Žmonės su negalia turi tų pačių pagrindinių poreikių, kaip ir kiti gyventojai. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad pasaulyje yra daugiau nei milijardas žmonių, kurie turi vienokią ar kitokią negalią. Tai kas septintas pasaulio gyventojas.
Tačiau, du kartus labiau tikėtina, kad juos gydantys gydytojai neturės tinkamų įgūdžių ir įrangos, tris kartus labiau tikėtina, kad gydymo paslaugos jiems bus nesuteiktos ir keturis kartus labiau tikėtina, kad su jais bus nederamai elgiamasi sveikatos priežiūros sistemoje.
Esama Situacija Lietuvoje: Tyrimų Duomenys
Lietuvos žmonių su negalia sąjunga Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliko tyrimą apie fizinės aplinkos pritaikymą neįgaliesiems valstybės ir savivaldybių gydymo paskirties įstaigose. Tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 340 sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau daugiau nei pusės jų patalpos nepritaikytos žmonėms su judėjimo ir net 74,4 proc. - žmonėms su regos negalia.
Dešimties įstaigų atstovai tyrėjus užtikrino, kad prie jų įrengtos parkavimo vietos yra pritaikytos žmonėms su negalia (vietos pažymėtos, yra palikta vietos išlipti, žmogui besinaudojančiam neįgaliojo vežimėliu, vaikštyne ar ramentais, lygių skirtumas tarp automobiliu stovėjimo aikštelės ir šaligatvio yra ne didesnis nei 150 mm).
Tik viena įstaiga užtikrino, kad jos pagrindinis įėjimas į pastatą yra lygus, be jokių slenksčių. Devyniolika įstaigų teigė, kad pandusas jose įrengtas laikantis visų Statybos techninio reglamento (STR) reikalavimų. Į pastatą žmogus, judantis neįgaliojo vežimėliu, gali įvažiuoti savarankiškai, be kitų pagalbos. Dviejose įstaigose - Vilkpėdės ligoninėje ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje - pandusai įrengti visiškai nesilaikant STR reikalavimų.
Tik aštuoniolikoje įstaigų durys ne siauresnės nei 85 cm pločio - pro tokias duris žmogus su neįgaliojo vežimėliu gali laisvai įvažiuoti. Į klausimą, ar įstaigoje yra galimybė žmogui, judančiam neįgaliojo vežimėliu, judėti tarp pastato aukštų, trylika įstaigų atsakė, kad pastate yra liftas, kurio durys platesnės nei 85 cm, kabina yra bent 110 cm pločio ir 140 cm ilgio, valdymo mygtukai įrengti 90-120 cm aukštyje.
Tik viena įstaiga - Šv. Roko ligoninė - pritaikyta žmonėms su regėjimo negalia. Kai kurios įstaigos turi tik vieną kitą pritaikymo silpnaregiams elementą, pavyzdžiui, ryškiai pažymėtos durys, laiptų pakopos, įrengti apsauginiai borteliai nuo atsikišusių elementų ir konstrukcijų, ant liftų iškvietimo ir valdymo prietaisų informacija pateikta Brailio raštu.
Tik šešiose įstaigose įrengtas informacinis langelis, kurio aukštis neviršija 85 cm. Vos viena įstaiga - Šeškinės poliklinika - turi sensorinius prietaisus ar kitą paslaugų registracijos įrangą ir ji įrengta tokiame aukštyje, kad ja galėtų pasinaudoti žmonės, sėdintys neįgaliojo vežimėlyje. Tik trijose įstaigose - Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje, Vilniaus gimdymo namuose ir Šv. Roko ligoninėje - visuose aukštuose yra tualetai, dušai ar vonios, pritaikyti neįgaliųjų poreikiams ir atitinkantis visus STR reikalavimus. Žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliais gali savarankiškai jais naudotis.
Tik viena įstaiga, Šv. Roko ligoninė, į klausimą, ar joje esančios sporto ir fizinės kultūros patalpos, baseinai yra prieinami žmonėms su negalia, atsakė teigiamai. Į klausimą, ar įstaigoje naudojama medicinine įranga - ginekologinėmis kėdėmis, rentgeno aparatūra, odontologo ir kita diagnostine įranga - gali pasinaudoti žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliais ar turintys kitų negalių, tik penkios įstaigos atsakė teigiamai. Kitos įstaigos turi vieną kitą medicininį įrenginį, kuriuo gali pasinaudoti neįgalieji.
Paprašius pačias įstaigas įvertinti savo prieinamumą, tik trys - Vilniaus gimdymo namai, Karoliniškių poliklinika, Šv. Roko ligoninė - patvirtino, kad jų įstaigos pritaikytos, žmonės su negalia gali savarankiškai judėti visame pastate.
Pasak Lietuvos neįgaliųjų sąjungos vadovės, pernai žmonių su negalia organizacijos Vilniuje surengė eitynes, kurių vienas iš reikalavimų buvo pritaikyta aplinka, užtikrinanti lygias neįgaliųjų galimybes. Šių eitynių metu savivaldybėms buvo pasiūlyta pasirašyti memorandumą, kuriuo jos įsipareigotų per metus pritaikyti po vieną sveikatos ir ugdymo įstaigą.
