Parama "mikroįmonėms": kaip milijoninės apyvartos įmonės pasinaudojo pandemijos pagalba Lietuvoje

„Subsidijos mikroįmonėms“ - tokia parama startavo pernai gegužę kaip operatyvi pagalba smulkiajam verslui per COVID-19 pandemiją. Tačiau paradoksalu, kad dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų paramos sėmė ir įmonės, kurios priskirtinos didelėms ar vidutinėms.

Kaip dešimtimis milijonų apyvartas skaičiuojantys didmenininkai galėjo pasinaudoti parama? Tereikėjo, kad įmonės darbuotojų skaičius tuo metu neviršytų 9 - toks buvo vienintelis įmonės dydžio kriterijus, patvirtintas paramos apraše.

Pačią didžiausią sumą - 196 tūkst. eurų - gavo 7 „Elektromarkt“ parduotuves valdžiusi įmonė „GV Group“ - kaip ji galėjo pavirsti „mikroįmone“? Minėtu pavyzdžiu, „GV Group“ prieš pandemiją turėjo ir 150 darbuotojų - tai reiškė šimtus tūkstančių sumokėto GPM. Kai 2019-aisiais įmonę nupirko „Avitelos“ įmonių grupė, „GV Group“ pernai atleido darbuotojus, uždarė parduotuves, ir, kai darbuotojų buvo mažiau nei 10 - atitiko paramos skyrimo kriterijus.

„GV Group“ atstovas Irmantas Viliūnas paaiškino, kad mikroįmonės kriterijus ši bendrovė ėmė atitikti dar prieš pandemiją, o subsidiją įmonė grąžino netiesiogiai - subsidija padengė įmonės skolas valstybės biudžetui.

Kita valstybės paremta „mikroįmonė“ - 60,6 mln. apyvartą 2019 metais pademonstravusi UAB „Oilead“, kurią kontroliuoja koncernas ICOR. Jai skirta 21 tūkst. eurų subsidija pagal minėtą priemonę. Nepaisant milijoninių apyvartų, įmonės darbuotojų skaičius svyruoja tarp 4-5.

„Nuo 2012 metų dirbanti „Oilead“ yra viena sėkmingiausių Lietuvos kompanijų, plėtojančių prekybos naftos produktais veiklą. Kompanija prekiauja naftos produktais tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje rinkoje. Bendrovė taip pat valdo „Lithoil“ naftos produktų terminalą Marijampolėje, per kurį eksportuoja naftos produktus į kitas ES valstybes“, - taip įmonė prisistato svetainėje.

Pernai jos pardavimo pajamos netgi išaugo ir siekė virš 5,08 mln. eurų (2019 m. - 4,98 mln. eurų). UAB „Telenoja“ yra įgaliotojo „Samsung“ technikos (kondicionierių, TV, garso ir buities) importuotoja Lietuvoje. Tačiau įmonė taipogi pralindo pro „mikroįmonių“ adatos akutę - gavo 47189 eurų paramą.

Paramą mikroįmonėms gavo ir Rakauskų šeimos kontroliuojama komercinio nekilnojamojo turto investicinė bendrovė UAB „Baltic Shopping Centers“, kontroliuojanti prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ Kaune, prekybos centrus „Banginis“ Vilniuje ir Klaipėdoje, „Senukų“ administracijos biurą. Įmonės pajamos 2019 metais siekė 21,2 mln. eurų, grynasis pelnas - 13,9 mln. eurų, o viso turto vertė - 212,4 mln. eurų - šie rodikliai viršijo vidutinėms įmonėms numatytas ribas.

Tačiau darbuotojų skaičius pastaruoju metu nekito - įmonėje buvo vienas darbuotojas. Tiesa, parama, palyginti, nebuvo didelė - 8544,7 eurų.

„VMI įtraukė į nukentėjusių dėl COVID-19 įmonių sąrašą AB „Baltic Shopping Centers” kaip atitinkančią mikroįmonės apibrėžimą. Gauta 50 proc. 2019 m. sumokėto darbuotojų GPM subsidija, t. y. 8544,70 Eur“, - paaiškino bendrovė.

1 darbuotoją turinti nekilnojamo turto valdymo, vystymo bendrovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuri 2019-aisiais finansinėje atskaitomybėje nurodė 91,2 mln. eurų turtą, 3,25 mln. eurų pajamas, taipogi gavo paramą. Parama „mikroįmonei“ tesiekė 1000 eurų.

