Sutartys, jų sudarymas ir nutraukimas yra neišvengiami vykdant individualią veiklą ir kuriant verslą. Tenka sudaryti sutartis tiek su partneriais, tiek su darbuotojais, tiek su kitomis trečiosiomis šalimis. Bet taip pat svarbu, kad kartais šias sutartis tenka nutraukti dėl įvairių priežasčių ir nebūtinai tik kai sueina sutarties terminas.
Sutarties sudarymas yra tam tikro pobūdžio civilinių teisinių santykių pradžia, sukurianti sutartį pasirašiusioms šalims civilines teises ir pareigas. Atitinkamai, jei kuri nors sutarties šalis išreiškia poreikį ar norą užbaigti sutartimi sukurtus civilinius teisinius santykius, sutartis gali būti nutraukiama. Kaip minėta, sutarties nutraukimu sutarties šalys užbaigia civilinius teisinius santykius.
Paprastai sutartis nutraukiama:
- Tarpusavio susitarimu
- Vienašaliu pareiškimu
- Teisminiu būdu
Materialinės sąlygos - sutartyje ar teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, kurias pažeidus, atsiranda pagrindas nutraukti sutartį, procedūrinės sąlygos - paprastai pačioje sutartyje nustatyta tvarka, kaip elgtis ir ką daryti, norint nutraukti sutartį. Ypatingai, kai kalbama apie procedūrines sąlygas, praktikoje tenka susidurti, kad jų nėra arba pats sutarties procesas yra aprašytas per daug lakoniškai. Tai taip pat komplikuoja sutarties nutraukimo eigą ir kartais sukelia ne tik neigiamas pasekmes, bet ir iššaukia ginčą tarp sutarties šalių.
Reikia nepamiršti, kad sutarties nutraukimo faktas visada sąlygoja sutarties nutraukimo teisines pasekmes. Net kai sutartis nutraukiama šalių susitarimu, kas atrodo kaip abiem sutarties šalims priimtinas variantas, turbūt vis tiek negalime ignoruoti tam tikro neigiamo aspekto (juk sutarties nutraukimas greičiausiai buvo inicijuotas kažkurios sutarties šalies, tad kitai šaliai tai gali reikšti tam tikrą nusivylimą).
Jeigu yra svarstoma nutraukti sutartį, neatsižvelgiant į sutarties nutraukimo priežastis ir motyvus, turbūt bet kuris teisininkas, pirmiausia, rekomenduotų sutartį nutraukti abipusiu šalių susitarimu. Tačiau šiuo atveju svarbu nepamiršti, kad sutarties nutraukimas abipusiu šalių susitarimu negali prieštarauti imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Visgi, labai dažnai praktikoje sutartis nutraukiama arba atsiranda poreikis ją nutraukti vienašališkai. Paprasčiausias būdas nutraukti sutartį vienašališkai - laikytis sutartyje nustatyto sutarties nutraukimo įspėjimo termino, įspėti apie nutraukimą pagal sutartyje nustatytą tvarką ir nutraukti sutartį. Tačiau praktikoje nemaža dalis sutarčių, kuriose nėra numatoma tokia sąlyga ir tai apsunkina sutarties nutraukimo procesą, nes tada sutartį norinti nutraukti šalis pradeda ieškoti priežasčių tai padaryti.
Sutarties laisvės principas, be abejo, reiškia ne tik galimybę sudaryti sutartį laisva valia, bet ir ją nutraukti. Tačiau šiuo atveju reikia nepamiršti ir kito principo - teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Analogiškai ir sutarčių teisės atžvilgiu - jeigu sutartis nutraukiama, nesilaikant materialinių ar procedūrinių sąlygų - laukia rimtos sutarties nutraukimo pasekmės.
Todėl svarbu nepamiršti, kad sutartį vienašališkai nutraukti galima ne visada. Jeigu paklaustumėt žmonių, kas svarbiausia sudarant sutartį, turbūt sulauktumėt atsakymų „sutarties objektas“, „terminai“, „apmokėjimo tvarka“, „atsakomybės sąlygos“ ir kt. Jeigu mes to neapsibrėžiame, atitinkamai tai gali sąlygoti ginčus ateityje.
