Klasės Auklėtojo Tikslai Ir Uždaviniai

Švietimo reformų kaita kelia vis sudėtingesnius reikalavimus ugdymo proceso organizavimui. Mokykla - intelektualinės, dvasinės, kultūrinės veiklos, lemiančios vaiko asmenybės tapsmą, erdvė. Kiekviena konkreti mokykla turi pedagoginį, socialinį, kultūrinį savitumą, savo tradicijas, individualų požiūrį į planavimo veiklą apskritai. Tikslingo planavimo sąlygą - jo konkretus auklėjimas ir konkreti ugdytinių bendruomenė.

Individualioji programa - tai individualus, savitas, atliepiantis konkrečius auklėtinių poreikius ir prigimtines galias, raidos ypatumus ir skirtybes, orientuotas į mokyklos, regiono specifiką veiklos planavimas, kuris inicijuoja auklėtinių, klasės auklėtojo, tėvų, mokyklos bendruomenės sąveiką ir bendradarbiavimą. Mokykloje reikšmingiausia vaikų aplinka tampa jo klasės bendruomenė, kurioje jis praleidžia 7-12 metų. Joje jis lyderiauja ar išgyvena vienišumo jausmą, aranda ir praranda draugus, vertina save ir kitus, bendrauja ir bendradarbiauja, mokosi dirbti su draugais ir nemėgstamais mokiniais, kartu planuoja, derina interesus, analizuoja ir vertina poelgius, atsako už veiklos rezultatus, atstovauja sau bei savo bendruomenei ir kt.

Šiuo gyvenimo tarpsniu vaiko, paauglio, jaunuolio gyvenime svarbus vaidmuo tenka klasės auklėtojui, kuris pašauktas padėti auklėtiniui išmokti gyventi ir elgtis naujoje socialinėje - kultūrinėje erdvėje. Ugdytinio ir klasės bendruomenės sąveika yra dinamiška ir nuolat kintanti. Kuo mažesnis mokinių amžius, tuo asmeniniai vertinimai, požiūriai ir tarpasmeniniai santykiai nepastovesni, dažnai nemotyvuoti.

Moksleiviams socialiai ir intelektualiai bręstant keičiasi klasės tarpasmeninių santykių pobūdis, jų tarpusavio sąveika ir įtaka. Akivaizdu, kad draugų, mokinių grupių ir klasės bendruomenės įtaka mokinio asmenybės raidai ir tobulėjimui - mokymuisi, dorovinei ir socialinei brandai, psichinei ir fizinei sveikatai - didžiulė. Vadinasi klasės auklėtojas visų pirma turėtu pažinti mokinį tarp individą, klasės bendruomenę - kaip socialinę grupę, juos lemiančius veiksnius ir kompetitingai, atsakingai valdyti sudėtingus vaiko asmenybės ugdymo ir saviugdos procesus. Taip klasės auklėtojo veikla tampa organiška ugdymo proceso, kuris turi virsti individo saviugda ir saviaukla, dalimi.

Asmenybės auginimo, švietimo, mokymo, lavinimo, auklėjimo, formavimo - ugdymo - procesas sėkmingas tik tuomet, kai jis vyksta nuosekliai, sistemingai, organizuotai. Tačiau auklėjimas - ne vien klasės auklėtojo prerogatyva; jis yra sudėtinė kiekvieno pedagogo veiklos dalis. Dorovinio, pilietinio, tautinio ekologinio ugdymo uždaviniai yra sprendžiami visų dėstomų dalykų turinyje. Vaikų auklėjimas - šeimos funkcija ir pareiga, įvairias ugdomąsias įtakas auklėtinis patiria už šeimos ir mokyklos ribų. Laisva, iniciatyvi, kūrybinga asmenybė - visų mūsų vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų - bendri ugdymo ir saviugdos pastangų siekis. Todėl koordinuoti asmens ir mokinių klasės ugdymo procesą - klasės auklėtojo paskirtis ir pareigybinė nuostata.

