesus. Uždegimai dažnai pasireiškia paraudusia ar pastorėjusia ausies oda. Tačiau, žinoma, jei ausies kriauklėje pastebėjote nešvarumus, t.y. sierą, svetimkūnius - ausis valyti būtina. Sieros likučius nesunkiai pašalinsite pagaliuku su vata, pamirkytą ausų valiklyje.

Po to į ausies landą atsargiai įlašinkite 2-4 lašus ausų valiklio ir ausies pagrindą pamasažuokite (masažuojant turi girdėtis kliuksėjimas). Tuomet ausies landą sausai išvalykite tuo pačiu pašalindami nešvarumų likučius. Šuns ausis patariama valyti kartą į savaitę. Atminkite, jog jaunų šuniukų ausys paprastai tampa nešvarios daug greičiau, nei suaugusių šunų, tačiau su amžiumi tai praeina.

Nagų kirpimas

Šunų nagai nudyla patys, jei šuo kiekvieną dieną laksto po 5-6 valandas ant kietos žemės. Tačiau pripažinkime, jog daugelis šunų, ypač gyvenančių miestuose į lauką išbėga tik trumpam atlikti gamtos reikalus. Tokio laiko tarpo neužtenka savaiminiam nagų nudilinimui. O per ilgi nagai tiesiogiai gresia Jūsų augintinio sveikatai.

Pirmiausia ilgi nagai trukdo normaliai vaikščioti. Besiremiantis į žemę nagas spaudžia piršto falangą. Šuo stengdamasis išvengti skausmingo pojūčio ima remtis visa pėdos pagalvėle ir pirštus išskečia „vėduokle“. Todėl letena tampa išplėsta, gali išsivystyti plokščiapadystė, neteisingas visos galūnės formavimasis, sausgyslių patempimai, artritai, sąnarių skausmai.

Antra, ilgi nagai lygiai kaip ir žmogui, lengvai užkimba už įvairių daiktų. Nagas gali įstrigti į dubeles ar plyšelius ir šuo išsigandęs bandydamas ištraukti pėdą gali išplėšti visą nagą su mėsa. Suprantama, jog šunelis išgyvens, tačiau tuo metu jam labai smarkiai skaudės.

Norint išvengti šių nemalonumų Jūsų šuniuko labui raginame laikas nuo laiko pakirpti nagus. Svarbu suvokti, jog tai nėra baimę kelianti procedūra. Anaiptol, tai atlikti gana paprasta. Žinant nago sudėtį, šuns nagus galėsite pakirpti patys ir Jums nereiks kiekvieną kartą kreiptis į veterinarą.

Pirmiausia ką reiktų padaryti, tai įsigyti specialiai tam skirtas „žnyples“ arba vadinamąsias „giljotinas“. Šios žirklutės specialiai pritaikytos lenktam šuns nagui, todėl jomis nukirpti bus labai lengva ir paprasta. Žnyplės turi ribotuvą, leidžiantį nukirpti 1-3 mm. nago ilgio. Nepatyrusiam šeimininkui tai padės nukirpti tik suragėjusį nago galiuką ir neužgauti gyvuonies. Giljotina turi tik vienerius ašmenis, todėl pjūvis lygus, nagas netrupa. Tačiau nepatyrusios rankos gali nukirpti per daug. Paprastomis žirklėmis net nemėginkite kirpti, nes šuns nago neįveiksite.

Jei jau žirklutes išsirinkote, tuomet išnagrinėkime patį nagą. Šuns nagas sudarytas iš dviejų dalių: iš nejautraus raginio luobo, kurį reikia nukirpti ir iš gyvuonio, kuriame daug kraujagyslių bei nervų galūnių. Kadangi tai jautrioji nago dalis, jos kirpti negalima. Jei nagučiai šviesūs tuomet puikiai matysite, kur baigiasi nejautrioji dalis ir prasideda gyvnagis. Rausvas gyvuonis aiškiai persišviečia pro pusiau permatomas sieneles. Esant tamsiam nagui šio skirtumo taip aiškiai nematyti, todėl nagą pakirpkite 1-2mm, kol imsis matytis baltas nedidelis taškelis - gyvnagio pradžia. Tuomet nebekirpkite, kad nepažeistumėte kraujagyslių.