Sutarties nutraukimas - kraštutinė priemonė, kai išnaudojamos visos galimybės derėtis, susitarti, pakeisti sutartį taip, kaip pageidaujama. Todėl sutarties nutraukimas dažnai sąlygoja teisinius ginčus.
Įstatymas dėl netikrų atleidimo priežasčių (prettekstas nutraukimas)
Preliminariosios Sutartys ir Jų Nutraukimo Pasekmės
Pastaruoju metu išaugo teisinių užklausų ir konsultacijų poreikis, susijęs su preliminariųjų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų peržiūra, pakeitimu ar sutarčių nutraukimu. Nors toks konsultacijų poreikis iš dalies primena 2005-2008 m. laikotarpį, kai dėl nekilnojamojo turto „burbulo“, ženkliai išpūstų kainų, NT vystytojai ėmė masiškai nutraukti pasirašytas preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis, situacija šiandien yra kiek kitokia nei prieš 2008 m. pasaulinę ekonominę krizę.
Tuomet NT kainų šuolis buvo toks, kad vystytojams labiau apsimokėjo nutraukti preliminariąsias sutartis su būsimais pirkėjais bei sumokėti jiems baudas, o vėliau šį turtą parduoti už žymiai brangesnę kainą nei buvo užfiksuota preliminariojoje sutartyje. Tuomet tokie ginčai dažnai persikeldavo į teismus, tačiau ir čia dar nebuvo vienodos teismų praktikos, kurią vėliau išplėtojo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Dabar pastebime, kad abi šalys - tiek verslininkai, tiek pirkėjai dažnai ieško sprendimo prie derybų stalo ir dėdami visas pastangas pasiekia kompromisą, kuris sutaupo klientams brangaus laiko, emocijų bei bylinėjimosi išlaidų. Visgi, pasitaiko atvejų, kai preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys būna neteisėtai nutraukiamos.
Pažymėtina, kad iš to gali sekti pakankamai rimtos teisinės pasekmės, jeigu derybomis nepavyksta išspręsti teisinio ginčo. Paprastai, pačiose preliminariosiose pirkimo-pardavimo sutartyse yra numatytos baudos ir kitos teisinės pasekmės dėl neteisėto sutarties nutraukimo.
Dažnas atvejis, jei būsimas nekilnojamojo turto pirkėjas neteisėtai nutraukia preliminariąją sutartį, paprastai (jei tai yra numatyta sutartyje), jo sumokėto dydžio avansas lieka pardavėjui kaip bauda už sutarties nevykdymą. Tačiau, jei vystytojas (pardavėjas) nepagrįstai nutraukia preliminariąją sutartį su pirkėju, viskas gali ir neapsiriboti vien tik baudos sumokėjimu, jei sutartyje nebuvo numatyta pakankamai aiškių sąlygų ir saugiklių.
Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2006 m. lapkričio 06 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija priėmė nutarimą, kuriame aiškiai išplėtojo preliminariosios sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Viena iš teisinių pasekmių - prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimas.
Nutarime teismas akcentavo, jog prarastos galimybės piniginė vertė gali būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą, kuris numato, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.
Pavyzdžiui, jei pirkėjui dėl to, kad pardavėjas nutraukė preliminariąją sutartį per protingą terminą nuo sutarties nutraukimo, teks įsigyti kitą panašų, bet dėl pasikeitusių rinkos sąlygų brangesnį turtą, sutartį neteisėtai nutraukusiam pardavėjui gali tekti pirkėjui atlyginti kainų skirtumą tarp nutrauktos preliminariosios sutarties kainos ir naujai įsigyto turto kainos.
Tuo tarpu, naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022) kalba ir apie „restitucinius nuostolius“. Minėtoje byloje, teismas pasisakė, kad nesąžiningos šalies - pardavėjo gauta nauda, kaip pirkėjo prarasta galimybės piniginė vertė, perkeltina pastarajam.
