Ukmergės krašte, Užulėnio kaime, gimęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras A. Smetona - neabejotinai viena ryškiausių Lietuvos ne vien politinio gyvenimo asmenybių. Taujėnų seniūnijoje šalia Lėno ežero įsikūręs beveik šimtmetį skaičiuojantis A. Smetonos (Užugirio) dvaras su parku. Jis dar vadinamas Užugirio kiemu. Dvaras yra viena iš Užugirio krašto muziejinio komplekso dalių.
Šviesios atminties istorikas, visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Romas Batūra, viešėdamas prezidento tėviškėje, yra pasakęs, jog Ukmergės kraštas „turėtų didžiuotis, išauginęs ypatingą pirmuoju šalies prezidentu tapusią asmenybę“. Anot jo, jaunimui ypač reikia domėtis istorija ir A. Smetona. Istorikų teigimu, politinėje pirmojo prezidento biografijoje, kurioje jis neretai vaizduojamas kaip diktatorius ir perversmų iniciatorius, yra ir daug netiesos.
„Šis iškilus žmogus buvo pasišventęs Lietuvai, lietuvybei, - yra pasakojęs R. Batūra. - Už atsisakymą melstis rusiškai jį pašalino iš Mintaujos gimnazijos.“ Dėl savo požiūrio į lietuvybę skatinančios veiklos esą buvo engiamas ne tik A. Smetona. Prezidentą A. Smetoną istorikai vadina tautiškumo ir valstybingumo puoselėtoju.
Dvaro istorija prasideda kartu su A. Smetonos 60 - ies metų jubiliejumi. 1934 m., švenčiant Prezidento gimtadienį, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį. Tautos Vado Jubiliejaus dovanos komitetas, sudarytas daugiausia iš tautininkų, išleido A. Smetonai pagerbti Dovanos ženklus. Vienas kainavo 5 litus.
Juos platinant buvo surinkta nemaža pinigų suma, ir už juos 1935 m. nupirkta 80 ha žemės. Didžiausią jos dalį sudarė žemė (Lėno palivarkas), įsigyta iš Taujėnų dvaro savininko kunigaikščio Konstantino Radvilos. Kita žemė buvo pirkta iš Lėno bažnyčios, Užulėnio mokyklos ir naujakurių. 25 ha miško A. Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės akto signataras.
Yra žinoma, jog prezidentas turėjo tokią viziją: dovanotoje žemėje įsteigti pavyzdinį ūkį, vėliau - žemės ūkio mokyklą ir galiausiai viską perduoti Lietuvos valstybei. „Įgyvendinti šį sumanymą prezidentui nebuvo labai sudėtinga. Jis paėmė 40 tūkst. litų paskolą. Pasinaudojant ja ir savomis santaupomis buvo pastatyta apie dvidešimt ūkinių pastatų ir gyvenamasis namas“, - sako Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyriaus kultūrinių veiklų koordinatorė Daiva Misiukienė.
Anot muziejininkų, dvaro pastatas „buvo Kauno moderno architektūros pirmoji kregždė (ir paskutinė) periferijoje“. Tais pačiais 1935-aisiais Užugirio dvaro pastatus suprojektavo žinomas to meto Lietuvos architektas Feliksas Vizbaras. 1936-1938 metais į šią vietovę buvo nutiesti vieškeliai.
1937 m. vasarą, pastačius gyvenamuosius rūmus, prezidentas A. Smetona su šeima pirmą kartą vasarojo savo ūkyje. „Dviejų aukštų mūriniai rūmai buvo gražūs ir patogūs. Iš lauko pusės juos labai puošė keturios tašyto granito kolonos, pastatytos prieš didžiąsias paradines duris, du antrame aukšte atviri balkonai, baltai dažytos sienos, raudonas čerpių stogas, o užpakalyje, pirmame aukšte, didelė atvira aikštelė be stogo.
Antanas Smetona Užugirio dvare
Ūkio tvarkymo ir priežiūros darbams vadovavo netoliese gyvenusi A. Smetonos sesuo Julija Smetonaitė. Rūmų vidaus apstatymu ir tvarkymu, teigiama, rūpinosi prezidento žmona Sofija Smetonienė: „Apie trejus metus užtruko dvaro ūkio inventoriaus ir gyvulių supirkimas. Dažniausiai šiose valdose laiką ir leisdavo ponia Sofija.
