Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 135 straipsnyje yra įtvirtinti ieškinio turinio reikalavimai. Remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalimi, be bendrųjų reikalavimų, keliamiems visiems procesiniams dokumentams, a šios dalies 2 ir 4 punkte įtvirtintos ieškinio turinio dalys - ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas - vadinamos ieškinio elementais.
Jau XX amžiaus pradžioje žymus rusų mokslininkas V. M. Gordonas rašė, kad klausimas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo yra vienas labiausiai diskutuotinų civilinio proceso teisėje. Tai liudija ir a šiuolaikinė civilinio proceso doktrina. Moksliniam ieškinio elementų tyrimui nemažai laiko ir savo darbs yra skyrę rusų mokslininkai V. M. Gordonas, N. B. Zeideris, M. A. ius, A. A. Dobrovolskis, S.A.Ivanova, A. F. Kleinmanas, G. L. Osokina, V. E. Riabova, V. K. inskis, V. N. `eglovas, P.V.Loginovas ir kiti. Js požiūriai į ieškinio elementų kiekybę bei kokybę yra skirtingi, bet visi minėti autoriai ieškinio elementais laiko ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą.
Baigiamajam darbui pasirinktos temos mokslinį naujumą ir aktualumą sąlygoja tai, kad ieškinio elementų sampratos suformulavimas turi ne tik teorinę, bet ir didžiulę praktinę reikšmę. Pirmiausiai nuo ieškinio elementų dažniausiai priklauso bylos nagrinėjimo teisme apimtis ir tyrimo eiga. Ieškinyje minimi reikalavimai svarbūs ir atsakovui, kuris turi žinoti, ko ir kokiu pagrindu ieškovas ia jo reikalauja. Sudedamosios kiekvieno ieškinio dalys (elementai) skiria vieną ieškinį nuo kito. Be to, žinant sudedamąsias dalis, lengviau nustatyti ieškinio turinį. iu atveju pagrindas sujungti arba ia skirsti kelis ieškinio reikalavimus. Ieškininis reikalavimas turi remtis ieškinio pagrindu. `iam ieškinio elementui, kaip ir ieškinio dalykui, priklauso svarbus vaidmuo individualizuojant ieškinį ir sprendžiant klausimą dėl dviejų ieškinis tapatumo. Lietuvoje su ieškinio elementais susiję klausimai detaliai nebuvo analizuojami. Ieškinio elementai paprastai buvo nagrinėjami mokomuosiuose leidiniuose, skirtose civilinio proceso teisei, kiek tai reikalinga civilinio proceso studijoms, detaliau nesigilinant į požiūrius įvairovę.
Šio baigiamojo darbo tyrimo objektas yra ieškinio elementai. Darbe analizuojami ieškinio elementų kiekybės ir kokybės bei susiklostę mokslininkų požiūriai a šiuo klausimu. Ia kelti uždaviniai pobūdis sąlygojo kompleksinį teorinį ir empirinį mokslinio tyrimo metodų naudojimą. Pagrindinis empirinis mokslinio tyrimo metodas, kurio naudotasi atliekant tyrimą - tai dokumentų analizė. Šio metodo pagalba buvo tiriami galiojantys teisės aktai, teismų praktika. Ia skirtinis vaidmuo tenka lyginamajam metodui. Šis metodas pasirinktas kaip vienas ia svarbiausių dėl jo universalumo. Jis padeda spręsti nacionalinės teisės problemas. Darbe naudojamas sisteminis analizės metodas, įgalino atskleisti ieškinio elementų esmę, teisinę prigimtį. Lingvistinis metodas yra svarbus aia škinant teisės normas. Jis pasitelktas aia škinant teisės norms aktuose bei teismų procesiniuose dokumentuose vartojamus juridinius terminus ir jais ia reia škiamus įstatymų leidėjo ketinimus. Apibendrinimo metodas tyrime buvo pasitelktas ia išanalizuotai medžiagai apibendrinti, ia vadoms ir pasik lymams suformuluoti.
Ieškinio dalykas ir pagrindas negali būti sutapatinami su ieškinu, jie yra savarankiški ieškinio elementai.
