Vykdymo procesas yra pagrindinė teismo sprendimų realizavimo garantija. Nuo to, kaip vykdomi teismo sprendimai, priklauso konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Todėl valstybei keliami aukšti reikalavimai užtikrinti vykdymo proceso efektyvumą ir veiksmingumą.
Siekiant šių tikslų, pagal Prancūzijos Huissier modelį, buvo įvykdyta antstolių institucinė reforma ir nuo 2003 m. sausio 1 d. pagrindinės teismo sprendimų vykdymo funkcijos Lietuvoje buvo perduotos privatiems antstoliams. Šiuo metu galiojantis, privatus vykdymo modelis yra puiki medžiaga tyrimui.
Nagrinėjant bylas, svarbu ne tik priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, bet ir įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje atsakovui suformuluotą įpareigojimą. Pažeistos teisės atkuriamos tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus, pvz., perduoda priteistą turtą, grąžina pinigus.
Tai reiškia, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu ar bylos išnagrinėjimu kasacine tvarka. Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės. Kitaip tariant, prasideda savarankiška civilinio proceso stadija - priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesas. Tai labai svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius teismo sprendimą užtikrinamas jo realumas.
Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teisingumo vykdymas nesibaigia priėmus teismo sprendimą. Teisingumas gali būti įvykdytas tik, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas.
Vykdymo procesas yra valstybinė procedūra, kurios metu priverstinai įgyvendinami arba užtikrinami ieškiniai kreditoriaus naudai. Tai yra reikalavimų įgyvendinimas valstybės prievartos priemonėmis.
Taigi, akivaizdu, kad teisingumo vykdymas nesibaigia priėmus teismo sprendimą. Todėl teisės apsauga negali būti suprantama vien tik kaip teisės pažeidimo konstatavimas, turi būti sudaromos galimybės realiai atstatyti pažeistą teisę. Jei skolininkas nevykdo sprendimo gera valia, būtinas mechanizmas, galintis priversti jį šią pareigą įvykdyti. Toks mechanizmas ir yra vykdymo procesas, kurio dėka realiai įgyvendinamas teismo sprendimas bei atkuriamos pažeistos ieškovo teisės.
Lietuvoje visos teisės šakos tradiciškai skiriamos į bendrąją ir ypatingąją dalis. Ši taisyklė galioja ir civilinio proceso teisei. Vykdymo procesas skirtas įgyvendinti tiriamajame procese priimtą teisingumo vykdymo aktą, jeigu atsakovas jo nevykdo geruoju.
Civilinio proceso skaidymas į tiriamąjį procesą ir vykdymo procesą, nors ir neturi esminės teisinės reikšmės, yra labai praktiškas, kadangi vartojant šias sąvokas tampa aišku, apie kurią civilinio proceso dalį yra kalbama. Tuo tarpu, Lietuvoje vartojamos civilinio proceso bendrosios ir ypatingosios dalies bei vykdymo proceso sąvokos reikalauja atskiro patikslinimo.
Apžvelgus pagrindines vykdymo proceso nuostatas, galima suformuluoti vykdymo proceso sąvoką. Vykdymo procesas yra valstybinė procedūra, kurios metu priverstinai įgyvendinami arba užtikrinami ieškiniai kreditoriaus naudai.
Šis reikalavimų įgyvendinimas valstybės prievartos priemonėmis. Vykdymo procesas - procedūra, kurios metu valstybės prievarta įgyvendinamos teismine tvarka ar kitų oficialių dokumentų nustatytos ieškovo teisės.
Taigi, akivaizdu, kad teisingumo vykdymas nesibaigia priėmus teismo sprendimą. Todėl teisės apsauga negali būti suprantama vien tik kaip teisės pažeidimo konstatavimas, turi būti sudaromos galimybės realiai atstatyti pažeistą teisę. Jei skolininkas nevykdo sprendimo gera valia, būtinas mechanizmas, galintis priversti jį šią pareigą įvykdyti. Toks mechanizmas ir yra vykdymo procesas, kurio dėka realiai įgyvendinamas teismo sprendimas bei atkuriamos pažeistos ieškovo teisės.