Antras aukštas apskritai buvo labai jau privati Smetonų šeimos erdvė. Čia galėjo užeiti tik pono adjutantas ir ponios kambarinė. Užugirio dvaras prezidentui buvo poilsio ir apmąstymų vieta. Tiesa, čia jis praleido vos kelias vasaras. Sprendžiant iš prezidento adjutanto V. Šliogerio atsiminimų, A. Smetona planavo šį ūkį testamentu užrašyti valstybei, kad ateityje jame būtų įrengta žemesnioji žemės ūkio mokykla.
1940 m., okupavus Lietuvą sovietams, Užugirio kiemo dvaras buvo nacionalizuotas, o jo savininkas paskelbtas „liaudies priešu“. „Iš šių namų prezidentas Antanas Smetona ir pasitraukė iš Lietuvos. Tą lemtingą 1940-ųjų birželio 15-ąją jis iš Kauno atvažiavo į Užugirio dvarą, kur tuo metu vasarojo ponia Sofija, ir ją pasiėmęs išvyko“, - pasakoja muziejininkė D. Misiukienė.
Po Antrojo pasaulinio karo dvaro žemės ir ūkiniai pastatai buvo paversti vadinamuoju gyvulininkystės sovchozu (tarybiniu ūkiu) su 65 ha žemės. 1955 m. čia atidaryta Užugirio vaikų tuberkuliozės sanatorija, vėliau veikė kitos gydymo įstaigos, buvo gydomi turintieji priklausomybių nuo alkoholio. Dvaro centre taip pat buvo įkurtas Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės narkologinis skyrius.
2008 m. dvaras buvo perduotas Ukmergės rajono savivaldybei. Atliekant darbus, sutvarkyti pagrindinis dvaro rezidencijos bei oficinos pastatai. Pakeistas dvaro stogas, renovuotas vidus. Atnaujinta istorinė vertybė buvo iškilmingai atidaryta 2014-ųjų vasarį.
Taip pat buvo sutvarkytas ąžuolų parkas, supantis Užugirio dvarą. „Gražiai gyvenimą tęsia išlikusi ledainė ir akmeninis garažas, kuriam nebaisios nei kerpės, nei pelėsiai: akmenys atrodo kaip nauji“, - sako D. Misiukienė, Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyriaus kultūrinių veiklų koordinatorė. Šiam muziejui ir buvo perleistas renovuotas prezidento A. Šiandieną Užugirio dvare-muziejuje sulaukiama lankytojų iš įvairiausių šalies kampelių, taip pat ir užsienio.
Šeimininkai kviečia į ekskursijas, vyksta įvairios edukacijos, organizuojamos konferencijos. „Antras dvaro aukštas - privati Smetonų šeimos erdvė, - pasakoja D. Misiukienė. - Čia buvo Antano ir ponios Sofijos kambariai, miegamieji. Juose eksponuojami daiktai primena to laikotarpio dvasią, tradicijas. Kambariuose galima pamatyti prieškario Lietuvoje buvusius baldus, to laiko madas atspindinčias buities smulkmenas, Smetonų šeimos nuotraukas. Žinoma, daugiausia dėmesio ekskursijų metų skiriama prezidento A. Smetonos asmenybei.
Užugirio dvaro parke taip pat yra vadinamoji Signatarų alėja, įprasminanti visų dvidešimties Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą. 2018 m., minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, alėjoje buvo pasodinta 20 ąžuolų. Neįprastą prezidento dvaro variantą ukmergiškiai bei miesto svečiai taip pat gali išvysti ir Ukmergės rajono savivaldybės kuriamame miniatiūrų parke „Mini Lietuva“.
Prezidento A. Smetonos dvarą visoje Lietuvoje bene labiausiai garsina kiekvienais metais čia vykstanti Smetoninių šventė. Smetoninės didele švente tampa ne tik ukmergiškiams ar rajono svečiams, bet ir vietos - Lėno bei aplinkinių kaimų - gyventojams. Per Smetonines Lėno šv. Mišios aukojamos už A. Smetoną ir jo šeimą. Dvare, jo kieme ir parke tuo metu tvyro ypatinga - „smetoniška“ - atmosfera.