Darbas susideda ia iš įvado, dviejų dėstomųjų - tiriamųjų dalių, ia vadų, pasik lymų, literatūros sąraa šo. Pirmoji diplominio darbo dalis - teorinė, skirta ieškinio elementų struktūros problemos analizei bei ieškinio elementų sampratos suformulavimui.
Vienas ia svarbiausių tyrimo a šaltinis - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Ieškant atsakymus į ia keltus klausimus, buvo naudojamasi teisės doktrina - mokslinėmis monografijomis, vadovėliais, straipsniais. Tai Lietuvos teisės mokslininkų darbai - V. io, S. Vėlyvio, V. Mikelėno, Egidijaus Laužiko, V. Nekrošiaus, A. Driuko, V. iaus, T. Daukanto, taip pat užsienio autoris - V. Gordono, N. B. Zeiderio, M. A. io, A. A. Dobrovolskio, S. A. Ivanovos, A. F. Kleinmano, G. L. Osokinos, V. E. Riabovos, V. K. inskio, V. N. `eglovo, P V.
I. Ieškinio Elementų Samprata
Ieškinys kaip ir bet kuris objektyvios realybės reia škinys turi vidinę struktūrą, savo turinį. Ieškinio teisinė prigimtis atskleidžia ne tik jo ia šorinius po žymius, bet ir vidinė struktūra, t. y. jos turinys. Ieškinio vidinė struktūra, jos turinys apibūdinti procesinėje literatūroje naudojamas ieškinio elementų terminas. Ieškinio elementai tai jo vidinės dalys, kurios visumoje nustato jo turinį, sąlygoja savarankia škumą bei individualizuoja ieškinį.
Civilinio proceso literatūroje pabrėžiama, kad klausimas dėl ieškinio elementų yra labiausiai diskutuotinas. Pirmiausiai nuo ieškinio elementų dažniausiai priklauso bylos nagrinėjimo teisme apimtis ir tyrimo eiga. Ieškinyje minimi reikalavimai svarbūs ir atsakovui, kuris turi žinoti, ko ir kokiu pagrindu ieškovas ia jo reikalauja. Sudedamosios kiekvieno ieškinio dalys (elementai) skiria vieną ieškinį nuo kito. Be to, ia skyrus sudedamąsias dalis, lengviau nustatyti ieškinio turinį. Todėl svarbu nustatyti ieškinio elementus.
1.1. Ieškinio elementų struktūros problema
ijasi kaip dėl kiekybinės sudėties, taip ir dėl kokybinės ieškinio elementų sąvokos apibrėžimo. Vieni autoriai tvirtina, kad ieškinį sudaro trys ieškinio elementai, dalykas, pagrindas, turinys arba dalykas, pagrindas ir a šalys. Kiti tvirtina, jog egzistuoja dviejų ieškinio elementų struktūra, tai dalykas bei pagrindas. ios nuomonės laikosi ir Lietuvos mokslininkai E. Laužikas, V. Mikelėnas, V. Nekrošius, A. Driukas, V. ius, T. V. ys savo civilinio proceso paskaitose skaitytose Vytauto Didžiojo universitete Teisės fakultete, taip pat laikėsi dar Carinės Rusijos civilinio proceso teisės teorijoje pareikštos trijų ieškinio elementų koncepcijos. Jis rašao, kad kiekvienas ieškinys susideda ia iš trijų dalių: a) turinio; b) objekto; c) pagrindo. Jis tvirtina, jog ieškinio turinys yra tarsi teismo veiksmas, kurio reikalauja ieškovas; reikalauja ieškovas, kad teismas a šitaip ar taip ia spręstų bylą, antai, atiteistų kurią pinigų sumą, kurį daiktą, pripažintų nuosavybės teisę nekilnojamam turtui. M. K. iasis ieškinio elementas. Jis teigia, jog nurodytas ieškinio elementas sutampa su ieškinio procesiniu tikslu, egzistuoja už jo ribų ir negali būti jo sudedamąja dalimi. Be to, nei įstatymas, nei teismų praktika neia skiria a šį elementą kaip sudedamąją dalį, o ieškinio tapatumas nustatomas pagal du elementus - dalyką bei pagrindą, jeigu sutampa subjektinė sudėtis.