62,66 mln. eurų turtą 2019-aisiais metais valdė UAB „Nordika prekybos slėnis“, kontroliuojanti mažmeninės prekybos slėnį šalia Vilniaus oro uosto. Skirta parama buvo minimali - 500 eurų, reiškianti tai, kad įmonė prieš metus nebuvo sumokėjusi daug GPM.

Paramos gavėjai: IT, farmacijos, medicinos sektoriai

Net ir tuose sektoriuose, kuriuose, atrodytų, pandemijos įtaka galėjo būti ribota, įmonės sėkmingai virto „mikroįmonėmis“ ir naudojosi parama. Tarp paramos gavėjų yra ir IT įmonių.

Pvz., IT technikos ir sprendimų UAB „IT Gama“ gavo 39,97 tūkst. eurų subsidiją, nes jos darbuotojų skaičius neviršijo 9. Tačiau įmonės pajamos 2019 m. siekė 4,4 mln. eurų, o pernai paūgėjo iki 4,6 mln. eurų.

IT, biuro technikos ir namų apyvokos reikmenų platintoja UAB „Sominis technology“ gavo 40,5 tūkst. eurų subsidiją „mikroįmonei“ - jos apyvarta pernai pašoko iki 17,2 mln. eurų (2019 m. - 12,5 mln. eurų). Įmonės darbuotojų skaičius - 9.

IT įmonė UAB „Voras Consulting“ pernai gavo 25,79 tūkst. eurų subsidiją, nors trejus metus iš eilės ši įmonė patyrė nuostolius, o šiemet vasarį jai paskelbta bankroto byla.

Viena didžiausių spausdintuvų ir tonerių didmenininkių Baltijos šalyse, UAB „Biurteksa“, gavo 41,7 tūkst. eurų, nors jos apyvarta 2019 m. siekė 30,8 mln. eurų, o pernai paaugo iki 37,4 mln. eurų. „Sodroje“ netgi nurodoma, kad įmonės darbuotojų skaičius pernai gegužę-lapkritį viršijo 9 darbuotojų ribą (dirbo 10 darbuotojų).

Farmacijos pakuočių tiekėja UAB „NordPak“ gavo 52,6 tūkst. eurų paramą, nors pernai jos pardavimo pajamos augo iki 2,476 mln. eurų, kai 2019 m. - 1,689 mln. eurų. Įmonės darbuotojų skaičius svyruoja apie 5.

Medicinos ir mokymų įmonė UAB Tarptautinė skubiosios medicinos akademija mažiau nei dešimt darbuotojų pernai turėjo tik trumpą laiką, o šiuo metu joje dirba 29 darbuotojai. Tai leido įmonei tapti „mikroįmone“ ir gauti 20,65 tūkst. eurų paramą.

Vienkartinių medicinos prekių, medicinos įrangos pardavimu ir servisu besiverčianti UAB „Litfarma“ pernai gavo 20,9 tūkst. eurų paramą mikroįmonei, nors jos pajamos augo ir pernai sudarė 2,8 mln. eurų.

Medicinines priemones ortopedijos, chirurgijos, kardiologijos ir radiologijos srityse dirbantiems klientams tiekianti UAB „Sophimeda“ gavo 35,86 tūkst. eurų paramą.

Logistikos paslaugų įmonės UAB „DOMINAS“ darbuotojų skaičius 2019-aisiais svyravo tarp kelių dešimčių ir 120, vėliau nukrito ir šiuo metu įmonėje tedirba 2 darbuotojai, tačiau apyvarta pernai paūgėjo ir siekė 5,4 mln. eurų. Didelis sumokėtas GPM leido įmonei gauti 64,3 tūkst. eurų subsidiją mikroįmonei.

Prekių eksportu į Kazachstaną besiverčianti UAB „West East partners“ gavo 47,4 tūkst. eurų subsidiją, jos pajamos pernai sudarė 4,2 mln. eurų

Tarp didžiausios paramos gavėjų - 111,47 tūkstančio eurų subsidiją mikroįmonei gavusi „Airhub“ (anksčiau - UAB „GetJet“), kuri verčiasi oro transporto priemonių ir įrangos nuoma ir išperkamoji nuoma, šiuo metu čia dirba 106 darbuotojai.

Viena iš didesnių paramos sumų teko UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ - 71,5 tūkst. eurų. Tai reikštų, kad tris darbuotojus dabar turinti įmonė sumokėjo per 2019-uosius sumokėjo dvigubai didesnę sumą GPM.