Tai yra, teismas pažymėjo, kad pardavėjas, nutraukęs preliminariąją sutartį su pirkėju ir nekilnojamąjį daiktą pardavęs naujam pirkėjui už didesnę kainą, privalo atlyginti pardavėjui kainų skirtumą tarp buvusios nutrauktosios preliminariojoje sutartyje nustatytos kainos ir naujajam pirkėjui parduoto daikto kainos.
Taigi, nors preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis yra laikoma organizacinio pobūdžio, priskiriama ikisutartiniams santykiams, tačiau neteisėtas jos nutraukimas ar nesilaikymas joje numatytų sąlygų, gali sukelti rimtas teisines pasekmes.
Pažymėtina ir tai, kad kiekviena faktinė situacija yra individuali ir visada tiek pirkėjui, tiek pardavėjui reikia ieškoti visoms pusėms naudingų išeities taškų.
Kaip Teisingai Sudaryti Preliminarią Sutartį?
Nekilnojamojo turto rinka - sudėtingas labirintas, kuriame pasiklysti lengva. Ypač tuomet, kai kalbame vieną svarbiausių gyvenimo sprendimų - būsto pirkimą. Vienas iš svarbiausių žingsnių - preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas. Tačiau ar šiam dokumentui išties verta skirti daug dėmesio, o galbūt pakaks internete rasto šablono? Ką žinoti svarbu ir kas padės jaustis saugiai žinant, jog sandoris įvyks sėkmingai?
Paieškos sistemoje įvedę frazę „preliminari būsto pirkimo-pardavimo sutartis“, pirmųjų rezultatų trejetuke išvysime jau paruoštus tokio dokumento šablonus. Visgi ekspertė įspėja, kad jais pasikliauti ne visada saugu. „Internete pasitaiko tiek kokybiškesnių, tiek ir visai prastų šablonų. Situacijos dažnai būna specifinės, o šablonai pritaikyti įprastiniams, standartiniams atvejams, tad jūsų surastas šablonas gali būti visiškai nenaudingas. Visuomet rekomenduoju kreiptis į teisininkus, kad būtų parengta jūsų atvejui pritaikyta preliminari sutartis“.
Net ir nusprendus preliminarią sutartį rengti individualiai, gali pasitaikyti klaidų, kai kuriais atvejais kainuojančių itin brangiai. Advokatė primena, kad netinkamos sutarties pasirašymas gali sukelti pačias įvairiausias rizikas: „Gali būti, kad pagrindinė būsto pirkimo-pardavimo sutartis apskritai nebus sudaryta. Įprastai į kiekvieną preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį įtraukiamas avansas. Sumokėjęs avansą, bet neįvertinęs visų rizikos faktorių, pirkėjas gali ne tik neįsigyti norimo būsto, bet ir prarasti jau sumokėtus pinigus.
Advokatė prisimena vieną iš tokių atvejų realiame gyvenime: „Preliminarioje sutartyje buvo nurodytas neteisingas pardavėjas: tai buvo asmuo, kuris neturėjo parduodamo nekilnojamojo turto. Dar viena dažnai pasitaikanti klaida - neapibrėžtos sutarties nutraukimo sąlygos. „Preliminarioje sutartyje buvo skirtas itin ilgas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau nenumatytos preliminarios sutarties nutraukimo galimybės. Per šį laikotarpį pirkėjo finansinė situacija gerokai pablogėjo, o tai matydamas bei abejodamas pirkėjo galimybėmis susimokėti už turtą, pardavėjas negalėjo preliminarios sutarties nutraukti ir parduoti turto tretiesiems asmenims.“
Advokatė taip pat pabrėžia, kad itin svarbu nuo pat pradžių išlikti sąžiningam dėl parduodamo turto būklės. Trūkumų nuslėpimas gali ne tik pakenkti pardavėjo reputacijai, bet ir sukelti teisinių ginčų. „Jei būstas turi trūkumų, pardavėjui būtinai patarčiau juos atskleisti iškart. Paprastai pasekmės priklauso nuo konkrečios situacijos ir to, kaip aiškiai atsakomybė numatyta preliminarioje būsto pirkimo-pardavimo sutartyje - tai galėtų būti netesybos (bauda) ar nuostolių atlyginimas dėl įsipareigojimų nevykdymo.
