Atsakingas darbuotojas: įmonės turto atsakomybės aspektai

Įmonės turtas yra svarbus jos veiklos pagrindas, todėl darbuotojų atsakomybė už jo saugojimą ir tinkamą naudojimą yra itin aktuali. Šiame straipsnyje aptariama darbuotojo atsakomybė už įmonės turtą, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų praktika.

Materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą

Naujajame Darbo kodekse (DK) įtvirtinta, kad pagal bendrą principą darbuotojas, padaręs žalą darbdaviui, atsakys ne daugiau kaip savo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo - ne daugiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu.

Svarbu pažymėti, kad naujajame DK nebelieka visiškos materialinės atsakomybės sutarčių kaip pagrindo neribotai darbuotojo turtinei atsakomybei kilti. DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 12 d. numato, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki DK įsigaliojimo, netenka galios.

Tai reiškia, kad nebelieka galimybės darbdaviui ir darbuotojui individualiu papildomu susitarimu pakeisti ribotos darbuotojo turtinės atsakomybės dydį. Išimtis ir galimybė - taikant DK 33 str. 4 d.

Darbuotojų grupės atsakomybė

Senojo DK 256 str. 2 d. numatė, kad tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. Kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Naujasis DK tokios galimybės nenumato, tačiau manome, kad susitarimas dėl darbuotojų grupės turtinės atsakomybės būtų galimas. T. y. darbuotojas (jų grupė) ir darbdavys galėtų susitarti, kaip bus paskirstoma darbuotojų grupės padaryta žala, kai negalima nustatyti konkretaus tokios žalos atsiradimo kaltininko.

Atsakomybė be apribojimų

Taikant DK 33 str. 4 d., darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, kai:

1. žala padaryta tyčia;
2. darbdaviui padaryta neturtinė žala. Pavyzdžiui, darbuotojas padarydamas šiurkštų darbo drausmės pažeidimą kartu diskredituoja darbdavio vardą, dėl ko jis patiria realias neigiamas pasekmes;
3. kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Vadovybės civilinė atsakomybė

Bendrovės vadovybė turi veikti ypač rūpestingai, sąžiningai, o jos sprendimai turi būti priimami išimtinai tik bendrovės naudai. Pasitaiko atvejų, kai pažeidus šias pareigas, vadovui ar valdybos nariams iš savo kišenės tenka atlyginti bendrovės patirtus nuostolius.

Pirmuoju atveju tradiciškai omenyje turimos tos situacijos, kai vadovybė pasisavina bendrovės turtą, pinigus arba prisidengdama įvairiais sandoriais kitaip siekia asmeninės naudos. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriaus veiksmus, kuriais jis kurį laiką nuomojo jam priklausančias transporto priemones vadovaujamam autobusų parkui, įvertino kaip ekonomiškai nenaudingus ir nereikalingus bendrovei.

Antrasis atvejis - su verslo rizika ir nauda bendrovei susijusių sprendimų priėmimas, kai vadovybės veiksmai ar sprendimai, nepaisant gerų ketinimų, sukelia nuostolius bendrovei. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas versle priimamas sprendimas neišvengiamai susijęs su komercine rizika, bendrovės vadovybė privalo atlyginti bendrovės patirtus nuostolius tik tada, kai yra peržengtos šios rizikos ribos.

LAT, spręsdamas „Star 1 Airlines“ buvusio vadovo asmeninės atsakomybės už beveik 3 mln. eurų siekiančius nuostolius klausimą, pritaikė taip vadinamą verslo sprendimų priėmimo taisyklę, pagal kurią, vadovas neatsako už bendrovės nuostolius, jei sprendimus priėmė įvertinęs galimas rizikas, siekdamas naudos įmonei, sąžiningai ir nesupainiodamas interesų.

Bendrovės vadovybės civilinė atsakomybė galima ir už pavėluotą kreipimąsi dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Ši, su bankroto procesu susijusi bendrovės vadovybės atsakomybė, atsižvelgiant į jos specifiškumą, nepatenka į prieš tai aptartus bendrovės vadovybės civilinės atsakomybės atvejus.

Nors teisės aktai ir teismų praktika nubrėžia gana griežtas ribas vadovų atsakomybės atžvilgiu, pasiekti, jog bendrovės vadovybė nuostolius atlygintų iš savo kišenės, gali pasirodyti ne tokia lengva užduotis. Išskyrus tuos atvejus, kai vadovas pasisavino ar iššvaistė bendrovės turtą, praktikoje įrodyti, jog vadovas veikė neteisėtai gana sudėtinga.

Kadangi teismų praktikoje pripažįstama ir taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, siekiant pagrįsti neteisėtus vadovo veiksmus, būtina įrodyti, jog vadovas neįvertino rizikos, sandoris bendrovei buvo nenaudingas, vadovas buvo nesąžiningas ar supainiojo interesus.

