Nekilnojamojo turto rinkos dalyviams svarbu ruoštis pokyčiams, nes Lietuvos bankas ėmėsi esminių permainų, atnaujindamas Atsakingojo skolinimo nuostatus (ASN). Šie pokyčiai yra skirti subalansuoti būsto rinką: palengvinti įžengimą į ją pirmą kartą būstą įsigyjantiems asmenims ir kartu apriboti rizikingų antrosios bei investicinių paskolų srautą.
Apie planuojamas Atsakingojo skolinimo nuostatų korekcijas centrinis bankas paskelbė liepą.
„Šiuo metu vyksta baigiamieji darbai po konsultacijų su visuomene ir rinkos dalyviais, gautų pasiūlymų bei alternatyvų įvertinimo“, - pridūrė jis.
Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus atnaujintiems Atsakingojo skolinimo nuostatams (ASN), taisyklės tampa aiškesnės ir labiau segmentuotos.
Tai aiškus žingsnis į labiau subalansuotą NT rinką.
Pagrindiniai pakeitimai:
- 10 proc. pradinis įnašas pirmajam būstui (jei 5 m. neturėta gyvenamojo NT).
- Antram/paskesniam - 30 proc.; 15 proc. išimtis tik kai >50 proc. kiekvienos turimos būsto paskolos jau grąžinta.
- DTI (įmokos ir pajamų santykis): mėnesinė įmoka ≤ 50 proc. pajamų, taikant ≥ 6 proc. palūkanų testą.
Jei planuojate imti būsto paskolą, šie trys pagrindiniai pakeitimai yra kritiškai svarbūs jūsų finansiniams planams.
Jei planuojate imti būsto paskolą, šie trys pagrindiniai pakeitimai yra kritiškai svarbūs jūsų finansiniams planams.
Siekiant suteikti laiko būsto kredito rinkos dalyviams pasirengti pakeitimams, pakeitimai įsigalios nuo 2026 m.
Daugiau informacijos rasite oficialiame Lietuvos banko pranešime.
Reikalavimai pradiniam įnašui perkantiems antrą būstą
Imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kai anksčiau paimtos būsto paskolos dar negrąžintos, siūloma visiems be išimčių taikyti ne mažesnį kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą.
Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir apriboti spekuliacijas, sugriežtinami reikalavimai imantiems antrą ar paskesnę paskolą. Antrai ar paskesnei būsto paskolai ir toliau galios 30 proc. minimalus pradinis įnašas.
Svarbiausias sugriežtinimas - išimtis: Koreguojama išimtis, leidusi sumažinti pradinį įnašą iki 15 proc. Anksčiau išimtimi buvo galima pasinaudoti, kai turimo įkeisto turto vertė buvo stipriai išaugusi (dėl augančių būsto kainų), palyginti su paskolos likučiu.
Nauja 15 proc. išimties taisyklė: Dabar šią išimtį taikyti bus galima tik tuo atveju, jei kiekvienos jau turimos būsto paskolos yra grąžinta daugiau nei pusė (50 proc.) pradinės paskolos sumos.
Tai reiškia, kad norint pasiskolinti su mažesniu įnašu, reikės būti gerokai įpusėjus jau turimų paskolų grąžinimui.
Pavyzdys: Kaip veikia 50 proc. taisyklė
Jei 2020 m. pirmajai paskolai paėmėte 100 000 Eur, norint pasinaudoti 15 proc. pradinio įnašo išimtimi naujai paskolai, turėsite būti jau grąžinę bent 50 000 Eur iš pirminės paskolos sumos. Ši taisyklė yra griežtesnė už senąją, kuri rėmėsi išaugusia NT rinkos verte.
Svarbu: tiems, kurie keičia vieną būstą į kitą (pvz., parduoda seną ir perka naują), lieka galioti išimtis, leidžianti imti naują paskolą su mažesniu įnašu, įsipareigojant per protingą terminą parduoti senąjį.
LB vertinimu, sparčiai kylant būsto kainoms, daugumos turimų paskolų likutis tapo reikšmingai mažesnis už išaugusią turto vertę, dėl to vis daugiau gyventojų atitiko šiuo metu taikomos išimties sąlygas ir galėjo imti antrą ar trečią paskolą su mažesniu pradiniu įnašu - tokių paskolų apimtis pastaruoju metu reikšmingai didėjo.
„Akivaizdu, kad tokia išimtis jau nebeatlieka savo paskirties - priešingai, silpnina reikalavimo veiksmingumą. Ją patikslinę sumažinsime rizikingesnių paskolų skaičių ir kartu sudarysime palankesnes galimybes pirmą būstą įsigyjantiems asmenims, iš dalies subalansuodami bendrą poveikį būsto paklausai“, - aiškina Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus.