Planavimas - tai ugdomosios veiklos modeliavimas, kurią atliekame mąstymo lygmenyje, o po to užrašome plano, projekto, programos ar kt. forma. Planavimo tikslas - garantuoti mokymo ir mokymosi kokybę, įvardijus atitinkamus ugdymo ir organizacinius tikslus bei gerinant vadovavimą veiklai, kad tų tikslų būtų pasiekta.

Klasės Auklėtojo Savybės

Mokytojas, norėdamas būti klasės auklėtoju, turėtų pasižymėti bent keletu auklėtojui būtinų savybių:

1. Doriniu atžvilgiu auklėtojas turįs pasižymėti savo auklėtinių akyse tam tikra dorybe.
2. Svarbus ir tvirtas būdas, nes kol auklėtiniai neturi tvirtų elgesio normų ir nesugeba jų laikytis, auklėtojas turįs jiems vadovauti savo valios galia ir tvirtumas čia esąs būtinai reikalingas.
3. Tvirtumas nereiškia prievartos. Jis turi būti paremtas dideliu kantrumu ir švelnumu. Auklėtojas negali būti bejausmis žmogus.

Svarbiausieji veiksniai, su kuriais dažniausiai susijusios teigiamos auklėtojo savybės, yra amžius, lytis, temperamentas, individualūs gabumai ir asmenybės tipai. Jaunas auklėtojas jau iš prigimties pasižymi tuo dvasios jaunumu, kuris yra privalomas geram pedagogui. Todėl jis geriau už savo senesnius draugus gali suprasti jaunimą, lengviau sugeba prie jo prisitaikyti, turi daugiau džiaugsmingumo, užsidegimo darbui, daugiau judrumo, gyvumo, žodžiu, daugiau veiklumo ir gyvybės, kas taip patinka jaunimui ir jį traukia. Tai visi nereiškia, kad pedagogai privalo būti jauni, tačiau iš kitos pusės pedagogas neturi būti per senas.

Yra svarbi ir lyties reikšmę ugdymo procese. Labai svarbu vaidmenį vaidina ir auklėtojo temperamentas. Kiekvienam amžiui esą būdingi tam tikri temperamento bruožai: jaunystei - sangviniškas, subrendusiam žmogui - choleriškas, senstančiam - melancholiškas ir senatvei - flegmatiškas. Auklėtojui reikšmingi esą ir individualūs gabumai. Pagal S. Šalkauskį pageidautini mokytojo bruožai - tiesumas, teisingumas sau ir kitiems, reiklumas sau, atvirumas kaitai ir kūribingumas, gebėjimas naturaliai bendrauti, tam tikras emocionalumas, humoro jausmas, objektyvumas ir taktas.

Jeigu žmogus nori auklėti žmogų visais požiūriais, tai jis turi pirmiausia pažinti jį irgi visais požiūriais. Auklėtojas turi stengtis pažinti žmogų tokį, koks jis iš tikrųjų yra, visas jo silpnybes ir visą jo didingumą, visas jo kasdienines smulkiasreikmes ir visus didžiuosius dvasinius poreikius.

Auklėtojas turi pažinti savo auklėtinį šeimoje, visuomenėje, tautoje, žmonijoje ir pasilikusį vieną su savo sąžine. Jis turi žinoti bjauriausių ir kilniausių darbų priežastis, nusikaltimų ir taurių minčių gimimo istorijas. be galo įvairūs ir sudėtingi.

