Atsargų Apskaita: Principai, Klasifikacija ir Įkainojimo Būdai

Apskaita yra būtina norint vykdyti ir kontroliuoti ekonominę veiklą. Ji turi užtikrinti kokybišką informaciją, atitinkančią rinkos reikalavimus ir patenkinančią tiek išorinius, tiek vidinius įmonės vartotojus. Atsargos, nors ir laikomos trumpalaikiu turtu, yra labai svarbios įmonės veiklos tęstinumui. Todėl labai svarbu teisingai registruoti, vertinti ir atspindėti atsargas apskaitoje.

Kiekviena įmonė nusistato savo apskaitos politiką, kuri yra savininko teisė parengti ir taikyti apskaitos politiką atsižvelgiant į konkrečias verslo sąlygas ir įmonės ypatybes. Apskaitos politika glaudžiai susijusi su bendraisiais apskaitos principais, verslo apskaitos standartais (VAS), tarptautiniais apskaitos standartais (TAS) bei apskaitos tvarkymo reglamentuojančiais įstatymais.

Atsargų Apibūdinimas ir Klasifikacija

Atsargos - tai trumpalaikis turtas, kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Tai gali būti žaliavos, medžiagos, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija arba pirktos prekės, skirtos perparduoti. Atsargos yra trumpalaikis turtas, nes skirtingai nei ilgalaikis, šis turtas įmonėje sunaudojamas per vienerius finansinius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

Veiklos ciklas - tai laikotarpis nuo veiklos naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.

Pagrindinės atsargų rūšys:

• Žaliavos ir komplektavimo gaminiai: naudojami produkcijos gamybai.
• Medžiagos: dalyvauja gamybos procese vieną kartą ir įeina į gaminį visa savo verte.
• Nebaigta gamyba: gaminiai, kurie dar nepraėję visų technologinių gamybos procesų stadijų.
• Gatava produkcija: gaminiai, praėję visas technologines gamybos proceso stadijas ir paruošti pardavimui.
• Prekės, skirtos perparduoti: atsargos, kurias įsigijo įmonė, turėdama tikslą parduoti ir gauti ekonominės naudos.

Kiekvienos įmonės atsargų sudėtis yra skirtinga, priklausomai nuo jos veiklos specifikos.

Atsargų Įvertinimas

Pirktos žaliavos ir medžiagos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina, pridedant su įsigijimu tiesiogiai susijusias išlaidas ir atėmus pirkimo metu suteiktas nuolaidas. Produkcija ir biologinis turtas vertinamas pasigaminimo savikaina, t. y. visos išlaidos (sąnaudos), susidariusios gaminant ir parduodant produkciją (medžiagų, kuro, energijos, darbuotojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, gamybos aptarnavimo ir valdymo, administracinės, pardavimo ir kt.), arba tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas, t. y. vertę, kurią nustato pardavėjas ir pirkėjas sandorio dieną įvertindami įprastines rinkos sąlygas.

Sudarant finansines ataskaitas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiama į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Į savikainą negali būti įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžintinas.

Atsargos, kurios įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos finansinių ataskaitų valiuta. Įmonė, įsigijusi atsargas užsienio valiuta, šių atsargų savikainą apskaičiuoja pagal pirkimo dieną galiojantį apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą.

Atsargų Įkainojimo Būdai

Kad būtų galima apskaičiuoti sunaudotų, parduotų atsargų savikainą, atsargos apskaitoje yra įkainojamos pagrindiniais įkainojimo būdais: FIFO, LIFO, vidutinės kainos ir konkrečių kainų.