Pavyzdžiai iš teismų praktikos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nagrinėjęs ne vieną situaciją, susijusią su įmonės vadovų atsakomybe. Štai keletas pavyzdžių:

1. Svetimo didelės vertės turto pasisavinimas: Akcinės bendrovės direktorius, kuris taip pat buvo ir akcininkas, pervedė pinigus už bendrovės parduotą nekilnojamąjį turtą į savo asmeninę banko sąskaitą. Teismas tokius veiksmus vertino kaip nusikaltimą - svetimo didelės vertės turto pasisavinimą ir iššvaistymą.
2. Nuostolingi sandoriai: UAB direktorius sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurias bendrovė įsigijo reikalavimo teises į nemokius skolininkus. Bankrutavus UAB, jos bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš direktoriaus. Teismas pasisakė, kad tokiu atveju gali būti taikoma civilinė atsakomybė.
3. Savavališkas darbo užmokesčio pasididinimas: UAB direktorius savavališkai pasididino sau darbo užmokestį, nors tą daryti turėjo visuotinis akcininkų susirinkimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad akcininkai susiję artimais ryšiais ir neprieštaravo tokiam sprendimui, atsakomybės direktoriui netaikė.

Šios situacijos akivaizdžiai parodo, kad bendrovės vadovas visų pirma turi siekti ne asmeninės naudos, o naudos įmonei, vadovas turi būti sąžiningas ir lojalus bendrovei, tačiau daugeliu atveju, susidūrus su nemokumo problema, bendrovės vadovas siekia asmeninės naudos įmonės sąskaita. Tokiu atveju gali kilti atsakomybės klausimas.

Vadovo pareigos ir atsakomybė

Įmonės vadovo ar valdymo organo pareigos yra plačiai ir išsamiai apibrėžtos Civiliniame kodekse:

• Veikti sąžiningai ir protingai;
• Būti lojaliam;
• Laikytis konfidencialumo;
• Vengti interesų konflikto;
• Laikytis turto atskyrimo principo.

Šių pareigų pažeidimas gali lemti civilinę, baudžiamąją arba materialinę atsakomybę.

Verslo sprendimo teisė

Verslo sprendimo teisė (angl. business judgement rule) reiškia, jog sprendimus priima įmonės vadovas preziumuojant, kad buvo priimtas teisingas sprendimas, jeigu vadovas laikėsi šių trijų sąlygų:

1. Surinko aktualią informaciją;
2. Tuo metu jis nebuvo interesų konflikte;
3. Gali paaiškinti, kokia buvo sprendimo logika.

Jei šios sąlygos yra įvykdytos vadovo pozicija jo priimtų sprendimų atžvilgiu yra saugi.

Praktiniai patarimai vadovams ir valdybos nariams

Siekiant išvengti atsakomybės už įmonei padarytą žalą, vadovams ir valdybos nariams rekomenduojama:

• Saugoti dokumentus dėl esminių įmonės sprendimų;
• Elgtis atsakingai posėdžių metu;
• Apriboti atsakomybę narystės ar vadovo darbo sutartyse;
• Nustatyti apribojimus dėl žalos atlyginimo įmonės įstatuose;
• Ruošti metinį pranešimą akcininkų susirinkimui, identifikuojant galimą riziką;
• Apdrausti valdybos narius ir vadovus;
• Tinkamai įforminti įmonės informacijos ir finansinių ataskaitų perdavimą kitam vadovui.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad dar 3 metus po vadovo ir įmonės darbo santykių pasibaigimo, įmonės akcininkai gali kreiptis į teismą ir reikalauti asmeninės buvusio įmonės vadovo atsakomybės už įmonei padarytą žalą ar patirtus nuostolius.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vaidmuo

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra viena iš kreditorių, į kurių interesus vadovas privalo atsižvelgti.

Teismų praktika

Teismas išaiškino, kad vienos uždarosios akcinės bendrovės vadovas pažeidė įsipareigojimų vykdymo eiliškumą, kai beveik 90 proc. įmonės sąskaitoje esančių lėšų panaudojo pirmiausiai savo atlyginimui išsimokėti, o ne padengė bendrovės turimą įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Skola siekė beveik 70 tūkst. eurų, tačiau iš bendrovės, susidūrusios su mokumo problemomis, sąskaitoje esančių 2343 eurų vadovas didžiąją dalį lėšų (2207 eurų) skyrė būtent savo atlyginimui.

Ši byla yra pavyzdys, kad akcinės bendrovės vadovui išskirtiniais atvejais gali tekti prisiimti asmeninę atsakomybę už neįvykdytus įmonės įsipareigojimus.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.87 straipsnis

Šiame straipsnyje apibrėžtos įmonės vadovo pareigos.

tags: #atsakingas #darbuotjas #uz #imones #turta