Lėktuvų vilkikų, keleivių įlaipinimo trapų, oro uostų konteinerių keltuvų ir pan specializuotos technikos itekėja UAB „Intertecus“ gavo 40,7 tūkst. eurų, nors pernai jos apyvarta didėjo (2020 m. - 10,03 mln. eurų, 2019 m. - 9,03 mln. eurų), įmonėje dirba 4 darbuotojai.

Štampų projektavimo ir gamybos, mechaninių elementų, atsarginių detalių, prototipų gamybos įmonė UAB „Littec“ gavo 60,4 tūkst. eurų subsidiją, jos apyvarta pernai didėjo ir pasiekė 5,9 mln. eurų. Įmonėje dirba 7 darbuotojai.

53,89 tūkst. eurų subsidiją mikroįmonei gavo komercinio nekilnojamojo turto UAB „BPT Real Estate“. „20 metų sukauptos patirties, 40+ specialistų, platus pridėtinės vertės paslaugų pasirinkimas“, - taip įmonė save pristato svetainėje, tačiau pagal darbo sutartis šiuo metu joje dirba 11 darbuotojų.

Honda variklių distributorius Lietuvoje UAB „JP MOTORS“ gavo 30,32 tūkst. eurų Tarptautinei grupei priklausanti UAB „Sodrugestvo Baltija“ per finansinius metus, pasibaigusius 2019-ųjų liepą, gavo 55,3 mln. eurų pajamų, uždirbo 310,8 tūkst. eurų pelno. Tačiau pagal paramos aprašą įmonė vis tiek buvo priskirta „mikroįmonei“, mat vidutiniškai joje dirbo 5 darbuotojai. Taip skirta 19 036 eurų parama.

„Sodrugestvo Baltija“ verčiasi didmenine prekyba žemės ūkio produkcija ir susijusiomis paslaugomis. Įmonė prekiauja sojos, rapso rupiniais, sojų aliejumi skirtais tik pašarams.

Advokatų profesinė bendrija TESET kaip mikroįmonė gavo 21,4 tūkst. eurų paramą.

Profesionalūs sportininkai dažnai nėra įdarbinti pagal darbo sutartį, tačiau gyventojų pajamų mokestį jie vis tiek moka. Sportininkai GPM per 2019 metus galėjo sumokėti itin daug - tą atspindi sporto klubų gauta parama pagal priemonę, skirtą „mikroįmonėms“.

Dideles sumas žėrėsi futbolo, krepšinio komandų „mikroįmonės“:

• Všį futbolo klubas „Žalgiris“ pernai kaip „mikroįmonė“ gavo 88997,68 Eur paramą.
• VšĮ „Utenos Juventus“ - 41289,98 Eur.
• VšĮ Krepšinio klubas „Šiauliai“ - 37877,20 Eur.
• VšĮ Futbolo klubas „Panevėžys“ - 26274,54 Eur.
• VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ gavo 22515,28 Eur.

Netgi Lietuvos krepšinio lyga pripažinta „mikroįmone“ - gavo 33,8 tūkst. eurų subsidijų.

Verslininko nuomonė: aš net nebūčiau prašęs, suformavo automatiniu būdu

„Delfi“ kalbintas „Samsung“ technikos pardavėjos „Telenoja“ bendrasavininkis ir vadovas Valentinas Laurinaitis atviras - 47 tūkst. eurų parama jam pačiam buvo netikėta. „Aš specialiai tos paramos, aišku, neprašiau. Ta parama, kaip ir mano kolegoms ar konkurentams, buvo suformuota VMI automatiniu būdu. Ir man tereikėjo užpildyti suformuotą jau prašymą mano vardu VMI. Ir aš tikėjausi gauti tam tikrą nedidelę paramą, kadangi dėl COVID-19 mūsų garantinis servisas nedirbo ilgai ir žmonės tiesiog patyrė nuostolius, kažkur apie 8000 eurų. Tikėjausi, kad kompensacija bus. Bet kadangi mes 2019 metais buvome išmokėję daug premijų, padidintų atlyginimų, ir tiesiog daug buvo sumokėta GPM, ta suma buvo išmokėta netikėtai gana nemaža“, - stebisi V. Laurinaitis.

