Šiame straipsnyje aptarsime plieninių namų sienų pločio standartus, gamybos procesą, naudojamas medžiagas ir šiltinimo technologijas.
CLT Plokštės: Kas Tai?
Koncerno Stora Enso gaminama CLT (angl. Cross Laminated Timber) plokštė yra klijuotosios masyviosios medienos konstrukcija, kurioje keletas (trys ir daugiau) sluoksnių suklijuoti tarpusavyje skirtingomis kryptimis, siekiant kompensuoti galimas deformacijas ir paversti medį homogenizuota, t. y. visomis kryptimis vienodai atsparia konstrukcine medžiaga.
Atsižvelgiant į paskirtį, sluoksnių storis ir skaičius gali smarkiai skirtis; pradedant nuo penkių sluoksnių vidinės lentos jau gali būti nebeklijuojamos briaunomis tarpusavyje - tik su kitais sluoksniais. Sluoksniams jungti tarpusavyje naudojami aplinkai nekenksmingi klijai, tesudarantys tik apie 1 proc.
Naudojant įpjovų sistemą, plokštes netgi galima lenkti nedideliais kampais; vienintelis neįmanomas dalykas - dviejų krypčių arba sferiniai lenkimai. Standartinis plokščių plotis yra 2,95 m, o ilgis siekia net 16 m; tokių matmenų užtenka, norint pagaminti visą vienaukščio gyvenamojo namo išorinę sieną.
Praktiškai iš CLT galima pagaminti konstrukcinius elementus, tinkamus bet kokio stiliaus architektūriniam sprendimui - nuo atraminių sienų, kolonų ir perdangų iki dekoratyvinių sijų ir laiptų atitvarų. Plokštės puikiai „sugyvena“ ir gali būti naudojamos kartu su betonu, plytų mūru ir metalinėmis konstrukcijomis.
Papildomai sustiprinus, iš klijuotųjų plokščių galima statyti ne tik individualius, bet ir daugiabučius namus bei visuomeninius pastatus: Stora Enso kataloge galima rasti pastatytų parduotuvių, mokyklų, vaikų darželių statinių, o savotišku rekordininku tapo viename Londono rajonų pastatytas 9 (!) aukštų gyvenamasis namas.
Paprastai gamybai naudojama eglės ir kitų spygliuočių mediena, tačiau prireikus paviršiniam plokštės sluoksniui gali būti panaudotas ir vienas kitas tauresnis medis. Tiksliai išlaikomi visi reikalingi matmenys ir kampai, išpjaunamos durų, langų ir komunikacijų angos, išfrezuojamos plokščių jungimo užlaidos, išgręžiami elektros instaliacijos kanalai.
Visiškai paruoštos detalės supakuojamos ir vilkikais pristatomos tiesiai į statybos aikštelę, kur kvalifikuotų montuotojų brigada surenka visą namą per kelias dienas. Tarpusavyje plokštės jungiamos ilgais medvaržčiais, o prireikus naudojamos papildomos metalinės jungtys.
Ypatingi reikalavimai keliami iš anksto paruoštų pamatų kokybei: kelių centimetrų aukščio paklaida gali smarkiai sutrikdyti montažo eigą.
Tuščia medinė dėžė ant pamatų - tai dar toli gražu ne namas: joje turi būti atlikti šiltinimo, stogo dengimo, komunikacijų tiesimo ir vidaus apdailos darbai. Jie kelia mažiausiai problemų: kadangi šlifuotas plokštės paviršius yra idealiai lygus, jį iškart galima naudoti kaip vidinių sienų arba grindų paviršių. Architektai dažnai pasinaudoja šia galimybe, ypač projektuodami vasarnamius, poilsines ir kitus panašius objektus.
Jeigu pasirenkama kita vidaus apdaila, sienas galima uždengti gipskartoniu, o paskui jį dažyti, tapetuoti arba klijuoti plytelėmis. Drėgnose patalpose naudojamos drėgmei atsparios gipskartonio plokštės ir grindų hidroizoliacija.
Jei kambariuose planuojama įrengti šildomąsias grindis, ant medinės perdangos plokštės tenka pilti išlyginamąjį sluoksnį ir ant viršaus kloti betoną su įlietais šildymo sistemos elementais. Skirtingai nuo rąstinių ir karkasinių namų, įrengiant dangas CLT name, nereikia rūpintis galimomis konstrukcijos deformacijomis, galvoti apie kompensacines siūles ir tarpus - sienų poslinkiai, užbaigus rinkti namą, bus minimalūs.
Nors medžio masyvo šiluminė varža yra palyginti didelė, šiuolaikinis namas negali apsieiti be išorinio apšiltinimo. Aišku, galima naudoti įprastas šiltinimo putų polistireno plokštėmis ir šlapio tinkavimo technologijas, bet tuomet namas iš išorės niekuo nesiskirs nuo blokinio arba plytinio, be to, šiltinimo darbus galima bus vykdyti tik šiltuoju metų laiku.
