Mokesčių Reforma Lietuvoje: Pasekmės ir Kritika

Kritikos mokesčių reformai pastaruoju metu netrūksta ir ne veltui. Mokesčių, ypač GPM, padidinimo laipsnis, skirtingas tokios pačios rūšies pajamų apmokestinimas, didelis mokesčių administravimo kompleksiškumas - pokyčiai, kurie, tikėtina, turės tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasekmių.

Galimos Pasekmės

Investuotojų susidomėjimo mažėjimas, pasiturinčių ir dideles pajamas gaunančių gyventojų emigracija - kaina, kurią gali tekti sumokėti Lietuvai. O gal toks pesimizmas yra perdėtas?

Mokesčių Tarifų Pokyčiai

Visų pajamų rūšių, išskyrus darbo santykių pajamas, apmokestinimo tarifas per pastaruosius 20 metų buvo didintas vieną kartą - nuo 15 proc. iki 20 proc. Dabar planuojamas pokytis nuo 20 proc. iki 32 proc. arba 36 proc. Suprantama, kad toks staigus mokesčių padidinimas sukelia audringą reakciją.

Visgi bent jau trumpalaikes šio pokyčio pasekmes būtų galima sušvelninti, jeigu mokesčiai būtų didinami palaipsniui, su pereinamuoju laikotarpiu. Pereinamasis laikotarpis lyg ir buvo reformos autorių planuose, tačiau iki įstatymo projekto neišgyveno. Gaila ir nesuprantama, kodėl to neliko.

Skirtingas Kapitalo Pajamų Apmokestinimas

Kitas sunkiai paaiškinamas reformos vingis - skirtingas dviejų rūšių kapitalo pajamų apmokestinimas. Mat dividendams ir toliau turėtų galioti nekintantis 15 proc. tarifas. O akcijų pardavimo pajamos kartu su kitomis pajamomis gali būti apmokestinamos ir 32 proc. arba 36 proc. tarifu. Mano nuomone, tai yra tos pačios verslo ir investicijų grąžos pajamos, tik kažkodėl jos apmokestinamos skirtingai.

Mokesčių Administravimo Kompleksiškumas

Galiausiai, reikėtų nepamiršti ir mokesčių administravimo. Lietuvos mokesčių sistemą, mano nuomone, ilgą laiką buvo galima vadinti tikrai paprasta ir patogia: nedaug tarifų, skirtingų pajamų kategorijų, lengvai suskaičiuojama mokesčių bazė. Dabartinė reforma įveda daug kompleksijos. Įstatymo projektas sukelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų.

Pavyzdžiui, ar į metines pajamas bus įtrauktos iš užsienio gautos ir ten apmokestintos pajamos? O kaip su neapmokestinamomis pajamomis? Įstatymo projektas sako, kad į metines pajamas neįskaičiuojami tik dividendai. Tačiau ar toks sprendimas nestokoja logikos? Dividendai apmokestinami mažiausiu galimu tarifu ir dar neįskaičiuojami į metines pajamas. Nežinia, iš kur toks reformos autorių dosnumas.

Prognozuojamos Pasekmės

Dabartinės prognozės, kurios neužtruks išsipildyti priėmus mokesčių reformą - masinis verslo ir turto išsipardavimas, dividendų lietus bei kapitalo emigracija iš Lietuvos.

Verslo ir Turto Išsipardavimas

Reformos ryšio su turto ir verslo pardavimo sandoriais giliai ieškoti nereikia. Mat, kai laukia toks reikšmingas mokesčių padidinimas, verslininkams tiesiog neapsimoka laukti 2026 ar 2027 m. tam, kad parduotų verslą. Pavyzdžiui, jeigu verslininkas, kūręs verslą 25 metus, nusprendžia jį parduoti, skirtumas parduodant 2025 m. ir 2026 m. gali būti nuo 12 proc. iki 16 proc. Neramu, kad toks iš verslo ar turto pardavimo gautas kapitalas pajudės iš Lietuvos.

Dividendų Mokėjimo Sezonas

Su dividendais situacija yra kiek kita. Dabar nėra numatyta didinti jų apmokestinimą. Tačiau pasitikėjimo mokesčių reforma nėra daug. Dividendų mokėjimo sezonas yra kaip tik dabar, kai spekuliacijos mokesčių didinimo tema yra pačiame pike. Natūralu, kad vieni verslininkai tiesiog nenori sulaukti siurprizo, kiti galbūt ruošiasi kitam mokesčių didinimo raundui, tad nenustebčiau, jei 2025 m. būtų rekordiniai matuojant bendrovių išmokėtus dividendus.

