Administracinės teisės normos reguliuoja ne tik valstybinio valdymo funkcijas, bet ir reglamentuoja asmenų elgesio taisykles visuomeninėse vietose, transporte, buityje ir pan., kur ne visi tinkamai elgiasi, kartais net pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl viena iš svarbiausių administracinės teisės veikimo sferų yra viešosios tvarkos apsauga.
Teisės pažeidimai gali būti įvairūs ir užtraukti baudžiamąją, civilinę, drausminę ar materialinę atsakomybę. Tačiau dažnai teisės pažeidimų pavojingumas nėra toks didelis, kad jį būtų galima laikyti nusikaltimu. Vis dėlto ir į tokius teisės pažeidimus negalima nereaguoti.
Administracinė atsakomybė - tai specialius įgaliojimus turinčių valstybinių organų, pareigūnų reagavimo į teisės pažeidimus forma, už kuriuos įstatymas nustato administracines sankcijas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gėrimas arba girto pasirodymas viešosiose vietose - 178 str., transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas -123 str., prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas - 167 str., nedidelis chuliganizmas - 174 str. ir t. t.).
Nors paminėta nemažu ypatumų, kartais sunkoka atskirti administracinius pažeidimus nuo baudžiamųjų nusikaltimų. Nekyla dviprasmybių ten, kur yra aiškiai suprantama. Tačiau praktikoje pasitaiko administracinių pažeidimų, kurie tam tikra prasme ribojasi su nusikaltimais.
Visiškai aišku, kai teisės pažeidimai turi įstatymo nustatytus kriterijus, reiškiamus piniginiu matu. Taip, pavyzdžiui, ATPK 50 straipsnis - smulkusis svetimo turto pagrobimas laikomas tada, kai pagrobtojo turto vertė neviršija 1 MGL* dydžio sumos. Sudėtingiau, kai teisės pažeidimų hipotezės yra panašios ar tapačios.
Pavyzdžiui, tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas - ATPK 50-* straipsnis, turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia - BK 278 straipsnis (turto sunaikinimas ar sugadinimas - naujojo BK 187 str.); kontrabanda ATPK 210 straipsnis ir BK M 2 straipsnis (naujojo BK 199 str.); vertimasis nneteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla: ATPK 173 straipsnis ir BK 306 straipsnis (naujo BK 202 str.).
Nustatant administracinę atsakomybę, įstatymai kaip ir baudžiamojoje teisėje numato galimybę atleisti nuo šios rūšies atsakomybės asmenis, padariusius teisės pažeidimus aplinkybėmis, pašalinančiomis veikos pavojingumą visuomenei ir priešingumą teisei, t.y. būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties būklėje (apie tai - plačiau nagrinėjant aplinkybes, pašalinančias baudžiamąją atsakomybę).
Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritariama, nes esmę lemia pasekmės, kad turtas sugadintas, sunaikintas. Tačiau, jeigu veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties, baudžiamoji priemonė padarytų veiksmų atžvilgiu būtų neproporcinga.
Jei piešiami užrašai ar vaizdai ant tam tikrų objektų, toks objektas nėra sugadinamas, t. y. toks objektas netampa nenaudotinu pagal tikslinę paskirtį. Todėl siūlymas įtvirtinti papildomą dalyką, t. y. vaizdus, prieš tai minėtą „svetimo turto“ sąvoką, Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies papildymas yra perteklinis.
Pažymėtina, jog dabartinė reglamentacija yra pakankama. Tokia reglamentacija atitinka šios veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį. Nėra jokių duomenų, kad šios priemonės būtų neefektyvios.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio atskyrimas susietas su padaryto teisės pažeidimo sunkumu (žala). Toks paskirstymas yra logiškas ir objektyvus.
Papildžius Baudžiamojo kodekso 187 straipsnį, nepadarius žymios žalos turės būti taikoma administracinė atsakomybė. Tai prieštarautų atsakomybės proporcingumo principui.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. 2016-06-18 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2016-06-18 apie 13.20 val., parduotuvėje „IKI CENTO“, esančioje S. B. g. 154, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,40 promilių girtumas, išgėrė degtinę „K. R.“, kurios vertė 4,99 Eur, už sunaikintą prekę nesusimokėjo, ir šiais veiksmais padarė ATPK 503 str. numatytą pažeidimą.
Savavaldžiavimas reglamentuotas Rusijos Federacijos BK 330 str. Jame teigiama, jog savavaldžiavimu laikomas organizacijos arba asmens, jei tokiais veiksmais padaryta didelė žala. Akivaizdu, jog savavaldžiavimu kėsinamasi į įstatymų nustatytas subjektines teises įgyvendinimo tvarką.