Pagrindinės Veiklos Kryptys, Tikslai Ir Uždaviniai

Klasės auklėtojo veiklai nusakyti galima vartoti įvairius terminus ir žodžius, kitaip tariant, konceptus - skirtingą veiklos pobūdį nusakančius žodžius, kurie geriausiai atskleidžia, kas yra klasės auklėtojas:

• Prižiūrėtojas - tvarkos sergėtojas, elgesio taisyklių laikymosi stebėtojas.
• Vadovas - tai pagal parengtas normas atsakingas asmuo. Nors vadovo ir pedagoginė funkcijos akivaizdžios, vis dėlto dominuoja administracinė paskirtis.
• Globėjas - tai asmuo, kuris rūpinasi kitais asmenimis (mažesniais, jaunesniais) ir atsako už veiklų organizavimą.
• Konsultantas - tai asmuo kvalifikuotai padedantis ugdytiniams spręsti asmenines problemas.

Tai skatina apibrėžti pagrindinės veiklos kryptis, numatyti bendrus tikslus ir uždavinius. Kadangi klasės vadovo uždavinys - ugdyti klasės, su kuria dirbama, bendruomenę, tai pagrindinis darbo tikslas - mokinių socialinės kompetencijos ugdymas ir vaiko socializacijos proceso garantija.

„Socializacija - visuomeniškai vertingos asmenybės formavimas per kryptingą ugdymą ir aplinkos veiksnius. Žymi visą auklėjimo (siaurąja prasme) procesą (pasaulėžiūros formavimąsi, patriotinį, dorovinį, drausminį, estetinį auklėjimą, mokinių organizacijų veiklą)“.

Psichologijos žodyne skaitome: „Socializacija - istoriškai sąlygotos socialinės patirties perėjimas ir aktyvus atgaminimas individo veiklos ir bendravimo procese. Individas perima socialinį patyrimą, kai yra ugdomas (t.y. tada, kai jį tikslingai formuoja kiti žmonės), ir tada, kai jį veikia įvairūs stichiniai, dažnai prieštaringi socialiniai veiksniai.

Klasės auklėtojo pagrindinis darbo tikslas - klasės integravimas į mokyklos bendruomenę ir, žinoma, mokytojų ir mokyklos vadovų darbo, mokyklos, tėvų ir šeimos tikslų koordinavimas, tiesioginis darbas su mokiniais. Klasės auklėtojo kompetencija - santykių mokinys-mokinys, mokinys-mokytojas, mokinys-mokykla, klasė-mokytojai, klasė-klasė, klasė-mokykla, tėvai-tėvai, tėvai-mokytojai, tėvai-mokykla kūrimas ir koordinavimas.

Šio principo realizavimas labiausiai susijęs su pagrindiniu gyvenimo faktoriumi, vieninteliu, kuris labai riboja mus ir mūsų tikslų siekimą, - laiku. Ta prasme mokytojai yra labai nelygūs. Mokytojo pamokų krūvis klasėje gali svyruoti nuo 1 iki 6 pamokų per savaitę. Mokytojas gali mokyti visą klasę arba tiktai grupę mokinių.

Tęstingumo principas diktuoja reikalavimą kaip galima daugiau laiko praleisti su klase, jeigu siekiama realizuoti sudėtingus tikslus ir daryti didesnę įtaką mokiniams. Pirmiausia mokykla perima vaikus iš tėvų. Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas yra būtina sąlyga efektyviam vaikų ugdymui.

Ugdant vaiką labai svarbu visais būdais stiprinti tėvų autoritetą. Kita vertus, labai reikšmingas ir būtinas autoritetų pačioje mokykloje pripažinimas ir subordinacija. Mokykloje turi gyvuoti ir tam tikrais būdais subordinuoti šie autoritetai: mokinys, mokytojas ir kt. Šis principas visada buvo labai reikšmingas ir niekas nediskutuoja dėl mokymo ir ugdymo proceso įvairovės būtinumo.