Šis kapitalas, kaip ir verslo pardavimo pajamos, veikiausiai taip pat patrauks iš Lietuvos - galės dirbti investicinėse sąskaitose ir nebepapildys mūsų šalies biudžeto bent kurį laiką.

Laviravimo Galimybės ir Emigracija

Natūrali reakcija į tokį staigų mokesčių padidinimą - ieškoti būdų, kaip sušvelninti reformos pasekmes piniginei. Panašu, kad reforma sukuria nemažai laviravimo galimybių. Pavyzdžiui, individualia veikla besiverčiančio asmens, gaunančio tam tikro dydžio pajamas, mokestinė našta gali siekti iki 30 proc. įskaitant socialinio draudimo įmokas. Tačiau, jeigu naujoje sistemoje tas pats asmuo nuspręs perkelti savo veiklą į bendrovę, jo mokestinė našta gali siekti viso labo 21 proc. Tikiu, kad tokių galimybių atsiras ne viena, kaip ir bus ne vienas, kuris jomis naudosis.

Be to, galima nuspėti, kad mūsų laukia ir didelius mokesčius mokančių gyventojų emigracijos banga. Viena grupė - tai daug uždirbantys specialistai, laisvai samdomi konsultantai, kurių darbo vieta dažnu atveju nėra fiksuota. Individualios veiklos apmokestinimas didėja beveik dvigubai. Tai reiškia, kad tiek pat pajamų gavę specialistai 2026 m. „namo parneš“ mažiau pajamų. Vargu, ar visi mūsų gyventojai priims tai kaip neišvengiamybę.

Kita grupė - verslo pardavimui pribrendę verslininkai. Verslo pardavimo apmokestinimas didės dramatiškai, o emigruoti į šiltesnius kraštus šiais laikais yra itin paprasta. Juolab, yra visa eilė Europos valstybių kurios priims mūsų emigrantus išskėstomis rankomis.

Daugelis Europos ir pasaulio valstybių jau suprato, kokie svarbūs yra daug mokesčių sumokantys ir neprisirišę prie vienos vietos gyventojai. Vienos valstybės, tokios kaip Didžioji Britanija, kuri patyrė didelę pasiturinčių ir aukštas pajamas gaunančių asmenų emigraciją, mokosi iš savo padarytų klaidų. Tačiau kitos naudojasi atsivėrusiomis galimybėmis.

Pavyzdžiui, Portugalija užsieniečiams, tapusiems Portugalijos mokesčių mokėtojais, siūlo fiksuotą 20% pajamų mokesčio tarifą net dešimčiai metų. Nesunku paskaičiuoti, kad brangiai apmokamas specialistas, gali sutaupyti kelis ar net keliolika tūkstančių eurų vien todėl, kad rudenį, žiemą ir pavasarį pasirinks dirbti nuotoliu iš saulėtosios Portugalijos.

Italija nuėjo dar toliau - užsieniečiams pasiūlė fiksuotą 100 000 Eur metinį mokestį už visas ir bet kokias pajamas, gautas už Italijos ribų. Režimas pasirodė toks populiarus, kad mokestis 2025 metais jau yra dvigubai didesnis. Gali atrodyti, kad mums, lietuviams, tai neaktualu. Tačiau aktualu ir labai. Lietuvoje yra daug sėkmingų verslininkų ir jų užaugintų verslų.

Ir šios šalys nėra vienintelės - savo programas kuria ir siūlo Graikija, Malta, Kipras bei kitos šalys. Akivaizdu - kova dėl mokesčių mokėtojų ir jų pinigų stiprėja, o Lietuva į šias tendencijas reaguoja didindama mokesčius ir taip savotiškai stumdama didžiausius mokesčių mokėtojus iš šalies.

GPM Pakeitimai

Seime ketinama nustatyti didesnį pajamų mokesčio progresyvumą ir apmokestinti didesniais tarifais dideles pajamas, gaunamas iš įvairių šaltinių. Kartu stengiamasi išlaikyti lengvatas mažesnių pajamų gavėjams. Pataisomis planuojama įvesti naują 25 proc. GPM tarifą šalia jau esančių 20 ir 32 proc. tarifų.

