Atsargos neretai daugelyje įmonių sudaro didžiausią trumpalaikio turto lyginamąjį svorį. Atsargų auditas - viena atsakingiausių ir sudėtingiausių audito sričių. Be to, atsargų asortimentas kai kuriose įmonėse būna labai didelis. Ypač sunku atlikti atsargų auditą tose įmonėse, kurios ilgai laiko atsargas keliuose sandėliuose. Manoma, kad atliekant atsargų auditą, beveik visada susiduriama su didele klaidų ir apgaulių tikimybe.
Atsargos ir Jų Savikaina
Atsargos - trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.
Atsargų įsigijimo savikainą sudaro jų pirkimo kaina, kuri pakoreguota atlikto atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis. Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu išlaidos.
Atsargų (produkcijos) pasigaminimo savikaina. Ją sudaro tiesioginės (tai tokios išlaidos, kurias be žymių sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai, pvz.: pagrindinių žaliavų, komplektuojamų gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos) ir netiesioginės gamybos išlaidos (netiesioginiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos, kurių neįmanoma be žymių sąnaudų priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms), patirtos per ataskaitinį laikotarpį. Kiekviena įmonė, atsižvelgdama į savo specifiką, pasirenka kurias išlaidas priskirti prie tiesioginių, o kurias - ne.
Atsargų Įkainojimo Metodai
Pagrindinis dokumentas, kuriuo turima vadovautis vedant atsargų apskaitą yra 9 verslo apskaitos standartas - “Atsargos”.
- Vidutinių kainų metodas: tai toks metodas, kai visos prekės (tiek parduotos, tiek neparduotos) įkainojamos vidutinėmis jų įsigijimo kainomis. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, vidutinė kaina skaičiuojama po kiekvieno pirkimo.
- HiFO (highest - in, first - out): Šio metodo esmė - atsargos, turinčios didžiausią pirkimo ar gamybos vertę, pirmiausia suvartojamos arba parduodamos ataskaitiniu laikotarpiu.
- LoFO (lowest - in, first - out): Atsargos, turinčios mažiausią pirkimo kainą ar gamybos vertę, suvartojamos arba parduodamos atsakitiniu laikotarpiu pirmiausia.
- GiFO (group - in, first - out): Šio metodo esmė - savo gamybos produktai arba atsargos, gautos iš atitinkamos grupės kompanijų, suvartojamos arba parduodamos ataskaitiniu laikotarpiu pirmiausiai.
- GiLO (group - in, last - out): Šis metodas - tai mažmeninio pardavimo suma atėmus bendrą pelną. Jis naudojamas, kai sunku nustatyti individualių produktų pirkimo kainą remiantis dokumentais.
- LCM (Lower cost of market): Jis naudojamas įkainoti atskiroms atsargoms ar atsargų grupėms, kurių rinkos kaina dėl tam tikrų priežasčių (atsargų kokybės pablogėjimo, mados pasikeitimo ir pan.) nukrito žemiau jų įsigijimo savikainos.
Lietuvoje atsargų apskaitą rekomenduojama vesti FiFO būdu, tačiau tai nėra būti.
FIFO, LIFO ir vidutinė kaina: kuris metodas yra geriausias?
Apskaitos Politika
Kiekvienos įmonės vadovas, vadovaudamasis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsniu ir norėdamas užtikrinti, kad įmonės būklė, jos turtas, nuosavybė ir skolos, taip pat uždirbtos pajamos ir patirtos sąnaudos bei padarytos išlaidos būtų tiksliai ir teisingai atspindėtos finansinėje atskaitomybėje, turi parinkti tinkamą apskaitos politiką.
Apskaitos politika yra bendrieji apskaitos principai, apskaitos taisyklės ir metodai, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti, jie parenkami atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį, jos organizacinę struktūrą, vadybos metodus, darbų organizavimo ypatumus, specifinius įmonės vadovų ir vadybininkų informacijos apie įmonės veiklą poreikius ir kt.
Apskaitos politiką įmonės vadovas turi patvirtinti savo įsakymu. Viena neatskiriama šio įsakymo dalis turėtų būti įmonės menedžmento (vadybos) apskaitos tvarkymo tvarka, kurioje nustatyta, koks atsargų įkainojimo metodas šioje įmonėje yra taikomas.
Atsargų įkainojimo metodą įmonės vadovas turi parinkti atsižvelgdamas į atsargų judėjimą įmonėje bei kitas įmonės veiklos sąlygas.
Pelno Mokesčio Įstatymas
LR pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės, skaičiuodamos pelno mokestį, atsargų sąnaudas nustato taikydamos FIFO metodą. Kitokį (ne FIFO) atsargų įkainojimo metodą, skaičiuodamos pelno mokestį, įmonės gali taikyti tik tuo atveju, jeigu dėl veiklos specifikos ir atsargų judėjimo kitokį (ne FIFO) metodą jos taiko sudarydamos finansinę atskaitomybę ir gauna vietos mokesčių administratoriaus sutikimą.
Atsargų Nukainojimas
Norint nustatyti, kuri yra mažesnė - atsargų įsigijimo savikaina ar jų rinkos kaina, reikėtų atsižvelgti į kelis veiksnius: atsargų būklę, atsargų įsigijimo datą (ar jos nėra pasenusios), atsargų tinkamumą (ar per įsigytų atsargų saugojimo laikotarpį nepasikeitė įmonės technologijos, gaminamos produkcijos asortimentas), atsargų paklausą rinkoje, jų kainą. Dalį šios informacijos turėtų pateikti inventorizacijos.
Atsargos gali būti nukainojamos, įvertinant kiekvieną vienetą, kuris buvo pasirinktas analitinėje apskaitoje (pvz.:, vienetas, komplektas, pora ir pan.) ar grupę identiškų daiktų. Tai priklauso nuo priežasčių, dėl kurių atliekamas nukainojamas.
Audito Programos
Audito programos gali būti labai įvairios ir skiriamos konkrečiam tikslui realizuoti.
- Bendroji programa: tai medžiaga apie planavimą bei kita bendro pobūdžio informacija, tokia kaip, direktorių tarybos susirinkimo trumpas turinys arba protokolai; kontraktų ir susitarimų trumpas turinys; pastabos apie iškilusius ginčus su klientu; darbo dokumentų patikrinimas; bendros išvados.
- Suvestinė programa: tai bendrojoje programos surinktos informacijos reikalavimai, kurie apibendrinami suvestinėje, formuojant pasiektus audito tikslus.
- Papildoma programa: tai laisvos formos programa, kurioje atsispindi pagalbiniai užrašai bei smulkiau išdėstyti bendrosios programos papildomi klausimai, kurie tik patvirtina atliktus testus ir fiksuoja rezultatus, konkrečias finansinės atskaitomybės sumas.
Ruošdamas audito programą, auditorius turi atsižvelgti į įgimtos ir kontrolės rizikos įvertinimus, bei finansinės informacijos garantijų, patikrinimų testais, reikalaujamą lygį.
Atsargų Pilnumas
Atsargų pilnumas reiškia, kad apskaitoje užfiksuotos atsargos apima visas medžiagas, nebaigtą gamybą ir pagamintą produkciją, kurios priklauso įmonei, įskaitant laikomas įmonės sandėliuose ar parduotas konsignacijos pagrindais. Tai teisingiausia atliekama dalyvaujant inventorizacijoje ar stebint jos procesą.
Svarbu nustatyti ar visos atsargos įvertintos teisingai, laikantis pastovumo principo ir vadovaujantis.