Praėjusiais metais Seime ir visuomenėje ėmė virti aršios diskusijos dėl Ūkininko ūkio įstatymo suteikiamų galimybių žmonėms žemės ūkio paskirties sklypuose statytis namus. Panagrinėkime, ką ir kaip galima statyti žemės ūkio paskirties sklype.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, žemės sklypuose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) informuoja, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymą ūkininko sodyba - tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.
„Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ar neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingų statinių (taip pat jiems naudoti reikalingų komunikacijų) statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Jei savivaldybės lygmens bendrajame plane ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane yra nustatytas sprendinys, kad tokius statinius galima statyti tik pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, tai būtina parengti šį projektą“, - statybų žemės ūkio paskirties sklypuose taisykles aiškina VTPSI.
Konkrečių galimų statyti statinių (pastatų, inžinerinių statinių) dydžių, pasak VTPSI, teisės aktai nenustato. Reikia vadovautis teritorijų planavimo dokumentų ar kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, konkrečiu atveju taikytinais teisės aktų reikalavimais.
„Kai priklausomai nuo statinio paskirties ir kategorijos pagal teisės aktus statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), tokio statinio statybą galima pradėti tik gavus SLD. Pvz., gyvenamojo namo ir neypatingųjų ar ypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas. Statinio statyba neturint SLD, kai jis privalomas, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikytina savavališka. Kai SLD neprivalomas, teisės aktų pažeidimu būtų laikoma ir kitos, nei galima žemės ūkio paskirties žemėje, paskirties statinių statyba, taip pat statyba pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, reikalavimus dėl atstumų iki sklypo ribų, kitus teisės aktų reikalavimus“, - galimus pažeidimus vardija VTPSI.
Inspekcija informuoja, kad už savavališką statybą taikoma administracinė atsakomybė priklauso nuo statinio kategorijos ir teritorijos. Pvz., naujo nesudėtingojo statinio (plotas iki 80 kv. m, aukštis iki 8,5 m) savavališka statyba fiziniam asmeniui užtraukia 150-300 eurų baudą, o tokio statinio statyba kompleksinėje saugomoje teritorijoje - 300-560 eurų. Statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus užtraukia 50-1000 eurų baudą.
Ūkininko Pažymėjimas Leisdavo Statyti
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys, advokato padėjėjas Arnas Stačiokaitis „Delfi būstui“ paaiškina, kad kalbos apie statybas žemės ūkio paskirties sklypuose prasidėjo supratus seniai visiems žinomą, tačiau anksčiau mažiau viešintą žmonėms sutaupyti leidžiančią schemą.
„Pagal įstatymą žmonės, kurie turi ūkininko pažymėjimą ir ne mažesnį nei 0,5 ha žemės ūkio paskirties sklypą, tame sklype galėjo statyti vadinamąją ūkininko sodybą. Reikėdavo parengti žemėtvarkos projektą, kuriame suplanuojama teritorijos riba, žyminti ūkininko sodybos ribą, ir sklype statyti pastatą. Jis galėjo būti ir tiesiog žmogaus gyvenamasis namas su visais patogumais, šalia jo galėjo būti ir kitų, ūkinių pastatų“, - paaiškina teisininkas.
Iš esmės šis teisės aktas leisdavo žmonėms, kurie neužsiima jokia ūkine veikla, o tik yra išklausę kursus, reikalingus ūkininko pažymėjimui gauti, turėti normalaus dydžio nuosavą namą žemės ūkio paskirties sklype.
Neretai žemo našumo (nederlinga) žemės ūkio paskirties žemė, sklypai (ypač nedidelio ploto) parduodami daug pigiau nei vienbučių, dvibučių statybos paskirties sklypai, todėl lietuviai, norėdami sutaupyti, mokėdavo už ūkininkų kursus ir, gavę pažymėjimus, planuodavo nuosavo namo statybas žemės ūkio paskirties sklypuose.