Tačiau įvairovė dažniau suprantama kaip turinio ir formos įvairovė, todėl norime atkreipti dėmesį į komunikacijos įvairovę. Pati demokratiškiausia komunikacinė struktūra - ratas (1), kai visi sėdi ratu, gali puikiausiai matyti daugelį grupės narių, turi galimybę iš eilės pasisakyti ir tęsti savo pasisakymus tiek, kiek reikia. Taip pat galima opozicinė struktūra, ypač tada, kai grupė pasidalija į dalis, jos nariai prieštarauja vieni kitiems.

Šis principas yra tiesiogiai susijęs su pedagogo etika ir reikalauja atkreipti dėmesį į informaciją, susijusią su konkrečiu asmeniu. Ta informacija iš dalies turi būti išlaikyta paslaptyje. Reikia įsisąmoninti pasikeitimo informacija, ribas. Klasės vadovai gali labai daug žinoti apie mokinio ir jo šeimos problėmas. Todėl būtina galvoti, kaip apsaugoti visa tai nuo įvairių nereikalingų interpretacijų ir informacijos iškraipymų. Neatsakingas pasikeitimas informacija gali pakenkti mokytojo ir mokyklos reputacijai, sužlugdyti pasitikėjimą, užkirsti kelią atvirumui.

Šis principas realizuojamas bendravimu mokykloje ir reikalauja žvelgti į savo partnerius kaip asmenis. Kiekvienas mokinys, mokytojas, tėvas yra asmuo. Bendraudami asmeniškai, sugebėsime labiau vienas kitą vertinti, atskleisti gerąsias, o ne blogąsias savybes. Manau, kad ypač klasės auklėtojo darbe tradicijų laužymas gali tapti ugdymo būdu. Sakykime, leidimas vadinti save vardu mokiniams, kurie yra pagarbūs ir mandagūs, gali virsti labai stipria auklėjimo priemone.

Šis principas turi labai daug aspektų, o aš norėčiau pabrėžti vertinimą ir atsakomybę. Vertinimas labai reikšmingas mokymo procese ir reikia nuolat tobulinti ir įvairinti vertinimo formas, kriterijus. Daug problemų iškyla vertinant mokinius pažymiais. Taip yra dėl to, kad pažymys, kaip vertinimo būdas, perdaug sureikšmintas mokykloje. Vertinimo fenomenas labai susijęs su giliu asmenybės pažinimu.

Mokytojai, dirbdami kartu, galėtų sukurti tokias vertinimo mokykloje sistemas, kurios būtų ne tik tradicinės, universalios, bet ir labai individualizuotos, paliestų kiekvieną, būtų orientuotos ne vien į daugumą, bet ir į atskirą mokinį. Kito vertinimas yra labai susijęs su savęs vertinimu. Atsakomybės ugdymas - viena sudėtingesnių pedagoginio darbo problemų. Atsakomybę galima suprasti dviem aspektais: jausminis aspektas pabrėžia vidinį procesą, kuris gali būti kaip džiaugsmas ir pripažinimas arba kaip našta ir nerimas.

Kita vertus, atsakomybės jausmas formuojasi kartu su savo galimybių pažinimu, galimybe laisvai rinktis ir daryti sprendimus. Taigi atsakomybės ugdymas prasideda nuo uždavinių kėlimo sau. Mokykla turi atsižvelgti į moksleivių poreikius, negali jų ignoruoti, nes poreikiai yra motyvacijos šaltinis. Kai vaikas skatinamas pažinti savo norus ir poreikius, kai tinkamai su juo elgiamasi, vyksta pozityvus vystymosi procesas.

Įprotis nuspręsti viską už vaiką gali duoti neigiamas pasekmes. vaikas bus nepajėgus suprasti savo poreikius ir norus, jis negalės ir nenorės pripažinti kitų žmonių poreikių ir norų. Reikėtų labiau pasitikėti vaiko sugebėjimais pranešti apie savo vidines intencijas ir derinti savo ir vaiko supratimą apie poreikius, norus ir galimybes juos realizuoti. Bėda, kai mokinių norai ir poreikiai visai nesisieja su mokykla. Taigi ugdymo procese turėtume padėti moksleiviams daryti reikšmingus sprendimus, jeigu norime, kad jie taptų atsakingais žmonėmis.