Pagal svarstomas naujas nuostatas:

• Metinėms pajamoms, nesiekiančioms 36 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio sumos (projektuojama, kad 2026 metais tai sieks vidutiniškai 6,9 tūkst. eurų per mėn.), būtų taikomas 20 proc. tarifas, tačiau kartu būtų nustatytos išimtys, pagal kurias tokiai metinei pajamų daliai būtų taikomi mažesni mokesčio tarifai.
• Metinėms pajamoms nuo 36 iki 60 VDU (vidutiniškai nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų per mėn.) būtų taikomas 25 proc. tarifas.
• Metinei pajamų daliai, viršijančiai 60 VDU dydžio sumą - 32 proc.

Metinėms pajamoms ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, GPM tarifas siektų 15 proc. Metinei ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus atliekas, daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, būtų taikomas 5 proc. tarifas.

Individualios veiklos pajamas numatoma įtraukti į bendrą progresinį apmokestinimą, tačiau kartu būtų siekiama išlaikyti mažesnių pajamų apmokestinimo režimą ir efektyvųjį mokesčio tarifą aukštesnėms pajamoms didinti palaipsniui.

Metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, neviršijančioms 42,5 tūkst. eurų sumos, būtų taikomas 20 proc. mokesčio tarifas, o pajamoms, kurios neviršija 20 tūkst. eurų per metus, taikyti 15 proc. dydžio mokesčio kreditą (taip išlaikant 5 proc. dydžio apatinę efektyviojo GPM tarifo ribą).

Pataisomis būtų nustatytas mažėjantis mokesčio kreditas, kurį taikant efektyvusis GPM tarifas pasiektų 15 proc. 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų sumai, 20 proc. - 42,5 tūkst. eurų sumai (taip išlaikant esamą mokestinę naštą apmokestinamosioms pajamoms, neviršijančioms 35 tūkst. eurų).

Metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, viršijančioms 42,5 tūkst. eurų sumą, būtų taikomi pagrindiniai GPM tarifai.

Seimas pritarė siūlymui padidinti pajamų ribą, nuo kurių veiklą vykdant su verslo liudijimu pajamos būtų apmokestinamos 15 proc. tarifu. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu (turint verslo liudijimus) galėtų būti apmokestinamos 50 tūkst. eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos, taip pat nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (šiuo metu ši riba siekia 45 tūkst. eurų).

Projektu taip pat numatoma apmokestinti darbuotojų naudą virš 350 eurų vertės darbdaviui apmokant savarankiško sveikatos draudimo įmokas.

15 proc. pajamų mokesčio tarifas būtų taikomas ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jeigu šios akcijos įsigytos anksčiau negu prieš 5 metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos.

Toks pats tarifas Seimo sprendimu būtų taikomas akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius (opcionus) iš darbdavio ar su juo susijusio asmens, ar kitais akcijų suteikimo darbuotojams būdais, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms.

Lengvatos auginantiems vaikus

Seimas svarstymo metu pritarė siūlymui įteisinti papildomas neapmokestinamąsias pajamas auginantiems vaikus. Už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) per mėnesį ketinama taikyti papildomus 87 eurų neapmokestinamųjų pajamų, kas per metus sudarytų 1044 eurų arba 208,8 euro (po mokesčių) už vaiką. Tai būtų taikoma tiek samdomiems darbuotojams, tiek ir dirbantiesiems individualiai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) yra pritaręs siūlymui šeimoms, auginančioms vaikus, įvesti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD). Šiemet NPD siekia 747 eurus per mėnesį tiems gyventojams, kurie uždirba mažiau nei minimalią algą - iki 1038 eurų „ant popieriaus“.

Galutinis balsavimas dėl šių pakeitimų priėmimo numatytas birželio 19 d.

NT Mokestis

Seimas sprendė ir dėl NT mokesčio. Siūloma leisti savivaldybių taryboms nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 tūkst. eurų, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustatytų mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į minėtus kriterijus.

Taip pat numatytas progresinis apmokestinimas ne pagrindiniam būstui.