Kur kas daugiau galimybių suteikia atvirų porų putų poliuretano dangos purškimo technologija, trumpai vadinama GAMO. Visų pirma, ji garantuoja kone idealų šiltinimo sluoksnio sandarumą - purškiama medžiaga uždengia net menkiausius sienojų tarpus. Antra, skirtingai nuo kitų minkštųjų šiltiklių, ji praktiškai nesukrinta ir nuolat leidžia medžio sienoms kvėpuoti, per savo storį praleisdama vandens garus į išorę arba į vidų (išsausėjus sienų medienai).
Jei į šiltinimo sluoksnį visgi patenka vandens, poliuretano putos labai greitai išdžiūsta, nesudarydamos sąlygų atsirasti pelėsiams. Trečia, šiltinimo darbai vyksta labai sparčiai esant aplinkos temperatūrai iki -15 °C: savo svajonių namą Jūs galite pasistatyti net atšiauriu laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.
Ir pagaliau ketvirta, išorinę fasado dangą su oro tarpu gali sudaryti labai įvairios medžiagos: tiek medžio lentos, tiek keraminės plokštės, tiek HPL (didelio slėgio laminato) skydai, imituojantys įvairias faktūras - kad ir tą patį medienos paviršių. Tos pačios taisyklės galioja ir stogo dangai: čia gali būti naudojamos tiek tradicinės dangos (ritininė arba lakštinė danga, įvairių rūšių čerpės), tiek ir ventiliuojamoji plokščių arba lentų danga su paslėpta vandens nutekėjimo sistema.
Bet kuriuo atveju CLT plokščių storis turėtų būti kiek didesnis nei išorinių sienų, kad atlaikytų ir stogo dangos, ir galimo sniego svorį; bendrąją apkrovą gali sumažinti itin lengvas putų poliuretanas (apie 8 kg/m3).
Vienas pirmųjų projektų Lietuvoje šiemet buvo realizuotas atokiame Vilniaus priemiestyje. Patyręs architektas Gintaras Klimavičius sumaniai išnaudojo tiek sklypo konfigūracijos ypatumus, tiek klijuotosios medienos plokščių galimybes ir sukūrė sudėtingos struktūros statinį su ryškiu pagrindinės korpuso ašies posūkiu. Dėl to šiaurės rytinis gyvenamosios namo dalies fasadas išeina į pagrindinę kvartalo gatvę, o vakarinis, užbaigiantis didžiulio 70 m2 garažo įvažiavimą, į kampu einančią šalutinę gatvelę.
CLT plokštės leido neapsiriboti vien tik stačiakampe dėže, o suteikti namo tūriui sudėtingo daugiabriaunio formą, šiek tiek primenančią žeme besirangantį ir galvą pakėlusį kirminą. Vien tik namo stogą sudaro dešimt plokštumų, turinčių skirtingus nuolydžio kampus. Formos išraiškingumui sustiprinti sienų ir stogo išorinei apdailai architektas panaudojo tą pačią medžiagą - HPL plokštes beicuotą medieną imituojančiu paviršiumi. Šis objektas yra įdomus tiek projektavimo, tiek ir medžiagų panaudojimo prasme ir yra vienas pirmųjų tokio tipo gyvenamųjų namų Lietuvoje.
Nors klijuotosios sienų plokštės pasirodė esančios labai patvarios, tačiau dėl vidinio plano ypatumų teko panaudoti kombinuotąją medžio, metalo ir betono konstrukciją. Visų pirma, metalinėmis kolonomis buvo paremti išoriniai perdangų kraštai kampinių vitrininių langų montavimo vietose.
Antra, metalo sijomis buvo sustiprintas perdangos išpjovos, sujungiančios pirmo ir antro aukštų holus, perimetras. Trečia, aukštyn vedantys sraigtiniai laiptai buvo įleisti į monolitinio betono šulinį, kuris tapo pagrindine įvairiomis kryptimis supjaustytos antro aukšto perdangos atrama. Beje, tarpe tarp laiptų konstrukcijos ir betono monolito, kuriame dėl drenažo cirkuliuoja vėsus oras, buvo įrengta vyno butelių saugykla.
Nežiūrint į tai, kad namo tūrio montavimo sparta buvo vienas esminių kozirių, įkalbant užsakovą pasirinkti medinių plokščių konstrukciją, praktiškai statyba vyko „kaip visada“: nesant vieno generalinio rangovo, įvairiuose etapuose nuolat įvykdavo nesklandumų. Dėl kelių centimetrų paklaidos, liejant gręžtinius namo pamatus, šiaip ne taip pavyko sujungti sienų plokštes, tačiau kampinių langų nišos jau nebeatitiko numatytų matmenų.
Norint prisiderinti prie medinių sienų stilistikos, buvo pasirinkti langai mediniais rėmais, iš išorės apkaustyti anoduotu aliuminiu, derančiu prie rudos fasado plokščių spalvos. Įspūdingo 5,5 ir 3,7 m2 ploto trikampiai paketai buvo tokie sunkūs, kad apie jų kėlimą rankomis nebuvo nė kalbos - teko panaudoti automobilinį kraną; papildomų keblumų sudarė stogo ir sienų langų jungimas per viršutinę korpuso briauną ir jų hermetizavimas.