Pagrindinės Darbo Su Klasės Bendruomene Kryptys

Galima išskirti penkias pagrindines darbo su klasės bendruomene kryptis:

• Su klase kaip grupe. Šio darbo tikslas - formuoti klasės grupę, kuri būtų gerai organizuota, sugebėtų atstovauti savo interesams ir kurios kiekvienas narys galėtų realizuoti savo individualius tikslus ir poreikius. Pagrindinis ugdymo tikslas klasėje turėtų būti mokinių socialinių įgūdžių lavinimas ir klasės formavimas į organizuotą grupę su jos narių tikslais ir pareigomis.
• Su kolegų, dirbančių toje klasėje, grupe. Tikslas - rinkti informaciją ir koordinuoti bendrą veiklą, siekiant bendrų klasės ugdymo tikslų. Mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas yra vien didesnių pedagoginės veiklos problemų, nes dalijantis sunkumais ne visuomet mokytojas jaučiasi saugus. Visgi tikslų derinimas, požiūrio į vaiką visybiškumas turėtų būti vienas iš pagrindinių bendro, visų klasėje dirbančių mokytojų darbo principų.
• Individualų darbą su mokiniais, kolegomis ir tėvais. Tikslas - skirti dėmesį kiekvienam mokiniui, ypač vaikams turintiems problemų, padėti spręsti konfliktus, kylančius su atskirais mokytojais.
• Su tėvų grupe. Tikslas - suburti tėvų grupę, kur tėvai gerai vienas kitą pažintų ir sugebėtų mokykloje organizuotai atstovauti savo vaikų interesams.
• Su šeimomis. Tikslas skirti dėmesį atskiroms šeimoms. Tai pati sudėtingiausia kryptis klasės auklėtojo darbe. Reikia atkreipti dėmesį į pereinamąsias situacijas, į kurias mokykloje atkreipiamas nepakankamas ar pavėluotas dėmesys.

Tai yra bendradarbiavimo aspektas. Pasitarimas ir susitarimai, sprendžiant klasėje egzistuojančias problemas. Blogiausiu atveju galima visą atsakomybę užkrauti auklėtojui, tačiau toks darbas dažniausiai būna neefektivus ir baigiasi laikinais auklėtojo „laimėjimais“. Norint daryti ilgalaikį poveikį, būtina dirbti kartu ir koordinuoti darbą. Savaime suprantama, klasės auklėtojas niekada nesprendžia problemų vienas, tačiau bendradarbiavimas vyksta tik tarp kai kurių kolegų, pokalbiai dažniau būna individualūs, o atsakomybė vis tiek tenka auklėtojui.

Ugdant „sunkią“ klasę arba „sunkų“ moksleivį, būtina bendra atsakomybė ir veiksmų koordinacija. Tai reiškia, kad jeigu turime sunkią klasę, tai susėskime visi kartu: klasės auklėtojas, visi dalykų mokytojai, direktoriaus pavaduotojas, kuruojaintis šias klases, direktorius (prireikus), mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, gydytojas (prireikus) ir tarkimės, ką visi kartu ir kiekvienas atskirai darysime, ir kaip. Pagrindinis veikėjas šiuo atvėju yra klasės auklėtojas. Jis yra tas asmuo, kuris analizuoja problemą, surenka informaciją iš visų šaltinių, ją apibendrina ir formuluoja labai svarbų pageidavimą, nes formali jo atsakomybė yra pati didžiausia.

Visi kiti asmenys turi patekti reikiamą informaciją ir savo požiūrį, siūlyti tinkiamiausius sprendimo būdus, dėl jų susitarti ir vykdyti susitarimą. Klasės auklėtojo atsakomybė - informacijos visybiškumas ir veiklos koordinavimas bei užduoties paskiriems grupėms nariams formulavimas. Labai svarbi darbo forma, padedanti mokytojui kaupti informaciją apie mokinį, turint tikslą jį geriau pažinti, - charakteristika.