Tačiau verslininkas paaiškino, kad anksčiau jam pačiam valstybė buvo sukėlusi žalos, todėl šią paramą palaikė kompensacija. Verslininkas paaiškina, kad visada sąžiningai moka mokesčius, patenka tarp didžiausių mokesčių mokėtojų, ir tiesiog atgavo dalį įmonės sumokėto GPM. Be to, kitoje jo įmonėse buvo nuostolių dėl pandemijos, o jos tokios paramos negavo.

Kaip jis vertina, ar mokesčių mokėtojų pinigai dalijami atsakingai? „Mano akimis žiūrint, pagal sąžinę, su kolegomis pasitariame, nors ir gavau nemažai - aš net nebūčiau prašęs, jei tas prašymas nebūtų suformuotas automatiniu būdu“, - sako V. Laurinaitis.

Valstybės kontrolė birželio 29 dienos vertinimo ataskaitoje suskaičiavo, kad 11,3 mln. eurų subsidijų gavo mikroįmonėmis pripažinti subjektai, nors jų finansiniai rodikliai buvo didesni už Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtas labai mažas įmones. Iš viso pagal šią priemonę skirta apie 100 mln. eurų subsidijų.

„Pats Ekonomikos skatinimo planas buvo tvirtinamas tik Vyriausybės protokoliniais sprendimais, nors Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad visi valstybės valdymo reikalai, priskirtini Vyriausybės kompetencijai, turi būti sprendžiami priimant nutarimus“, - audite pažymėjo Valstybės kontrolė.

Tačiau „Delfi“ Valstybės kontrolė neatskleidė didžiausių įmonių. „Noriu atkreipti dėmesį, kad įmonės paramą gavo pagal patvirtintus reikalavimus ir schemas. Ataskaitoje pažymime, kad tokia situacija susidarė dėl to, jog Vyriausybė, nutarimu mikroįmonę apibrėžusi tik darbuotojų skaičiaus kriterijumi, sudarė prielaidas skirti valstybės biudžeto lėšų subjektams, finansiniais rodikliais didesniems už Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtas labai mažas įmones“, - paaiškino Valstybės kontrolės Finansinio audito 1-ojo departamento vadovė Danguolė Krištopavičienė.

Ji pripažįsta, kad į paramą pretendavo labai skirtingi rinkos dalyviai - savo dydžiu nepalyginamos įmonės. „Ne tik labai mažos, bet ir didesnės įmonės paramą gavo teisėtai, todėl jos audito ataskaitoje nenurodytos, o situacija išanalizuota ir pateikta tam, kad ateityje nebūtų pakartota - būtų išmoktos pamokos“, - paaiškino auditorė.

Ji viliasi, kad auditorių pateikti pastebėjimai leis įvertinti pandeminio laikotarpio patirtį ir praktiką, kuriant ir tobulinant teisinę aplinką, kuri užtikrintų vienodų principų ir sąlygų skirtingiems verslo sektoriams taikymą gaunant valstybės biudžeto paramą, siekiant skaidraus ir tikslingo valstybės biudžeto lėšų naudojimo.

„Audito rezultatai parodė, kad skiriant lėšas reikšmingų neatitikčių teisės aktams nenustatyta, tačiau erdvės tobulinti paramos teikimo sprendimus yra“, - sako D. Krištopavičienė.

Kontrolieriai suskaičiavo, kad parama mikroįmonėms iš viso pasinaudojo 36 821 įmonė, joms išdalyta 99,4 mln. eurų.

Pagrindiniai kriterijai, kuriuos turėjo atitikti įmonės, kad gautų subsidijas:

• pas pareiškėją dirba ne mažiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 9 darbuotojai;
• pareiškėja įtraukta į VMI sudarytus nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašus;
• 2019 m. sumokėjo gyventojų pajamų mokestį ir nėra bankrutuojanti, restruktūrizuojama ar likviduojama.

Tarp subsidijų gavėjų buvo iš viso 10 didelių įmonių, kurių pajamos viršijo 50 mln. eurų, arba turtas - 43 mln. eurų, 113 - vidutinių įmonių, ir 938 mažos įmonės (didesnės nei labai mažos įmonės).

„Per 2020 m. 11,3 mln. Eur subsidijų buvo išmokėta ne labai mažoms įmonėms“, - apibendrino Valstybės kontrolė.

Ministerija: lėmė skuba, susigrąžinimas negalimas. Paramą skirsčiusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija paaiškina, kad dėl pandemijos, valstybė priėmė sprendimus riboti kai kurias ekonomikos veiklas, ir,...

Lentelė. Paramos gavėjai

tags: #audiovizualiniu #kuryniu #prekyba #ir #nuoma