Šiame objekte panaudota naujos kartos sandaraus šiltinimo „GAMO“ technologija, kuri užtikrina visišką apšiltintų konstrukcijų sandarumą ir gerą šiluminę varžą. Termovatos pagalba yra užsandarinami visi plyšiai, net ir esantys sudėtingose konstrukcijose, kaip šiuo atveju šiame pastate.
Kur kas ilgiau užtruko išorinės HPL apdailos montavimas ant aliuminio karkaso - mat kai kurias vietas teko ardyti po keletą kartų, norint prieiti prie viduje tiesiamų komunikacijų.
CLT plokščių gamyba prasideda ne cechuose, o tiesiog miške, kur įmonės darbuotojai atidžiai apžiūri ir išsirenka gamybai tinkamus medžius; vėliau jie pristatomi į lentpjūves, pjaustomi ir kruopščiai džiovinami. Stora Enso cechuose plokštės klijuojamos stambaus formato presais, paskui pagal architektų pateiktus brėžinius pjaustomos į konkrečiam pastatui skirtas detales.
Savaime aišku, kad darbai ceche atliekami kur kas kokybiškiau nei statybos vietoje.
Jeigu pasirenkama kita vidaus apdaila, sienas galima uždengti gipskartoniu, o paskui jį dažyti, tapetuoti arba klijuoti plytelėmis.
Šiame objekte panaudota naujos kartos sandaraus šiltinimo „GAMO“ technologija, kuri užtikrina visišką apšiltintų konstrukcijų sandarumą ir gerą šiluminę varžą.
Pastatą iš išorės minkštuoju putų poliuretanu, naudodama sandaraus šiltinimo technologiją GAMO, labai sparčiai apšiltino UAB „Juodasis gintaras“.
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama.
Norint prisiderinti prie medinių sienų stilistikos, buvo pasirinkti langai mediniais rėmais, iš išorės apkaustyti anoduotu aliuminiu, derančiu prie rudos fasado plokščių spalvos.
Kadangi šlifuotas plokštės paviršius yra idealiai lygus, jį iškart galima naudoti kaip vidinių sienų arba grindų paviršių.
Savo svajonių namą Jūs galite pasistatyti net atšiauriu laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.
Visiškai paruoštos detalės supakuojamos ir vilkikais pristatomos tiesiai į statybos aikštelę, kur kvalifikuotų montuotojų brigada surenka visą namą per kelias dienas.
Visų pirma, ji garantuoja kone idealų šiltinimo sluoksnio sandarumą - purškiama medžiaga uždengia net menkiausius sienojų tarpus.
Antra, skirtingai nuo kitų minkštųjų šiltiklių, ji praktiškai nesukrinta ir nuolat leidžia medžio sienoms kvėpuoti, per savo storį praleisdama vandens garus į išorę arba į vidų (išsausėjus sienų medienai).
Taigi, plieninių namų statyba su CLT plokštėmis yra modernus ir efektyvus būdas statyti patvarius ir ekologiškus pastatus.
CLT plokščių namas
Poliuretano putos
Šiltinimo darbai vyksta labai sparčiai esant aplinkos temperatūrai iki -15 °C.
Išorinę fasado dangą su oro tarpu gali sudaryti labai įvairios medžiagos: tiek medžio lentos, tiek keraminės plokštės, tiek HPL (didelio slėgio laminato) skydai, imituojantys įvairias faktūras - kad ir tą patį medienos paviršių.
Jei į šiltinimo sluoksnį visgi patenka vandens, poliuretano putos labai greitai išdžiūsta, nesudarydamos sąlygų atsirasti pelėsiams.
CLT plokščių matmenys ir panaudojimas
Standartinis plokščių plotis yra 2,95 m, o ilgis siekia net 16 m; tokių matmenų užtenka, norint pagaminti visą vienaukščio gyvenamojo namo išorinę sieną.
Iš CLT galima pagaminti konstrukcinius elementus, tinkamus bet kokio stiliaus architektūriniam sprendimui - nuo atraminių sienų, kolonų ir perdangų iki dekoratyvinių sijų ir laiptų atitvarų.
CLT plokštės leido neapsiriboti vien tik stačiakampe dėže, o suteikti namo tūriui sudėtingo daugiabriaunio formą, šiek tiek primenančią žeme besirangantį ir galvą pakėlusį kirminą.
Medienos pasirinkimas
Paprastai gamybai naudojama eglės ir kitų spygliuočių mediena, tačiau prireikus paviršiniam plokštės sluoksniui gali būti panaudotas ir vienas kitas tauresnis medis.
Šiluminė varža
Nors medžio masyvo šiluminė varža yra palyginti didelė, šiuolaikinis namas negali apsieiti be išorinio apšiltinimo.
Iššūkiai statybų metu
Dėl kelių centimetrų paklaidos, liejant gręžtinius namo pamatus, šiaip ne taip pavyko sujungti sienų plokštes, tačiau kampinių langų nišos jau nebeatitiko numatytų matmenų.
Lietuvos projektas
Vienas pirmųjų projektų Lietuvoje šiemet buvo realizuotas atokiame Vilniaus priemiestyje.