Ji galėtų būti rašoma visų mokinį mokančių mokytojų. Kiekvienas mokytojas pateitų savo pastebėjimus, apibūdinimus. Be bendrų tikslų formulavimo ir atsakomybės derinimo gerų ugdymo rezultatų negalima pasiekti. Taigi vienas pagrindinių klasės ugdymo tikslų turėtų būti mokinių socialinių įgūdžių lavinimas ir klasės formavimas į organizuotą grupę su jos narių tikslais ir pareigomis, skirtomis bendriems klasės ir mokyklos tikslams, „klasės dvasios“ kūrimas.

Klasės vadovas pirmiausia turėtų siekti padėti spręsti mokinių tarpusavio konfliktus, mokyti draugauti ir kolegialiai dirbti. Klasė - kolegų grupė, kurioje asmeninės draugystės netrukdo visiems būti kartu.

Konkretaus klasės auklėtojo plano pavyzdys galėtų atrodyti taip:

Klasės Auklėtojo Plano Pavyzdys 9 Klasei

Tikslai:

• Siekti mokymosi įgūdžių kokybės gerinimo ir teigiamos mokymosi motyvacijos.
• Ugdyti pilietinį aktyvumą, skiepyti tvirtas dorovines nuostatas.
• Efektyvinti pedagoginės, psichologinės ir socialinės pagalbos teikimą įvairių poreikių ir galimybių mokiniams.
• Ugdyti gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti.
• Pasiekti maksimalų mokyklos ir tėvų bendravimą ir bendradarbiavimą.

Uždaviniai:

• Skatinti mokymosi motyvaciją.
• Skatinti moksleivius aktyviai dalyvauti klasės ir mokyklos renginiuose, popamokinėje veikloje.
• Siekti, kad mokiniai nepraleidinėtų pamokų be priežasties.
• Teikti informaciją tėvams ir auklėtiniams apie mokslo pažangą, sėkmę ir ugdymosi poreikius.
• Įvertinti pedagoginių konsultacijų poreikius ir galimybes.
• Ugdyti gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti su mokinių tėvais, nuolat juos informuoti apie mokinių pasiekimus.
• Suteikti tėvams galimybę lankytis atvirose pamokose, kurių metu tėvai gali stebėti ugdymo procesą, susipažinti su vaiko pasiekimais.
• Vykdyti prevencinį darbą.

Orientacinis Veiklos Planas 2025-2026 M.M.

Planas parengtas vadovaujantis gimnazijos 2025-2026 m. m. veiklos programa. Rengiant planą atsižvelgta į gimnazijos 2025-2026 m. m.

Nors klasės auklėtojo pareigybė Lietuvos mokyklose turi gana gilias šaknis, teorinis jo veiklos pagrindas iki šiol nėra apibrėžtas. Šio straipsnio tikslas - aptarti klasės auklėtojo veiklos teorinę prasmę, panaudojus šią veiklą nusakančius konceptus.

Bendrajame mokyklos pedagogų kontekste klasės auklėtojui tikslinga priskirti papildomo ugdymo funkcijas atliekančio socialinio pedagogo vaidmenį. Taip traktuojant klasės auklėtojo pareigybes, mokytojui nebereikėtų atlikti administratoriaus funkcijų ir tai leistų laisviau interpretuoti pedagogines funkcijas.

Kita vertus, klasės auklėtojo veiklos konceptualioji analizė skatina naujai įprasminti mokyklos ugdomąją veiklą, atsisakyti šią veiklą tebesąlygojančių, bet jau atgyvenusių pedagoginių stereotipų.

tags: #kokie #gali #buti #klases #aukletojo #tikslai