Tokios apverktinos padėties priežastis nusprendę išsiaiškinti keli Seimo nariai sako, kad dar 2001 m. birželio 14 d. patvirtintame aplinkos ministro įsakyme nurodyta, jog sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pritaikytos žmonėms su negalia, turi būti užtikrinta judėjimo ir patekimo į šias įstaigas galimybė.
Įeigos ir judėjimui skirtos patalpos, taip pat visos pagrindinės ir pagalbinės paskirties lankytojams skirtos patalpos - registracijos, laukimo patalpos, palatos, procedūrų kabinetai, sanitariniai mazgai, vonios ir kt. - turi būti tokios, kad būtų užtikrintas laisvas šių žmonių judėjimas. Tačiau detalesnį sveikatos priežiūros įstaigų patalpų pritaikymą reglamentuoja higienos normos, kuriose nėra aiškiai įtvirtintų reikalavimų jas pritaikyti neįgaliesiems.
Pasak SAM atstovų, gydymo įstaigų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams procesas yra nuolat stebimas. Paskutinė atlikta analizė parodė, kad iš 60 savivaldybių šeimos gydytojų patalpos ir įranga neįgaliųjų poreikiams pritaikyta 38 savivaldybėse, iš dalies - 20 savivaldybių, nepritaikyta - dviejose savivaldybėse. Daugumoje gydymo įstaigų, kurios neįgaliųjų poreikiams pritaikytos iš dalies, nėra liftų, tačiau neįgaliesiems paslaugos yra teikiamos pirmame aukšte.
Siekiant gerinti situaciją, yra skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos. Pasinaudodamos ES parama devynios įstaigos įgyvendino projektus ir pritaikė infrastruktūrą neįgaliesiems, o šiuo metu projektus įgyvendina šešios rajono lygmens įstaigos. Planuojant ES struktūrinių fondų lėšas 2021-2027 m. periodui, numatoma tęsti finansavimą sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymui neįgaliesiems.
Taip pat finansuojama bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų narių gebėjimų teikti priežiūros ir pagalbos paslaugas neįgaliesiems ir negalintiems apsitarnauti žmonėms namuose stiprinimas ir jų rėmimas sudarant priežiūros programas. Vykdomas projektas "Odontologinės pagalbos teikimo pacientams su negalia modelio sukūrimas", kuris pagerins odontologinių paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia.
Panevėžio Parkavimo Tarifai
Parkavimas Panevėžyje yra mokamas skirtingose zonose ir skirtingu laiku. Automobiliams statyti mokamas vietas nustato Panevėžio m. savivaldybės taryba. Už parkavimą galite sumokėti mobiliąja UNIPARK programėle, pagal faktinio stovėjimo sutartį su UNIPARK, parkomatuose, arba SMS žinute.
Raudonoji zona:
- Mokamas laikas: 08:00 - 17:00 val. darbo dienomis. Išimtis taikoma Ukmergės ir Vilniaus g. - čia parkavimas mokamas savaitgaliais 8:00 - 15:00.
- Tarifai:
- 20 min. - 0.20 Eur, po 20 min. Tarifas skaičiuojamas 20 min. tikslumu. Po 20 min. - 10 min.
Žalioji zona:
- Mokamas laikas: 08:00 - 17:00 val. darbo dienomis. Išimtis taikoma Vilniaus-Margių gatvėse bei Darbo a. - čia parkavimas mokamas savaitgaliais 8:00 - 15:00.
- Tarifai:
- 1 val. - 0.30 Eur, po 1 val. 20 min. 1 val. - 0.20 Eur, po 20 min. Tarifas skaičiuojamas 1 val. tikslumu. Po 1 val. - 20 min.
Žalioji zona (Skaistakalnio bei M. Tiškevičiaus gatvėse):
- Mokamas laikas: 09:00 - 17:00 val. darbo dienomis. Išimtis taikoma Ukmergės g. - čia parkavimas mokamas savaitgaliais 8:00 - 15:00.
- Tarifai:
- 1 val. - 0.30 Eur, po 1 val. 20 min. 1 val. - 0.30 Eur, po 20 min. Tarifas skaičiuojamas 1 val. tikslumu. Po 1 val. - 20 min.
Žalioji zona (Nemuno gatvėje):
- Mokamas laikas: visomis savaitės dienomis - 10:00 - 22:00 val.
- Tarifai:
- 1 val. - 0.30 Eur, po 1 val. 20 min. Tarifas skaičiuojamas 1 val. tikslumu. Po 1 val. - 20 min.
Šios zonos yra patogios miesto centro gyventojams ir svečiams, norintiems lengvai pasiekti pagrindines Panevėžio vietas.
tags: #parkavimo #aiksteles #neigaliems #prie #komerciniu #pastatu