Administracinės atsakomybės schema
Panaši savavaldžiavimo konstrukcija įtvirtinta ir Latvijos Respublikos BK. Minėto kodeso 279 str. numatoma atsakomybė už valstybinės ar savivaldybės institucijos arba kito asmens, jei tokie veiksmai susiję su didelės žalos padarymu. Taip pat išskiriami kvalifikuojantys požymiai - iš anksto susitarusių asmenų grupės nusikaltimas, pakartotinumas, prievarta ir grasinimas, šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų panaudojimas.
Gan laisvos konstrukcijos savavaldžiavimo sudėtis pateikiama Ispanijos Karalystės BK 455 straipsnyje: kaltinamas tas, kas siekdamas realizuoti savo teisę, panaudojo smurtą ar jėgą daiktų atžvilgiu. Straipsnio antroje dalyje skiriama aukštesnio laipsnio bausmė, jei smurtas ar grasinimai buvo vykdomi panaudojant ginklą ar kitą pavojingą objektą. Norma sudaryta bendrais požymiais kaip siekimas veikti panaudojant smurtą, grasinimus. Be abejo, norma apima visus nusikalstamo poveikio būdus, tarp jų ir fizinį smurtą. Akivaizdu tai, jog asmuo atsako tik už savavaliašką savo teisės realizavimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas savavaldžiavimo sudėtį taip pat priskiria prie nusikaltimų valdymo tvarkai ir yra reglamentuotas LR BK 294 straipsnyje. Šiame naujame LR BK savavaldžiavimo sudėtis pateikta panašios konstrukcijos į prieš tai galiojusio LR BK, tik iš pagrindinės nusikaltimo sudėties buvo pašalintas grasinimo požymis. Tai leidžia nuspręsti, ar dėl tos veikos turi vykti baudžiamasis persekiojimas.
Padarius savavaldžiavimą, t.y. įsijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padaryta didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams, procesas prasideda, jei nuo tokios veikos nukentėjęs asmuo teismui paduoda skundą ar jo teisėtas atstovas - pareiškimą. Prokuroras taip pat gali pareikšti reikalavimą, t.y. gali pats inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei mato, kad dėl padarytos veikos visuomeninio pavojingumo ar kitų aplinkybių būtina vykdyti procesą.
Būtina pažymėti, kad savavaldžiavimas kaip administracinės teisės pažeidimas reglamentuojamas ir Lietuvos Respublikos Administracinis teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188 straipsnyje. Jame numatyta atsakomybė už įsijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarytų didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
| Požymis | Administracinė Atsakomybė | Baudžiamoji Atsakomybė |
|---|---|---|
| Reglamentavimas | ATPK 188 straipsnis | LR BK 294 straipsnis |
| Esminis Kriterijus | Didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams | Didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams |
| Proceso Inicijavimas | Priklauso nuo nukentėjusio asmens skundo | Priklauso nuo nukentėjusio asmens skundo arba prokuroro reikalavimo |
Svarbiausia juridinis pavojingos veikos požymių visuma yra nusikaltimo sudėtis. Ši nusikalstamą veiką jungia su įstatymo reikalavimais. Taigi sudėtis - betarpiausias kvalifikavimo pagrindas. Todėl tinkamas sudėties supratimas turi lemiamą reikšmę visiems kvalifikavimo klausimams išspręsti.
Savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtis yra viena aktualiausių valdymo tvarkai. Esant sudėtingai savavaldžiavimo konstrukcijai, pasitaiko atvejų, kuomet teismai, interpretuodami šio straipsnio nusikaltimo sudėtį, dažnai netinkamai pritaiko baudžiamąjį įstatymą.
Savavaldžiavimas pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas nesunkiems (BK 294 str. 1d.) ir apysunkiams (BK294 str. LR BK 294 str. 1 d. Asmuo, kuris įsijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Teisių ir pareigų atsiradimo ir jų įgyvendinimo pagrindus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai.
Įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, t.y. jas įgyvendinti tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir interesai (CK 1.137 straipsnis).
Savavaldžiavimu pripažintinas teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomi šio nusikaltimo objektai yra įvairūs teisiniai gėriai - žmogaus sveikata, laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai.
Savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia įsijamos, tiek pripažįstamos) teisės (tikros arba tariamos) vykdymu. Taigi kaltininkas arba asmuo, kurio interesais kaltininkas veikia, visada yra tikro ar tariamo teisės subjekto pozicijoje.
tags: #atpk #svetimo #turto #sugadinimas