Šalia mokyklos, kitoje gatvės pusėje, buvo prezidento tėvonija, tačiau dabar likęs tik svirtinis šulinys ir senos obelys. Šalia jų sodelyje pastatytas A. Smetonos biustas. Apleisti dvarai - kaip piktžaizdės Lietuvos kraštovaizdyje. Visų atstatyti tikriausiai nepavyks, tačiau džiugina tai, kad pradedama suprasti, kokia tai yra vertybė. Antano Smetonos dvaras, kurį atstatė Ukmergės savivaldybė, yra puikus pavyzdys, kaip, pasitelkus Europos Sąjungos paramą, gali prikelti vertingus kultūros objektus netgi ne pats turtingiausias rajonas.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1934 | Nutarimas tėviškėje padovanoti A. Smetonai ūkį |
| 1935 | Nupirkta 80 ha žemės, pradėtos dvaro statybos |
| 1937 | A. Smetona su šeima pirmą kartą vasarojo dvare |
| 1940 | Dvaras nacionalizuotas, A. Smetona pasitraukė iš Lietuvos |
| 1955 | Dvare įkurta tuberkuliozės sanatorija |
| 2008 | Dvaras perduotas Ukmergės rajono savivaldybei |
| 2014 | Renovuotas dvaras iškilmingai atidarytas |
Dvare dirbanti muziejininkė Daiva Misiukienė, kuri šiuose kraštuose gimė ir augo, apgailestavo, kad prezidentas A.Smetona tik kelias vasaras spėjo pavasaroti „Užugirio kieme“. Okupavus Lietuvą, dvaras buvo nacionalizuotas, jame įkurta tuberkulioze sergančių vaikų sanatorija. Joje buvo gydomi pokario metais labai užleisti ligoniukai. Penicilino ir streptomicino trūko, todėl buvo gydoma gryno oro procedūromis, sočiu maistu, griežtu dienos režimu.
Beje, mistikos pakanka ir kitur - dvare pastatyti šiuolaikiniai informaciniai terminalai tik paspaudus dažniausiai išmeta vieną ir tą pačią nuotrauką, kur prezidentas A.Smetona prie dvaro susitinka su žmonėmis. „Prezidentas labai mėgo šią vietą, jis džiaugėsi turėdamas šeimos namus savo gimtojoje tėvonijoje“, - pasakojo D.Misiukienė.
Modernus interjeras Rūmų interjeru rūpinosi A.Smetonos žmona Sofija Smetonienė. Jis buvo gana kuklus, bet skoningas. Buvo aiškiai atskirtos šeimos ir aptarnaujančio personalo zonos. Kaip pasakojo D.Misiukienė, į šeimos zoną galėjo užeiti tik du ne šeimos žmonės - tai pono Antano adjutantas ir ponios Sofijos kambarinė.
Valgomajame, kuriame šeima pietaudavo ir vakarieniaudavo, dabar įrengta parodų erdvė, kur eksponuojamos kilnojamosios parodos. Beje, šiuo metu čia galima susipažinti su tarpukario Lietuvos dviračių kolekcija. „Įdomu tai, kad anksčiau dviračiu nebuvo galima važiuoti be numerio, žibinto ir specialaus leidimo, - dalijosi istorine medžiaga muziejininkė Daiva. - Beje, tuo metu dviratis buvo kaip gerovės rodiklis, todėl dauguma to meto frantų mėgdavo fotografuotis su jais. Dabar jaunikiai fotografuojasi prie BMV, o tada būdavo prestižas fotografuotis su dviračiu.“
Ponia Sofija, skirtingai nei santūrusis jos vyras Antanas, buvo kalbi, energinga, mėgstanti įdomias kompanijas. Ji buvo aktyvi visos vyro politikos žinovė, vertino naujoves. Išlikę ir originalūs bateliai, kuriuos ponia Sofija padovanojo Smetonos seseriai Julijai.
Smetonos mokykla Dabar Užugirio mokykla tapo Ukmergės kraštotyros muziejumi. Tarp lankytinų objektų - ir netoli esanti Užugirio mokykla XX a. pradžioje mokyklos Lėno apylinkėse nebuvo. A.Smetonai kilo mintis gimtinėje, Užulėnyje, pastatyti mokyklą. 1935 metų birželio 13-ąją mokyklos rūmai buvo iškilmingai pašventinti.
Palyginti su to meto apylinkių gyventojų būstais, naujoji mokykla atrodė lyg ištaigingi rūmai. Čia buvo centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija, klasėse - elektros skambučiai, mokytojų butuose - radijo antenos ir imtuvai. Kieme įrengtos sporto ir žaidimų aikštelės. Vaikai iš savo trobelių eidavo į mokyklą kaip į kokią šventovę. Visiems kaimo žmonėms buvo leista kiekvieną šeštadienį ateiti išsimaudyti pirtyje.
Dar neseniai mokykloje aidėjo vaikų balsai.
Užugirio dvaras