Analogia šką poziciją užima ir V. K. inskij. Jis sikėlo ia skirti ieškinyje greta dalyko bei pagrindo gynybos būdą (arba gynybos rūšį). G. L. io elemento pagrįstumui terminas ieškinio turinys netinka, todėl, kad jis sumenkina sąvokos esmę. Norime atkreipti dėmesį į V. K. inskio bandymą susieti ieškinio elementus su teisės norma, jos struktūra. Jo nuomone, ieškinys susideda ia iš trijų elements: pagrindo, nustatomo teisės normos hipoteze; dalyko, nustatomo normos - dispozicija; gynybos būdo, nustatomo teisinės normos -sankcija.
G. L. Osokina rašao, jog pagrindą būtina sieti ne tik su teisės normos hipoteze, kurioje yra sąlygos, esant kurioms veikia dispozicija, bet ir su dispozicija, kuri nurodo į teisės normos adresats teises ir pareigas. Mokslininkų tvirtina, kad ieškinio pagrindas tai teisiniai faktai ir įstatymas, kuris nustato, su kuriais realios tikrovės faktais, numatytais teisės normos hipotezėje, susiję teisinio santykio subjekto teisis ir pareigs atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. iau teismas priea patenkindamas reikalavimą dėl subjektinės teisės arba įstatymo saugomo intereso gynimo, turi nustatyti, ar yra a ši teisė ar interesas, o taip pat jos priklausomybę tam tikram asmeniui. Tokiu būdu, pagrindas kaip ieškinio elementas sąlygojamas teisės normos hipotezės ir dispozicijos. Kalbama apie gynybos būdą kaip ieškinio elementą. G. L. Osokina sutinka su V. K. inskiu, kad gynybos būdas, kaip vienas ia ieškinio elements, numatytas teisės normos sankcijoje. i šįj savarankia šką ieškinio elementą kartu su dalyku ir pagrindu. Jos teigimu, autoriai, tyrinėjantys ieškinio elementus, vieningai pripažįsta js praktinę reikšmę individualizuojant ieškinį. Mokslininkų nesutinka su autoriais, kurie apriboja ieškinio turinį dviem elementais: dalyku ir pagrindu. Kaip jau minėjo G. L. o subjekts buvimo, t. y. a šalys su priea šingu teisiniu interesu. iojo elemento, a šalys, kaip teisis ir pareigs turėtojs. ` Šį savo teiginį G. L. Osokina grindžia K. I. ius subjektinis teisis ir pareigs turėtojus. Galiojanti civilinio proceso teisė, jos nuomone, a šalį pripažįsta kaip ieškinio elementą ir tai tiesiogiai yra įtvirtinta Rusijos Federacijos civilinio proceso kodekse. iojo ieškinio elemento ignoravimas gali sukelti praktinis klaids. Mokslininkės manymu, a šalys kaip ieškinio elementas atskleidžia jo turinį, t. y. kas ir kieno interess atžvilgiu iea ško gynybos ir kas atsako pagal ieškinį.
Moksliniam ieškinio tyrimui nemažai laiko ir savo darbs yra skyrę rusų mokslininkai M. A. ius, A. F. Kleinmanas. Js nuomone, ieškinys susideda ia iš trijų pagrindinis dalių (elements): ieškinio dalyko, ieškinio pagrindo ir ieškinio turinio. iuoju ieškinio elementu reikėtų laikyti ieškovo nurodyta teisminės gynybos formą, ieškinio turinys turi atitikti vieną ia trijų teisės aktuose nustatytų teisminės gynybos forms. `is ieškinio elementas suprantamas kaip ieškovo valios ia išraiška dėl gynybos formos ir kaip teismo sprendimas. V. Jarkovas su a šia pozicija ia esmės sutinka, bet vis dėlto sikėlo teisminės gynybos formą laikyti ieškinio elementu - dalyku. Juk ieškinio dalykas ir yra ieškovo reikalavimas atsakovui dėl priteisimo, teisis pripažinimo ir t.t. Kiti autoriai ieškinio turinį sutapatina su ieškinio tikslu, dėl kurio yra pareia škiamas ieškinys teismui. Ieškinio tikslą nustato jo dalykas, ir jo laikymas savarankišku ieškinio elementu apsunkina ieškinio esmės supratimą. M. S. iuoju ieškinio elements - ieškinio turiniu arba tikslu. Autoris, kurie ia skiria tris ieškinio elementus, pozicija (dalykas, pagrindas, turinys), nėra nepriekaia štinga. Teisinėje literatūroje teisingai buvo pa žymėta, jog įsisavinti filosofines kategorijas - yra pagrindinė teisės teorijos vystimosi sąlyga, jos metodologinis pagrindas. iasis elementas yra ieškinio turinys. Tokia pozicija neatitinka filosofinio turinio kategorijos paaia škinimo. Turiniu laikoma visuma dalis (elements) kokio nors objekto. ...Turinys tai visumą lemianti kategorija, parodanti dalyko dalis (elements) visetą.... Iš a šio apibrėžimo mes galime spręsti, kad turinys visada atsako į klausimą, ia ko susideda a šis reia škinys ar dalykas, ia kokis sudedams js dalis. Tokiu būdu, objekto turinys, t. y. tai kas j sudaro, - žinoma jo dalys (elementai, komponentai), apibūdintys jo sudėtį.
