Nekilnojamojo turto mokestis yra svarbus savivaldybių pajamų šaltinis, tačiau tam tikrais atvejais įstatymai numato atleidimą nuo šio mokesčio arba lengvatas. Lietuvoje nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikomos tiek gyventojams (fiziniams asmenims), tiek juridiniams asmenims. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios sąlygos turi būti įvykdytos norint pasinaudoti šiomis lengvatomis, atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo praktiką dėl valstybės pagalbos.
Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos gyventojams (fiziniams asmenims)
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojams nuosavybės teise priklausantis arba įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), nurodytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.
Plačiau apie lengvatas gyventojams galite rasti čia.
Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos juridiniams asmenims
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis arba įsigyjamas nekilnojamasis turtas bei juridiniams asmenims neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotas naudotis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), nuosavybės teise priklausantis gyventojams (fiziniams asmenims) arba jų įsigyjamas, kai tam turtui galima lengvata nurodyta Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje.
Plačiau apie lengvatas juridiniams asmenims galite rasti čia.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2012 m. nuosavybės teise priklausantys ir jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties, žuvininkystės ar inžineriniai statiniai, kurie yra perduoti naudoti fizinio asmens ekonominei ar individualiai veiklai ir kurių bendra mokestinė vertė neviršija 1 mln. eurų, taip pat gali būti apmokestinami lengvatiniu tarifu.
ES Teisingumo Teismas yra nagrinėjęs atvejus, kai atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio gali būti laikomas neteisėta valstybės pagalba. Štai vienas pavyzdys:
Lenkijos įmonės atvejis dėl atleidimo nuo mokesčio
Lenkijos įmonė, savo žemės sklypuose turinti privatų privažiuojamąjį geležinkelio kelią, nusprendė jį suteikti naudotis geležinkelių vežėjui, kad pasinaudotų atleidimu nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Nors įmonė atitiko visas Lenkijos teisėje numatytas sąlygas, jai buvo atsisakyta taikyti atleidimą nuo mokesčio, motyvuojant tuo, kad pagal Sąjungos teisę tai būtų buvusi neteisėta valstybės pagalba, nes apie ją nebuvo iš anksto pranešta Komisijai.
Įmonė užginčijo šį atsisakymą Lenkijos teismuose. Nebūdamas tikras, ar šis atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio gali būti kvalifikuojamas kaip valstybės pagalba pagal Sąjungos teisę, Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą.
ES Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos teigimu, neatrodo, kad nagrinėjamu atleidimu nuo nekilnojamojo turto mokesčio būtų suteikiamas atrankusis pranašumas, taigi ir kad jis būtų valstybės pagalba. Atlikdamas analizę Teisingumo Teismas rėmėsi prielaida, kad nekilnojamojo turto mokesčio teisinė sistema, kaip antai numatyta Lenkijos įstatyme, yra „įprasta“ mokesčių sistema, į kurią atsižvelgiant vertinamas galimas atleidimo nuo mokesčio atrankumas.
Bendras ir abstraktus atleidimas nuo tiesioginio mokesčio, kaip antai nustatytas Lenkijos įstatyme, iš esmės negali būti laikomas valstybės pagalba. Vis dėlto yra du atvejai, kai toks atleidimas nuo mokesčio gali būti atrankusis:
- Kai šis atleidimas nuo mokesčio yra pagal akivaizdžiai diskriminuojančius kriterijus sukurtos mokesčių sistemos dalis.
- Kai šis atleidimas nuo mokesčio gali būti taikomas nevienalytei naudos gavėjų grupei, kurią sudaro ne ekonominės veiklos vykdytojai ir labai skirtingų dydžių ir veiklos sektorių įmonės.
Teisingumo Teismas pažymėjo, kad vien to, jog tik atleidimo nuo mokesčio sąlygas atitinkančios įmonės gali juo pasinaudoti, nepakanka, kad jis būtų laikomas atrankiuoju. Be to, minėtu atleidimu nuo mokesčio siekiama ne tik su biudžetu susijusio tikslo, bet ir aplinkos apsaugos tikslo paskatinti atkurti apleistus privažiuojamuosius geležinkelio kelius ir naudotis šios rūšies transportu.
Vis dėlto, jei nacionalinis teismas nuspręstų, kad nagrinėjamu atleidimu nuo mokesčio suteikiamas atrankusis pranašumas, tuomet reikėtų išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į jo bendras savybes, juo iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija.
Šis atvejis iliustruoja, kad atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio gali būti vertinamas kaip galimas valstybės pagalbos elementas, ypač jei jis taikomas atrankos būdu ir gali iškraipyti konkurenciją. Todėl, norint pasinaudoti lengvatomis, svarbu atitikti ne tik nacionalinės teisės, bet ir ES teisės reikalavimus.
Svarbu: Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos rekomenduojama kreiptis į specialistus.
Kas mokės daugiausiai už savo nekilnojamąjį turtą?
tags: #atleidimas #nuo #nekilnojamo #turto #mokescio #l