G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad toks pakeitimas neapribos galimybių keisti būstą, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas pasikeitus gyventojo poreikiams.
„Tokiems atvejams ASN yra numatyta išimtis, leidžianti imti antrą paskolą naujam būstui su mažesniu nei 15 proc. pradiniu įnašu ir įsipareigojant per protingą terminą parduoti ankstesnį būstą, grąžinti jo pirkimui imtą paskolą, o naują paskolą sumažinti įnešant nuosavų lėšų dalį“, - teigia G. Šimkus.
Šis pakeitimas užtikrina didesnį reikalavimo veiksmingumą. Naujoji taisyklė orientuota į faktinę paskolos grąžinimo eigą, o ne į turto vertės augimą, taip sumažinant rizikingesnių paskolų skaičių.
Pradinio įnašo būstui tvarka nuo 2026 rugpjūčio 1 dienos. Šaltinis: Lietuvos Bankas
Paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimai
Centrinis bankas, atsižvelgdamas į pastaraisiais metais stebėtus reikšmingus palūkanų normų pasikeitimus, taip pat siūlo koreguoti paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimus.
Atsižvelgiant į pastarųjų metų palūkanų svyravimus, Lietuvos bankas keičia ir paskolos įmokos bei pajamų santykio ribojimą, siekdamas užtikrinti stabilesnį skolininkų atsparumą rizikai.
Siekiant užtikrinti stabilesnį reikalavimo poveikį palūkanų normų cikle, numatoma pereiti prie vieno reikalavimo - įmoka neturėtų viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.
Vienas reikalavimas (DTI): Įvedamas vienas aiškus reikalavimas - mėnesinė paskolos įmoka neturi viršyti 50 proc. bendrųjų pajamų. Palūkanų normos streso testas griežtėja, pereinant prie vienos, griežtesnės ribos - 6 proc. (dabartinė riba buvo 5 proc.).
Poveikis: Šis 1 proc. punkto padidinimas užtikrina, kad paskolos gavėjai bus atsparesni palūkanų normų pakilimui (streso testas tampa griežtesnis).
Šiuo metu taikomas dviejų ribojimų derinys - įmoka neturi viršyti 40 ir 50 proc. pajamų, skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma.
Dėl to paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimas Lietuvoje žemų palūkanų aplinkoje buvo švelnesnis nei kaimyninėse valstybėse, o palūkanų normoms pakilus tapo griežtesnis - pavyzdžiui, palūkanų normai pasiekus 6 proc., maksimali prieinama paskolos suma sumažėjo apie 30 proc.
„Siūlomas pakeitimas užtikrintų skolininkų atsparumą praktikoje visiškai tikėtinam palūkanų normų padidėjimui ir tolygesnį poveikį visame palūkanų normų cikle. Tokios sandaros įmokų ir pajamų limitas šiuo metu taikomas Estijoje, taigi pakeitimas būtų ir žingsnis didesnio reguliavimo suderinamumo link“, - argumentuoja centrinis bankas.
Anot G. Šimkaus, su šiuo pakeitimu palūkanų normos testas taps griežtesnis - bus patikrintos paskolos gavėjo galimybės skirti paskolos įmokoms ne daugiau kaip pusę pajamų, jei palūkanų norma pakiltų iki 6 proc., t. y. 1 proc.
Šis pakeitimas užtikrins skolininkų atsparumą praktikoje tikėtinam palūkanų normų padidėjimui ir tolygesnį poveikį visame palūkanų normų cikle.
Anksčiau taikytas dvigubas limitas (40 proc. arba 50 proc. su 5 proc. palūkanų testu) lėmė per didelius svyravimus rinkoje. Naujasis metodas leidžia tolygiau reguliuoti skolinimą visame palūkanų normų cikle.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad visi ANS pakeitimai per 3 metus NT kainas turėtų padidinti apie 2 proc.
Rinkos dalyvių nuomonės
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė, vertindama pradinio įnašo sumažinimą įsigyjant pirmąjį būstą, sako, kad gyventojams šis pokytis bus palankus.
„Tačiau svarbu prisiminti, kad prisiimti didesni įsipareigojimai reikštų didesnes paskolos įmokas, kurias gyventojai turėtų būti pajėgūs mokėti visą paskolos laikotarpį. Šis pakeitimas taip pat gali turėti įtakos būsto paklausai, tad svarbu, kad nekilnojamojo turto rinka būtų pasiruošusi atliepti paklausos išaugimą“, - teigia E. Čipkutė.