Pagrindiniai atsargų įkainojimo metodai:

• FIFO (First-In, First-Out): Anksčiausiai įsigytos atsargos nurašomos pirmiausia. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos vėliausiai įsigytų atsargų įsigijimo savikaina. Šį metodą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo pirmiausia sunaudotos.
• LIFO (Last-In, First-Out): Vėliausiai įsigytos atsargos nurašomos pirmiausia. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos pagal pirmųjų atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą. Šį būdą galima taikyti tik tada, kai tiksliai žinoma, kad vėliausiai įsigytos atsargos sunaudojamos (parduodamos) pirmiausia.
• Vidutinės kainos (Svertinio vidurkio): Parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama šių atsargų kiekį dauginant iš laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų kainų svertinio vidurkio.
• Konkrečių kainų: Kiekvienas parduotas (sunaudotas) atsargų vienetas yra įkainojamas jo pirkimo pasigaminimo savikaina. Dažniausiai toks būdas naudojamas brangioms atsargoms, kurias lengva sekti parduodant.

Įmonių savininkai gali savarankiškai pasirinkti atsargų įvertinimo būdą apskaitoje. Apskaičiuojant sunaudotų gamyboje ar parduotų atsargų savikainą, atsargų įvertinimo metodai pasirenkami, atsižvelgiant į atsargų judėjimą įmonėje. Apskaitos būdo pasirinkimas - tai vienas iš įmonės apskaitos politikos klausimų.

Skirtingi atsargų įkainojimo metodai daro reikšmingą įtaką bendrojo pelno dydžiui ir mokesčiams, skaičiuojant bendrąjį pelną konkrečių kainų metodas yra tiksliausias. Kaip ir anksčiauminėjom taikant svertinį metodą laikotarpio kainų svyravimai turi mažesnė įtakos bendrojo pelno susidarymui, nei LIFO ar FIFO metodai. Kylant kainoms taikydami FIFO įkainojimo metodą turėsime mažiausią parduotų prekių savikainą ir didžiausią pelną, kuris mažai atitinka realybę. Taikydami LIFO matodą, gausime didelę parduotų prekių savikainą ir gerokai sumažinsime pelną.

Atsargų Apskaitos Ypatumai

Registruojant apskaitoje atsargų sunaudojimą, galima pasirinkti vieną iš būdų: nuolat ir periodiškai.

Atsargų sunaudojimo apskaitos būdai:

• Nuolat apskaitomų atsargų būdas: Apskaitoje registruojamos visos pardavimo pirkimo ir pasigaminimo operacijos. Šis būdas dažniausiai taikomas nedideliems kiekiams atsargų, brangioms atsargoms.
• Periodiškai apskaitomų atsargų būdas: Buhalterinėse sąskaitose registruojamos tik atsargų pirkimo operacijos. Norint nustatyti atsargų likutį, reikia atlikti inventorizaciją.

Kiekviena įmonė, užsiimanti ekonomine veikla, kad galėtų tą veiklą vystyti, turi įsigyti atsargas. Įsigyjant atsargas būtinai reikalingi dokumentai, pagal kuriuos atsargos registruojamos apskaitoje. Dokumentai pagal kuriuos įsigyjamos atsargos yra sąskaitos - faktūros arba PVM sąskaitos-faktūros, jei įmonė yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Registruojant apskaitoje atsargas, reikalaujama jas įvertinti faktine įsigijimo savikaina.

Atsargų įsigijimo savikaina- pagrindinis įvertinimo būdas. Ją sudaro:

1. Pirkimo kaina, nurodyta įsigijimo dokumentuose, atskaičius pirkimo metu gautas nuolaidas;
2. Atsigabenimo ir paruošimo naudoti išlaidos;
3. Visi su pirkiniu susiję mokesčiai (importo muitai, kiti negrąžintiniai mokesčiai)

Prie įsigytų prekių savikainos pridedami ir visi su pirkiniu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti). Pavyzdžiui į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas PVM (pridėtinės vertės mokestis), nes šis mokestis yra grąžintinas ir į prekės savikainą neįeina.

Įmonės apskaitos politikoje turi būti nustatyti kriterijai, kuriais ji vadovaujasi, nustatydama minėtų išlaidų reikšmingumą.

tags: #atsargos #apskaitoje #gali #buti