Šiame straipsnyje nagrinėjami turtingos klasės terminai kapitalistinėje visuomenėje, jų dvasia ir vaidmuo socialinėje problemų sprendime. Straipsnyje remiamasi įvairių autorių įžvalgomis ir idėjomis, siekiant atskleisti kapitalistinės sistemos ir turtingųjų santykį su visuomene.
Socialinės Problemos Esmė
Ekonominis skurdas yra sąlyga socialinei problemai iškilti ir pasirodyti, tačiau nesudaro josios esmės. Problemos centre stovi žmonės ir ne materijalinis jų aprūpinimas. Socijalinės problemos šaknys siekia daug giliau, negu tik ekonominis skurdas. Socijalinis mūsų dienų gyvenimas eina pro karitatyvinio veikimo šalį, todėl vien tik karitatyvinis veikimas problemos neišspręs.
Štai kodėl socijalinė problema mūsų laikais visų pirma yra moralinė problema. Dabartinės socijalinės problemos esmę sudaro žmogų paniekinę ir pažeminę. Ne dėl savo negabumų, bet dėl to, kad jis yra ekonomiškai neturtingas, žmogus gali neturėti lygių teisių su kitais, gal būti paniekintas ir pažemintas.
Galima sutikti su N. Berdiajevo žodžiais, kad „skurdas yra mūsų civilizacijos teismas ir senojo pasaulio pasmerkimas“. Socijalinė problema niekados nebus išspręsta, kol nebus sudvasintas nusistatymas žmogaus atžvilgiu.
Bažnyčios Vaidmuo Socialinėje Problemoje
Bažnyčios dalyvavimas yra būtinas sprendžiant socijalinę problemą, nes grynai ekonominės - technikinės pusės esama dvasinės -moralinės pusės. Bažnyčia nesikiša į įvairių koncernų ar akcinių bendrovių vidaus santvarką, tačiau Bažnyčios dalyvavimas socijalinėje problemoje nėra atsitiktinis.
Pasak O. von Nell-Breuning, socijalinio mokslo principai kyla iš žmogaus nusistatymo pasaulio bei gyvenimo atžvilgiu. Šios pažiūros glūdi įvystytos Bažnyčios dogmose. Nė vienas klausimas negali būti profaninis, kas liečia žmogų.
Taigi, socialinė problema be Bažnyčios negali būti išspręsta.
Kapitalistinė Dvasia
Kapitalistinės dvasios esmė - nusistatymas materijalinių gėrybių ir naudingumo vertybių atžvilgiu. Kapitalistinė dvasia gema iš žmogaus dvasios gelmėse. Buržuazinė dvasia sudaro plačiausią kapitalistinės dvasios pagrindą.
Kapitalistas yra ekonominis buržujus, kuris vertybes suskirsto pagal naudingumą ir nenaudingumą. Kapitalistas siekia nuimti pirmykštį Dievo prakeikimą ir usnis paversti kviečiais.
Buržuazinė Dvasia
Buržuaziškumas reiškia pastovų įsigyvenimą šioje tikrovėje. Buržuazinės dvasios negalima padėti lygybės ženklo su kapitalistine dvasia. Pastaroji dvasia yra tik viena buržuazinės dvasios apraiška.
Kapitalistinė dvasia yra ekonominis buržuaziškumas. Daiktas, kuris gali būti pavartotas ir suvartotas, kapitalistą traukia ir žavi. Štai dėl ko kapitalistinė dvasia yra susijusi su ekonomine gyvenimo sritimi.
Medžiaga ir nauda yra du kapitalistinės dvasios objektai. Kapitalistas niekados negali paneigti nei kūno nei kūną supančio pasaulio.
Socialinis Charakteris
Socialinis charakteris formuoja savo narių socialinį charakterį taip, kad šie nori daryti tai, ką privalo daryti. Socialinio charakterio ir socialinės struktūros santykis niekuomet nėra statiškas, nes abu šio santykio elementai yra nesibaigiantys procesai.
Socialinis charakteris privalo patenkinti kiekvienam žmogui įgimtą religijos poreikį. Religinę nuostatą galima laikyti mūsų charakterio struktūros aspektu, nes mes esame tai, kam esame atsidavę, o tai, kam esame atsidavę, yra tai, kas motyvuoja mūsų elgesį.
Žmogaus Sudvasinimas
Žmogaus sudvasinimas eina per pakeitimą pažiūrų į turtą. Reikia tad atskleisti kitokį turto supratimą: turtas yra ne vien teisė, bet griežta visuomeninė pareiga. Turtingiesiems turtas suteikia progos įsigyti antgamtinių nuopelnų.
Svarbu perkeisti žmonių nusistatymą turto atžvilgiu. Išsiveržimas turi įvykti pirma žmogaus dvasios viduje, o paskui ir išviršinėje santvarkoje.
Tad pagrindinis dabarties uždavinys yra žmogaus sudvasinimas, kuris eina per pakeitimą pažiūrų į turtą. Dabartinė ekonominė mūsų sistema yra išaugusi iš liberališkojo individualizmo, todėl būtina turto supratimo revizija. Jeigu žmogaus nusistatymas turto atžvilgiu nebus perkeistas, socijalinė problema negali būti išspręsta.
Darbininkija ir Bažnyčia
Veikimą koncentruoti darbininkijos sluoksniuose, nes josios skleidžiama blaivi atmosfera ras tinkamą aplinką. Dabartinė buržuazija Bažnyčiai nepadės nė tiek, kiek lig šiol padėjo. Bažnyčios nelaimėta darbininkija gali tikrai tapti apokaliptiniu religijos priešu.
Bažnyčios tad dalyvavimas socijalinėje problemoje nėra atsitiktinis, kaip Bažnyčia neneigdamas jo reikšmės ir vertės. Bijologinį ar nacijonalinį kolektyvizmą. Socijalinė problema be Bažnyčios negali būti išspręsta.
Asmenybės problema mūsų laikais darosi vis aštresnė, kapitalizmas sunaikino žmogiškosios asmenybės vertę. Todėl svarbu ginti asmens primatą, tuo pačiu ginti žmogų ir kultūrą.
Darbininkiją reikia įnešti asmens branginimo idėją. Darbininkijos laimėjimas, pašalinant tą pavojų, kuris šiuo metu tyko žmogaus asmenį. Darbininkiją ir saugoti žmogaus asmenybę, yra susiję vienas su antru iš esmės. Kuo labiau asmenybė bus apsaugota, tuo labiau galės išsivystyti ir veikti kultūra.
tags: #turtingos #klases #kapitalistineje #visuomeneje #vadinami