Esminiai siūlymai išdėstyti šioje lentelėje:

Konservatorė G. Skaistė, kalbėdama apie NT mokestį, teigė, kad čia diskusijos buvo bene pačios audringiausios. Ji vadino naujausius siūlymus „nesąmone“. Anot jos, nors galima buvo tikėtis, jog atnaujinus NT vertes, būtų surinkta iš mokesčio daugiau lėšų, tačiau taip veikiausiai nenutiks. Politikės teigimu, geriau jau nedaryti nieko, dėti „įstatymą į stalčių“. Anot jos, iš pakeitimų yra galima laukti tik mažiau pajamų, mažiau pasitikėjimo.

Kiti Mokesčių Pakeitimai

Seime turėtų būti galutinai sprendžiama dėl kitos dalies Vyriausybės siūlomų mokesčių sistemos pakeitimų: nuo kitų metų planuojama įvesti naujus draudimo, cukraus mokesčius, didinti pelno apmokestinimą ir atsisakyti dalies pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Dalis šių pajamų būtų skiriama į Valstybės gynybos fondą.

Finansų ministerija siūlo įvesti Saugumo įnašą - 10 proc. apmokestinti visas draudimo sutartis, išskyrus gyvybės ir privalomą transporto priemonių draudimą. Taip pat pritarta Vyriausybės iniciatyvai įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams. Akcizas, priklausomai nuo cukraus kiekio, būtų taikomas nealkoholiniams saldintiems gėrimams.

Seimas svarstymo stadijoje pritarė ir siūlymui atsisakyti PVM lengvatos šildymui, karštam vandeniui bei malkoms - mokesčio tarifas kitąmet siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip anksčiau. Kartu pritarta siūlymui didinti lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui - nuo 9 iki 12 proc.

Knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams taikomas lengvatinis tarifas po galutinio balsavimo sumažėtų nuo 9 proc. iki 5 proc.

Finansų ministerijos siūlymu, stambioms įmonėms taikomą pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 1 proc. punktu - nuo 16 iki 17 proc., smulkių ir vidutinių įmonių (kurių metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų) lengvatinį tarifą - nuo 6 iki 7 proc.

Mokesčių Ginčų Nagrinėjimas

Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nagrinėjami dviejų rūšių ginčai - mokestiniai ginčai ir kiti ginčai.

Mokestiniai Ginčai

Mokestiniai ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) IX skyriuje nustatyta tvarka:

1. Jei sprendimą priėmė apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - AVMI), jis gali būti skundžiamas ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos VMI prie FM.
2. Jei sprendimą priėmė VMI prie FM, jis gali būti skundžiamas ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Kiti Ginčai

AVMI sprendimų, kuriuos apskundus kiltų kitas (ne mokestinis) ginčas, apskundimas. Kiti ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nustatyta tvarka.

Jei sprendimą priėmė AVMI: jis gali būti skundžiamas ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo dienos pasirinktinai: Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui.

Jei sprendimą priėmė VMI prie FM: jis gali būti skundžiamas ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo dienos pasirinktinai: Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui.

Dėl Rekomendacinio / Informacinio / Paaiškinamojo Pobūdžio Dokumentų Apskundimo

Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, t. y. darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Mokesčių administratoriaus atitinkami dokumentai, kurie yra procedūriniai / tarpiniai ir kurie patys savaime nedaro įtakos mokesčių mokėtojo teisiniam statusui, negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Administraciniam teismui neskundžiamais laikomi: operatyvaus patikrinimo pažyma; sprendimas pratęsti skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimo terminą; nurodymas mokesčių mokėtojui pateikti dokumentus, paaiškinimus, informaciją apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius; prašymas pateikti papildomus dokumentus dėl mokestinės paskolos sudarymo; informacinis pranešimas mokesčių mokėtojui, kuriame nurodoma, kokiu pagrindu apskaičiuota mokestinė nepriemoka; pranešimas mokesčių mokėtojui apie nustatytus trūkumus ir prašymas juos pašalinti; informacinis pranešimas dėl einamųjų įmokų mokėjimo restruktūrizuojamai įmonei ir pan.

Mokesčių mokėtojai taip pat gali pateikti skundus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtų administracinių sprendimų, taip pat atitinkamų veiksmų (neveikimo) teisėtumo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“.

Skundai nagrinėjami, vykdant administracinę procedūrą. Administracinis sprendimas dėl skundo priimamas per 20 darbo dienų nuo tokio skundo gavimo dienos. Prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu.

tags: #jei #mokesciai #butu #panaikinti