Pakirpti nagai neturi liesti grindų, o šuo turi pilnai remtis galūnėmis. Na, o jei netyčia nukirpote per daug - svarbiausia neišsigąsti. Prie kraujuojančio nago pridėkite vatą, suvilgytą vandenilio peroksidu ar kalio permanganatu ir kraujavimas greitai liausis. Neužmirškite patrumpinti penktojo priekinės letenos piršto nago, kuris žemės neliečia. Neliesdamas žemės jis nenudyla visiškai ir vis augdamas gali įsmigti į piršto pagalvėlę. O tuomet be chirurgo pagalbos neapseisite.

Pirmais kartais šuo gali priešintis ir cypti, tačiau ne iš skausmo, o veikiau iš baimės. Norint to išvengti rekomenduojama šuniuką palengva pratinti. Pradžioje nagų nekirpkite, o tiesiog pagremžkite kraštus karpykle, kad šuo suprastų, jog nagų karpymas nebaisus, o netgi malonus.

Dantų priežiūra

Šuo ėdantis sausą maistą ar nuolat griaužiantis dirbtinius kaulus pats valosi sau dantis. Tačiau vis dėl to dantų akmenys susidaryti gali. Norint visiškai užkirsti kelią dantų akmenų bei geltonos spalvos apnašų susidarymui, rekomenduojama šuns dantis valyti reguliariai, naudojant specialų dantų šepetuką ir pastą skirtą šunims.

Šuo, kaip ir žmogus, gimsta su pieniniais dantimis, kurie atsiranda 12-16-tą gyvenimo dieną. Vieno-pusantro mėnesio amžiaus šuniuko nasruose jau yra 28 pieniniai dantys. Sulaukus 4-7 mėnesių, šuniuko pieniniai dantys keičiasi į nuolatinius. Kandžiai keičiasi 3-5 mėnesių, iltys 4-7 mėnesių, premoliarai 4-6 mėnesių, moliarai 4-7 mėnesių.

Kailio priežiūra

Koks bebūtų Jūsų šuns kailis, plaukai žūva ir iškrenta užleisdami vietą naujiems plaukams. Norint palengvinti negyvų plaukų pašalinimą, šuns kailį būtina šukuoti ir maudyti. Šunys šeriasi du kartus metuose, ypatingai pavasarį ir rudenį, o gyvenantys patalpose šunys gali šertis dar dažniau.

Šuns kailis sudarytas iš dviejų plaukų tipų: pagrindinis plaukas būna ilgesnis ir šiurkštesnis, o poplaukis - minkštesnis ir trumpesnis. Kailis yra įvairus ir kiekvienas kailio tipas reikalauja skirtingos priežiūros, tačiau atminkite pagrindinę taisyklę: kuo ilgesnis plaukas, tuo priežiūra yra sudėtingesnė.

Ilgaplaukius šunis reiktų šukuoti kiekvieną dieną. Tuo tarpu trumpaplaukius šunis pakanka pašukuoti kas dvi-tris dienas. Priklausomai nuo kailio tipo tinkamai reiktų pasirinkti šukavimo priemones. Trumpaplaukio šuns kailiui šukuoti parinkite šepetį, ilgaplaukio - šepetį su ilgais dantukais. Jei kailis lygus, naudokite masažines arba natūralių šerių šukas. Trumpaplaukiams lygaus kailio šunims galite parinkti metalinius grėbliukus, šepečius su metalu, gumines pirštines. Garbanotą plauką būtina reguliariai kirpti, kad nesusidarytų sąvėlos. O šiurkštus kailis reikalauja didžiausios priežiūros, nes jį reikia triminguoti.