Lietuvoje visos teisės šakos tradiciškai skiriamos į bendrąją ir ypatingąją dalis. Ši taisyklė galioja ir civilinio proceso teisei. Vykdymo procesas skirtas įgyvendinti tiriamajame procese priimtą teisingumo vykdymo aktą, jeigu atsakovas jo nevykdo geruoju.
Civilinio proceso skaidymas į tiriamąjį procesą ir vykdymo procesą, nors ir neturi esminės teisinės reikšmės, yra labai praktiškas, kadangi vartojant šias sąvokas tampa aišku, apie kurią civilinio proceso dalį yra kalbama. Tuo tarpu, Lietuvoje vartojamos civilinio proceso bendrosios ir ypatingosios dalies bei vykdymo proceso sąvokos reikalauja atskiro patikslinimo.
Asmenys dalyvaujantys vykdymo procese
Šiame skyriuje apžvelgiami vykdymo procese dalyvaujantys asmenys, jų procesinė padėtis ir kompetencija.
Turtinio pobūdžio išieškojimo taisyklės
Šiame skyriuje išskiriami pagrindiniai abiejų šalių turtinio pobūdžio išieškojimo taisyklių ypatumai.
Lyginimo metodas taikytas atskleidžiant Lietuvos ir Vokietijos vykdymo proceso ypatumus. Alternatyvus metodas taikytas lyginant ir kritikuojant nustatytus trūkumus.
Pažeistos teisės atkuriamos tik tada, kai realiai įvykdomas teismo sprendimas, t.y. atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus. Žinoma, pats efektyviausias ir ekonomiškiausias būdas įvykdyti teismo sprendimą - įvykdyti jį gera valia. Tačiau, pats vykdymo proceso egzistavimo faktas rodo, kad taip yra ne visada.
Vienas iš būdų - teismo sprendimų vykdymo sistemos teisinio reglamentavimo tyrimas. Šios teisės normos, bet ir apžvelgiama teisės doktrina bei teismo praktika.
Šias problemas Lietuvoje nagrinėja tik nedaugelis mokslininkų. V. Višinskis 1999 m. (t.y. dar iki reformos) apgynė daktaro disertaciją „Teismo sprendimų vykdymo procesinės problemos“. Pagrindinis dėmesys šioje disertacijoje skiriamas problemoms, su kuriomis susidurdavo valstybės tarnautojai - teismo antstoliai - ieškant iš fizinių ir juridinių asmenų turto, o taip pat nagrinėjamas vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas ir kiti klausimai.
Galiojant naujajam teismo sprendimų vykdymo modeliui vykdymo proceso tema yra paskelbta vienintelė E. Stauskienės disertacija „Teismo vaidmuo vykdymo procese“ (2006 m.). Autorė nagrinėja teisinę vykdymo proceso prigimtį, teisinius santykius vykdymo procese struktūrą bei teismo funkcijas vykdymo procese.
Vienas iš aktualiausių vykdymo proceso klausimų - vykdymo išlaidos - yra analizuojamas R. Šio disertacijoje „Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese“ (2006 m.), kurios pagrindu 2007 m. šiuo pavadinimu buvo išleista ir monografija.
Be šių disertacijų pavieniai vykdymo proceso klausimai yra nagrinėjami įvairiuose lietuvių procesualistų (V. Višinskio, E. Stauskienės, S. Vėlyvio, I. Žalnienės, R. Šio, D. Ambrasienės ir kitų autorių) straipsniuose. Tuo tarpu, Vokietijoje esama daug teisės doktrinos vykdymo proceso tematika. Šie procesualistai L. Rosenbergas, H.J. Musieliakas, R. Lackmannas, H. Broxas, O. Jaueringas, Christoph G. Paulus, J.P. Knoche ir kt. sprendžia šias problemas, ieškoma būdų joms spręsti.