Namo statyba žemės ūkio paskirties žemėje | Teisinėkonsultacija.lt
„Praktika ilgą laiką nusistovėjusi buvo tokia, kad žmonės, kurie atrasdavo sau tinkamą sklypą, tinkamas vietas gyventi, sodybai, nuolatiniam gyvenimui ar laikinam, bet tos žemės paskirtis būdavo žemės ūkio, jie ieškodavo, kaip galima teisėtai pasistatyti statinį. Ir tai būdavo viena iš galimybių. Turint žemės ūkio paskirties sklypą tapti ūkininku - gauti ūkininko pažymėjimą ir toliau rengti žemėtvarkos projektą ir pasistatyti ūkininko sodybą“, - sako A. Stačiokaitis.
Pasak teisininko, problematika, kurią įžvelgė Seimas - chaotiškas užstatymas, urbanizuojamos neurbanizuojamos teritorijos, todėl praėjusiais metais buvo pateiktas Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas.
„Praėjusiais metais buvo planuojami pakeitimai, tačiau prezidentas juos vetavo . Juose buvo numatyta, kad pusė ar daugiau pajamų per 3 metus turi būti gauta iš ūkininko veiklos, 2 ha plotas turėjo būti minimalus. Prezidentas vetavimo tokį pakeitimą, nes toks teisės aktas apriboja ūkininkų galimybes, juo statybų klausimas sprendžiamas ribojant ūkininkų galimybes“, - teigia advokatas.
Teisės Akto Pakeitimu Ribojamos Ūkininkų Galimybės
Tačiau idėjos apriboti statybas žemės ūkio paskirties sklypuose nebuvo atsisakyta. Šiemet, kovo 16 dieną, Seime buvo priimtas Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas, kuriuo, pasak A. Stačiokaičio, numatoma, kad norint žemės ūkio paskirties sklype statyti statinį, minimalus žemės sklypo plotas galės būti 2 ha. Taip pat būsimo pastato statytojas turės deklaruoti pajamas, gautas iš ūkininko veiklos per 3 paskutinius metus.
Šis įstatymo pakeitimas įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos. Advokatas tokį teisės akto pakeitimą vertina gana kritiškai. Jo teigimu, pakeitimas vis tiek riboja ūkininkų galimybes.
„Mes ribojame ūkininkus. Ribodami juos mes bandome spręsti naujakurių poreikį turėti gyvenamuosius plotus, kurie yra žemės ūkio paskirties sklypai. Bet juk žemės ūkio paskirties sklypai ne visi tinkami žemės ūkio veiklai. Yra masė žemės sklypų, kurie apleisti, nes netinkami žemės ūkiui, žemas našumas, bet juose ir statybos apribotos. Įstatymo leidėjas galėtų sureguliuoti tokius dalykus, kad žemės ūkio paskirties plotuose, kurie nėra realiai tinkami tokiai veiklai, būtų galima žmonėms statyti nuosavus namus ar sodybas“, - pažymi A. Stačiokaitis.
Jis tęsia, kad įstatymų leidėju vertėtų aprašyti rizikas, susijusias su statybomis neurbanizuotoje teritorijoje, pateikti jas žmonėms, numatyti reglamentavimą, kaip žmogus, galėtų tokiuose sklypuose statytis gyvenamąjį namą.
„Jeigu žmogui tinka, jeigu jis prisiima riziką dėl kelių, susisiekimo, infrastruktūros ir kitų dalykų, tai kodėl neleisti jam statytis. Nes poreikis toks yra, ne visi nori senuose kaimuose statytis namą, daug žmonių nori ramybės ir privatumo, o dabar žmonės turi gudrauti, kad visa tai turėtų. Tai gal ne ūkininkų ūkio įstatyme problema, o nesureguliuotame žmonių poreikyje“, - tikina teisininkas.
Apie teisės akto pakeitimus informuoja ir Nacionalinė žemės tarnyba. Ji visuomenę informuoja, kad žemėtvarkos projektų rengėjai ir ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį į LR Seime priimtas Ūkininko ūkio įstatymo pataisas ir suskubti užbaigti jau pradėtus kaimo plėtros žemėtvarkos projektų (ūkio sodybos vietai nustatyti) procesus iki šių metų liepos 1 d.
Tačiau šis reikalavimas nebus keliamas statant kitos paskirties ūkinius pastatus, reikalingus ūkininko veiklai vykdyti. Taip pat numatyta, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais galės būti statomas tik 2 ha ir didesniame nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus tuos atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, galės būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.
Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 ha jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.
Apibendrinant, situacija tokia, kad ūkininko ūkyje priklausiniai be ūkio gali būti tik tam tikrais atvejais, griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir atsižvelgiant į konkrečios teritorijos planavimo dokumentus.
Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant jo esantys statiniai ir jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai bei žemės sklype esančios naudingosios iškasenos (išskyrus priklausančias valstybei išimtine nuosavybės teise).
Svarbu pažymėti, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu ar teismo sprendimu.
Pagrindinės sąvokos:
- Riboženklis - žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.
- Žemės sklypo naudojimo pobūdis - tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika.
- Žemės ūkio naudmenos - žemės naudmenos (ariamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos), naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio produkcijai auginti.
- Žemėtvarkos projektas - specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės.
Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos:
- Tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę.
- Vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą.
- Apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą.
Žemės Nuosavybės Formos Lietuvoje
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir priėmus Konstituciją (1992), civilinius ir žemės įstatymus susiformavo šios žemės nuosavybės rūšys: privati, valstybinė, savivaldybių ir bendroji (mišri) žemė.
Žemės nuosavybės subjektais gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių (užsienio subjektai, atitinkantys Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus) fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės institucijos, savivaldybės.
Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise.
Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.
Žemės Sklypo Dalijimo Būdai
- Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas: Pats paprasčiausias žemės sklypo dalijimas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas.
- Žemės sklypo padalijimas į atskirus sklypus: Galima atlikti žemės sklypo padalijimą ir žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius.
- Žemės sklypo atidalijimas: Žemės sklypo atidalijimas vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu.
Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.
Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip: koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas, koks numatomas planuojamos teritorijos plotas, kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime, bei kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota ir t.t.
Svarbūs Aspektai Perkant Žemės Sklypą
Prieš įsigyjant žemės sklypą, būtina atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų, kurie gali turėti įtakos jo vertei ir panaudojimo galimybėms:
- Kitų asmenų teisės į žemės sklypą.
- Žemės sklypo paskirtis.
- Specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
- Kadastriniai matavimai.
- Užstatymo galimybės.
- Žemės sklypo dydis.
- Gretimų žemės sklypų išsidėstymas.
- Statinių buvimas žemės sklype.
- Užterštumas.
- Žemės sklypo dalies įsigijimas.
Šioje lentelėje apibendrinti pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį perkant žemės sklypą:
| Aspektas | Svarba |
|---|---|
| Kitų asmenų teisės | Varžo (pa)naudojimą ir mažina vertę |
| Žemės sklypo paskirtis | Įtakoja vertę ir panaudojimo galimybes |
| Specialiosios žemės naudojimo sąlygos | Gali riboti panaudojimo galimybes |
| Kadastriniai matavimai | Svarbu žinoti tikrąjį plotą |
| Užstatymo galimybės | Nustatoma teritorijų planavimo dokumentuose |
| Žemės sklypo dydis | Optimalus kainos ir panaudojimo santykis |
| Gretimų žemės sklypų išsidėstymas | Gali riboti naudojimą ir mažinti vertę |
| Statinių buvimas sklype | Ribos galimybes statyti kitus statinius |
| Užterštumas | Gali reikalauti didelių išlaidų pašalinti |
| Žemės sklypo dalies įsigijimas | Naudojimas, valdymas ir disponavimas tik bendraturčių susitarimu |
Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, mainant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybinės Žemės Panauda
Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti.
Valstybinės Žemės Nuoma
Sprendimus išnuomoti valstybinę žemę priima:
- Savivaldybės taryba - valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise savivaldybėms.
- Apskrities viršininkas - kitą valstybinę žemę.
Sprendime turi būti išdėstyti valstybinės žemės nuomos sutarties termino nustatymo motyvai.
Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą.
Žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.
Valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, ir ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
Žemės nuosavybės subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys (įskaitant valstybę ir savivaldybes). Žemės nuosavybės objektas yra įstatymų nustatyta tvarka identifikuotas, pažymėtų ribų ir tam tikrame nekilnojamojo turto registre įregistruotas (žemės registracija) žemės sklypas bei kiti ištekliai, pvz., apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnija.