Paklausta, kokį svarbiausią patarimą ji galėtų suteikti būsimiems naujakuriams, ketinantiems rengti ar pasirašyti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį, advokatė nedvejoja: „Kreiptis pagalbos į teisininką, paprašyti, kad jis parengtų sutartį. Jei preliminarios sutarties projektą pateikia kita šalis, jį taip pat būtina parodyti savo teisininkui įvertinti.
Sutarties Vienašališkas Nutraukimas: Kada Tai Galima?
Šalims pasirašius sutartį, sutarties vykdymo metu gali atsirasti aplinkybių, dėl kurių viena iš sutarties šalių praranda interesą toliau tęsti sutartinius santykius, todėl gali būti inicijuotas sutarties nutraukimas. Pavyzdžiui, jei pažeidžiamos sutarties sąlygos arba sutartį dėl kažkokių priežasčių vienai šaliai vykdyti tampa sudėtinga.
Sutarties vienašališkas nutraukimas nesant pagrindo arba nesilaikant sutarties nutraukimo tvarkos yra neteisėtas. Advokatė dalinasi svarbia informacija apie dažniausiai pasitaikančias klaidas ir kaip jų išvengti.
Vienašališkas sutarties nutraukimas galimas, kai tokia galimybė nurodyta pačioje sutartyje. Konkretūs sutarties vienašališko nutraukimo atvejai yra numatyti ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose. Pavyzdžiui, galimybė pirkėjui nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį dėl netinkamos kokybės daikto (6.334 str. 1 d.).
Pasak advokatės, sutartį galima nutraukti vienašališkai tuomet, kai sutartis neįvykdoma per papildomai nustatytą terminą. Papildomas terminas gali būti nustatomas tada, kai kita sutarties šalis praleidžia sutarties vykdymo terminą, arba kitais sutarties pažeidimo atvejais, nesusijusiais su termino praleidimu.
„Tokiu atveju nukentėjusi šalis turėtų įteikti kitai šaliai pranešimą su papildomai nustatytu terminu bei nurodyti, kad, sutarties neįvykdžius per papildomą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta“.
Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės - tai įvykiai, kurių šalis negalėjo išvengti ir kurių nebuvo bei nebuvo galima numatyti pasirašant sutartį. Šios sąvokos aktualumas ypatingai išryškėjo Covid-19 pandemijos metu, kai daugelis verslų buvo priversti nutraukti arba apriboti veiklą dėl taikytų pandemijos valdymo priemonių.
Dar vienas pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį yra esminis sutarties pažeidimas. Advokatė išskiria, kad nuspręsti, ar pažeidimas buvo esminis, galima pagal tokius pagrindinius esminio sutarties pažeidimo kriterijus:
- Nukentėjusi šalis negavo to, ko tikėjosi iš sutarties;
- Griežtas prievolės sąlygų laikymasis turėjo esminės reikšmės;
- Pažeidimas buvo padarytas tyčia arba dėl didelio neatsargumo;
- Dėl pažeidimo buvo prarastas pasitikėjimas kita šalimi.
Sutartis gali būti vienašališkai nutraukiama tik esant pagrindui ir tinkamai pranešus kitai šaliai apie savo ketinimus.
Svarbūs žingsniai, norint nutraukti sutartį vienašališkai:
- Skaityti sutarties sąlygas.
- Įsitikinti, kad egzistuoja pagrindas sutarčiai vienašališkai nutraukti.
- Pranešti apie sutarties nutraukimą iš anksto.
- Įvertinti papildomo termino suteikimą.
- Konsultuotis su teisininku.
Norint konstatuoti esminį sutarties pažeidimą, nebūtina nustatyti visų aukščiau išvardintų kriterijų, tačiau jie pakankamai abstraktūs. Siekiant išvengti ginčų dėl to, ar sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, rekomenduotina sutartyje iš anksto numatyti, kokie sutarties pažeidimai bus laikomi esminiais sutarties pažeidimais, leidžiančiais nutraukti sutartį vienašališkai.
Sutarties nutraukimas sukelia teisines pasekmes.
tags: #buto #pirkimo #pardavimo #sutarties #nutraukimas #neturint