Sutinkame su M. K. Treua šnikovu, jog klausimas dėl kiekvieno ieškinio elemento ia skyrimo turi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. iamojo atsakovo pareigs įvykdymo. Teismas savo sprendimu užtikrina ieškovo teisės įgyvendinimą prievartos priemonėmis, kad atsakovas įvykdytų savo pareigas. Nuo pareigs sudėties (struktūros) priklauso, kokios priemonės bus taikomos siekiant tam tikrs tiksls. ia bylos medžiaga. iau teisės gynybos būdas (forma) ia esmės priklauso nuo bylos aplinkybis ir įstatymo. is, kiek yra teisėts teisės gynybos būds. Dalyko ir ieškinio pagrindo nustatymas užtikrina teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą, o ne ieškovo valios ia išraišką dėl teisės gynybos formos. V. i šių ieškinio elementų - turinio, arba tikslų, pozicija. iuoju, ieškinio elementu laikoma pažeistos teisės gynybos būdas, kuri ieškovas prašo teismo taikyti. Ieškinio turinio doktrinos požiūriu ieškinio dalykas yra ieškovo reikalavimas, pareia štas atsakovui, o ieškinio turinys 1.138 straipsnyje nurodytas civilinis teisis gynybos būdas, suformuluotas ieškinio pareia škime, tampa ieškinio turiniu. E. V. Riabova pabrėžia, kad ieškinio elementai yra materialinio teisinio reikalavimo ia išraiška. Ieškovas turi nurodyti, kokia teisė turi būti apginta, ką tiksliai teismas turi priteisti ieškovui ia atsakovo ir remiantis kokiais faktais. Tai jos nuomone yra ieškinio elementai (jo dalykas ir pagrindas). M. K. Treua šnikovas teigia, jog ieškinys susideda ia iš dviejų elements: dalyko ir pagrindo. Įstatymas ir teismų praktika a šiais elementais nustato ieškinio kaip vieningos sąvokos turinį. ias reikšmės bylai aplinkybes ir pasirengti gynybai nuo ieškinio. iamas pagal jo dalyką ir pagrindą. `ie elementai turi reikšmės nustatant ieškininės gynybos pagal pareika tą reikalavimą apimtį. Jie nustato kryptis, eigą ir teisminio nagrinėjimo ypatumus. Tokiu būdu, klausimas dėl ieškinio elements turi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. ijamą teisę, o gynybos priemonės yra nurodytos įstatyme. Ieškinio turinys nustatomas jo sudėtinėmis dalimis dalyku ir pagrindu ir negali būti laikomas ieškinio elementu. is, kiek yra ...
1.2. Ieškinio dalykas
Hegelis. Temos aktualumas ir mokslinis naujumas. Dalys skiriasi viena nuo kitos ir yra savarankia kos.
1.3. Ieškinio pagrindas
II. Ieškinio elementų reikšmė individualizuojant ieškinį
2.1. Ieškinio (ieškinis) tapatumas
2.1.1. Tapatumo rk a a šys
tags: #atsakovo #naudojimosi #butu #apribojimas