Pažymėtina, kad lietuvių procesualistai (V. Višinskis ir E. Stauskienė ir kt.) savo darbuose lygina tik pavienius Lietuvos ir Vokietijos vykdymo proceso aspektus (dėl teisinės vykdymo proceso prigimties, vykdymo proceso prielaidų, asmens teisių vykdymo procese gynimo, teismo funkcijų vykdymo procese ir pan. teisinio reglamentavimo).
Vienintelis užsienio teisės doktrinos šaltinis, nagrinėjantis įvairias teismo sprendimų vykdymo sistemas, tame tarpe ir Baltijos šalis (Latvijos pavyzdžiu) bei Vokietijos, yra A.W. Hartwigo leidinys „Zwangsvollstreckung in Europa“. Šis autorius analizuoja šių subjektų procesinę padėtį, jiems keliami tikslai, kompetencijos ribos, vykdymo proceso finansavimo ir kiti klausimai, kurių tikslas - ištirti vykdymo proceso harmonizavimo Europos Sąjungoje galimybes.
Taip ir lengviau atsiriboja problemos, kurias sąlygoja valstybės pasirinktas vykdymo modelis, ir tos, kurioms modelis įtakos neturi. Taip buvo ir Lietuvoje. Tačiau, reikia pripažinti, kad reforma neužtikrina visų vykdymo proceso problemų išsprendimo. Tai patvirtina Lietuvos aktualijos - nepaisant akivaizdaus vykdymo proceso efektyvumo padidėjimo, problemos išliko ir po reformos, be to, iškilo naujų.
Tiek vis dar nepakankamai efektyviai veikiantis, privatus vykdymo modelis, tiek XIX a. menantis viešasis vykdymo modelis yra puiki medžiaga tyrimui. Šios teismo sprendimų vykdymo sistemas, išryškėja vykdymo proceso probleminės sritys, jų prigimtis, o taip pat atsiskleidžia ir privalumai.
Tyrimo objektas: Lietuvos ir Vokietijos vykdymo proceso teisinio reglamentavimo analizė.
Tikslas: Išanalizuoti Lietuvos ir Vokietijos vykdymo procesą.
Metodai: Lyginimo metodas taikytas atskleidžiant Lietuvos ir Vokietijos vykdymo proceso ypatumus. Alternatyvus metodas taikytas lyginant ir kritikuojant nustatytus trūkumus. Šios teisės aktų normos.
TRUMPO TURTO AREŠTAS: nebeturi pinigų? | TEMU | Gynyba: didins PVM? | REDDIT | Tiek Pinigų
Teismo sprendimų rūšys pagal priverstinio vykdymo būtinumą
Atsižvelgiant į teisės gynimo būdą teismo sprendimai teisės doktrinoje bei teismo praktikoje skirstomi į tris rūšis:
- Sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (vok. Feststellungsurteil)
- Sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo (vok. Gestallungsurteil)
- Sprendimus dėl priteisimo (vok. Leistungsurteil)
Sprendimu dėl pripažinimo patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai.
Šie teismo sprendimai nereikalauja priverstinio vykdymo, kadangi ieškovo subjektinės teisės gynimo tikslas pasiekiamas juos priėmus.
Sprendimu dėl priteisimo atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus.
Šiuo atveju civilinis procesas nesibaigia įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir turi būti pratęstas vykdymo procesu, kad padėtų ieškovui tinkamai patenkinti jo reikalavimus.
Todėl, atsižvelgiant į teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumą skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti ir nereikalingi priverstinai vykdyti.
Esminę reikšmę šiuo aspektu turi vykdytinumo požymis, pagal kurį teismo sprendimai skirstomi į vykdytinus priverstinai ir tuos, kuriems toks vykdymas nereikalingas.