Visų veislių šunis galima maudyti, jei tik po to gyvūno kailis gerai nusausinamas. Maudyti šunelį reikia pratinti. Šunys nemėgsta praustis, todėl pradžioje ši procedūra gali sukelti nedidelį stresą. Maudymo dažnumas priklauso nuo kailio tekstūros. Lygaus kailio šuniukus pakanka maudyti tada, kai jie išsitepa. Trumpaplaukius šunis rekomenduojama maudyti du kartus per metus, o ilgo kailio - kas tris mėnesius. Paskiepijus šuniuką, jį maudyti galima tik praėjus trims savaitėms.

Plaunant šuns kailį, naudokite specialų šunims skirtą šampūną, kuris gaminamas taip, kad nepažeistų apsauginio riebalinio sluoksnio. Jokiu būdu nenaudokite žmonėms skirtų šampūnų, nes produktai, skirti žmonėms, yra per daug rūgštūs ir dirgina šuns odą. Prieš maudydami šuniuką iššukuokite. Tuomet pašildykite vandenį ir įkėlę šunį į vonią, gerai suvilgykite kailį ir išmuiluokite stebėdami, kad šampūno nepatektų į gyvūno ausis ir akis. Tada dideliu vandens kiekiu nuplaukite šampūną. Išmaudę šunį, jo kailį gerai nusausinkite rankšluosčiu.

Šuns kailiui labai svarbu naudoti kondicionierių, kurio dėka plaukas gauna pilną kompleksą maitinančių ir drėkinančių medžiagų. Naudojant kondicionierių kailis lengvai iššukuojamas ir greičiau išdžiūsta. Ilgaplaukiams šunims balzamo naudojimas yra tiesiog būtinas.

Inventorius

Laikant šunį bute, jis turi turėti savo vietą. Ji turi būti nuošali, toli nuo šildymo prietaisų ir skersvėjo. Suaugusio šuns gultas gali būti sena sofa, kušetė ar senas fotelis. Mažam šuniukui geriausia sukalti iš lentelių rėmą, panašų į rašomojo stalo stalčių ir apkalti jo paviršių brezentu ar storu audiniu.

Bute laikomam šuniukui, o dažnai - ir suaugusiam šuniui pažaisti dedame pagaliukų, guminių žaislų, dirbtinių kaulų, kad jis turėtų užsiėmimą ir galėtų griaužti. Tai ypač svarbu dantų pasikeitimo laikotarpyje.

Laikant šunį, reikia turėti jo priežiūrai reikalingą inventorių: antkaklio dirželį, antsnukį, ilgą ir trumpą pavadėlius, grandinę. Antkaklis turi būti stiprus (odos, odos pakaitalų ar brezento). Trumpas odinis ar brezentinis pavadėlis - nuo 1 metro iki pusantro, naudojamas vedant šunį greta dresuotojo. Viename pavadėlio gale turi būti užraktas prisegti prie antkaklio, o kitame gale - kilpa rankai įkišti.

Patariama šunį šukuoti ir valyti kasdieną. Tam tikslui naudojamas šepetys, grandiklis šepečiui išvalyti, kempinė ar švarūs skudurėliai bei įvairios šukos. Šukuojant ir valant šuns kailį, iš jo pašalinamos dulkės ir pleiskanos, pagerinama kraujo apytaka. Jei šuo pasivaikščiojimo ar darbo metu labai išsitepa, šukuojamas ir valomas dar kartą.

Šukuojant ir valant šunį, neįmanoma visiškai pašalinti dulkių ir pleiskanų,todėl jį reikia maudyti. Tačiau reikia nepamiršti, kad negalima per dažnai maudyti šuns su cheminėmis priemonėmis, nes išsiplauna riebalai, kurie tepa odą ir plaukus (oda tampa sausa, o plaukai pradeda lūžinėti). Todėl maudyti šunį su šampūnu ar vaikišku muilu galima ne dažniau kaip kartą per mėnesį.