Tuo tarpu kalbėdama apie pakeitimus įsigyjant antrąjį būstą, ji sako, kad taikomos priemonės yra perteklinės.
„Antrasis būstas Lietuvoje vis dažniau yra įsigyjamas šeimos poreikiams, o ne investavimo ar spekuliavimo tikslais. Registrų centras jau ne vienerius metus fiksuoja, kad Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų. Prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis lietuvių turi po antrą NT objektą. Tad mes siūlėme koreguoti iki šiol galiojusį reguliavimą nebent trečios ar paskesnių būsto paskolų atžvilgiu“, - akcentavo LBA prezidentė.
Pasak Tado Povilausko, pradinio įnašo kartelės sumažinimas didintų pačių žmonių įsiskolinimą.
„Galbūt būtų galima sakyti, kad bankams dėl to yra gerai. Bet, kita vertus, kokią tai problemą sprendžia? Ar tikrai mes turime pratinti jaunimą mažiau taupyti? Ar jaunimo galimybės įpirkti būstą iš tiesų yra mažesnės nei, tarkime, prieš 10 ar 20 metų? Duomenų nėra daug, bet, ką matome, kad jaunimo, kuris turi būstą, Lietuvoje yra istoriškai daug. Palyginti su kitomis šalimis, irgi turi daug. Įperkamumo rodikliai irgi nėra blogi, įpirkti būstą galima“, - svarstė T. Povilauskas.
Jo vertinimu, jei pokyčiai dėl paskolų išdavimo tvarkos įsigaliotų jau kitąmet, nauja tvarka rinkoje įneštų daugiau sumaišties nei naudos.
„Yra valstybių, kuriose iš tiesų reikalaujama mažesnio pradinio įnašo, čia dviračio neišrandame. Bet kyla klausimas - ar tikrai to reikia ir ar tikrai to reikia kitąmet? Nes tas susitapatinimas su pensijų fondų pinigais yra tarsi kokteilis būsto rinkos aktyvumui - tai gali skatinti jaunus žmones padaryti sprendimą nutraukti pensijų kaupimo sutartis, o pinigus panaudoti būsto įsigijimui, jei reikės ne 15 proc., o 10 proc.“, - kalbėjo pašnekovas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Nuo kada įsigalioja pakeitimai?
Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai (ASN).
Kam taikomas 10 proc. pradinis įnašas?
Pirmą būstą perkantiems ar statantiems asmenims, kurie neturi ir per paskutinius 5 metus neturėjo būsto nuosavybės teise (taikoma kredito gavėjui ir bendraskoliui).
Koks pradinis įnašas, jei tai ne pirmas būstas?
Ne mažesnis kaip 30 proc.; gali būti sumažintas iki 15 proc., jei kiekvienos turimos būsto paskolos likutis sumažintas bent iki 50 proc. pradinės sumos.
Ar 10 proc. galioja ir būsto statybai?
Taip. 10 proc. taikomas pirmajai būsto pirkimo ar statybos paskolai, jei atitinkate „pirmo būsto“ kriterijų.
Ar bankas gali prašyti didesnio įnašo?
Taip. 10 proc. yra minimalus ASN reikalavimas - konkretų įnašą nustato kredito davėjas, įvertinęs riziką bei projektą.
Kaip skaičiuojamas pradinis įnašas?
Minimalus įnašas skaičiuojamas nuo perkamo (ar statomo) NT vertės; faktinę sumą ir įnešimo tvarką tvirtina bankas.
Kokie dar ASN ribojimai išlieka?
Maksimali mėnesio įmokų suma negali viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma (atsparumo testas).
Jei pirmą paskolą imu, bet būstą jau turiu?
Tokiu atveju taikomas ne mažesnis kaip 15 proc. pradinis įnašas (ne 10 proc.).
Ar pakeitimai galioja visiems kredito davėjams?
Taip, tai privalomi Lietuvos banko nuostatai visiems licencijuotiems kredito davėjams Lietuvoje.
Kodėl įvestas 10 proc. pirmam būstui?
Siekdama palengvinti pirmojo būsto įperkamumą, Lietuvos bankas sumažino minimalų pradinį įnašą finansiškai pajėgiems pirkėjams, kai 15 proc. įnašą sukaupti tampa sunku dėl būsto kainų.
Parengta pagal Lietuvos banko informaciją.
BŪSTO PASKOLA: 3 žingsniai kaip SUTAUPYTI
tags: #atsakingojo #skolinimo #nuostatai #perkant #antra #busta