Kiti reikalingi daiktai

• Dubenėlis: Dubenėliai turi būti 2: vienas skirtas pašarui, o kitas vandeniui. Po dubenėliu galite padėti padėkliuką. Šuo ėsdamas visuomet apsidrabsto aplinkui, todėl naudojant padėkliuką, Jums bus patogiau susitvarkyti. Dubenėlius karštu vandeniu ir dezinfekcinėmis priemonėmis išplaukite po kiekvieno šėrimo.
• Kaulas: Nepykite, jei Jūsų šuniukas apgraužė baldus ar batus. Natūralu, kad dantų keitimosi metu šuo viską graužia.
• Skanėstas: Skanėstai vis dažniau yra naudojami, nes tai puiki dresūros priemonė. Jei šuniukas reaguoja į savo vardą - duokite skanėstą, jei jis padarė į savo vietą - duokite skanėstą, jei šuo atliko jam pavestą užduotį - duokite skanėstą.
• Antkaklis.
• Žaislas: Šuo žaidžia nemažą savo gyvenimo dalį, todėl žaislas labai svarbus šuniukui.

Dresūra

Auksaspalvis retriveris yra ramus, meilus, švelnus, draugiškas, jautrus, budrus ir romus šuo. Lengvai dresuojamas. Kadangi auksaspalviai retriveriai buvo išvesti tarnauti žmonėms, jam būtinas protinis ir fizinis aktyvumas. Šiems šunims patinka sportuoti, tai padeda išlaikyti gerą formą, vystyti raumenis, be to, jie labai mėgsta maudytis vandens telkiniuose.

Auksaspalvių retriverių veislė puikiai tinka švietimui ir mokymui, nes natūraliai turi minkštą ir atvirą charakterį. Juos galima išmokyti labai daug komandų, tačiau atminkite, kad šuo žiaurius bendravimo metodus ir grubumą suvokia itin blogai. Tai sulaužo jos charakterį.

Svarbu! Labradorai ir auksaspalviai retriveriai negali turėti agresijos. Jie yra puikūs palydovai, gidai ir gelbėtojai, tačiau jie visiškai netinka namų apsaugos funkcijoms atlikti.

Renkantis šuniuką ir svarstant tarp Auksaspalvio retriverio ir Labradoro retriverio, atminkite, kad visada bus veislės stereotipų. Todėl kuo daugiau sužinosite apie šuniuko kilmę, tuo bus geriau. Apskritai visų tipų retriveriams patinka žygiai pėsčiomis, bėgimas, judrumo žaidimai, paklusnumo treniruotės ir pan.

Tačiau jei esate mažiau aktyvus žmogus, auksaspalvis retriveris gali būti geresnis sprendimas. Auksaspalviai labiau atsipalaidavę ir nori būti nepriklausomi, jie džiaugsis kiekviena akimirka būdami su savo mylimu šeimininku.

Auksinis retriveris ir vaikai

Tikriausiai bus sunku rasti bent vieną pavyzdį, kai auksaspalvis retriveris yra agresyvus ar sunkiai sužaloja vaiką. Kita vertus, turėtumėte suprasti, kad tai didelis šuo, ir jei vaikas yra per mažas, tada augintinis gali netyčia nuversti jūsų kūdikį vien dėl savo kūno svorio. Dėl šios priežasties vaikams iki šešerių metų nerekomenduojama likti dviese su dideliais šunimis.

Lyginamoji lentelė: Auksaspalvis retriveris vs. Labradoras retriveris

Štai lentelė, kurioje lyginamos auksaspalvio retriverio ir labradoro retriverio savybės:

Tiek labradoro retriveriai, tiek auksaspalviai retriveriai yra puikūs gyvūnai. Jei esate aktyvus žmogus, svarstant apie labradoro retriverį ar apie auksaspalvio retriverį - nėra jokių skirtumų: bent kuris iš jų jums bus puikus kompanionas! Tačiau jei esate mažiau aktyvus žmogus, auksaspalvis retriveris gali būti geresnis sprendimas. Auksaspalviai labiau atsipalaidavę ir nori būti nepriklausomi, jie džiaugsis kiekviena akimirka būdami su savo mylimu šeimininku.

tags: #auksinis #retriveris #bute