Verslo atstovai vartotojams kone kasdien pristato aibę naujų produktų ar paslaugų. Tad kaip užtikrinti, kad jūsų pranešimas būtų išgirstas ir suprastas?
„Statista“ duomenimis, daugiausiai inovacijų kuriančios šalys pasaulyje nekinta jau kelerius metus - lyderių pozicijų neužleidžia Šveicarija, Švedija, Jungtinės Amerikos valstijos, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai. Profesionalios ir kryptingos rinkodaros komunikacijos specialistų poreikis šiose šalyse kasmet auga.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) prodekanės dr. Viktorijos Žilinskaitės-Vytės, inovacijų ir technologijų komunikacijos specialistų reikia mokslo ir technologijų slėniams, parkams, inkubatoriams ir verslo informacijos centrams.
Inovacijų komunikacijos iššūkiai
„Bendradarbiaudami su verslu pamatėme, kad technologinių inovacijų komunikacijos lauke kyla daugybė iššūkių. Jeigu inovacijas pristato inžinieriai, jie akcentuoja techninę pusę ir neįžvelgia komunikacinių niuansų, todėl perduodamos žinutės dažniausiai nesupranta nei visuomenė, nei potencialūs inovacijos taikytojai“, - teigia dr. V. Žilinskaitė-Vytė.
Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorės Laimos Kaušpadienės teigimu, kalbėdami apie inovacijas, esame įpratę įsivaizduoti mokslininkų pilnas laboratorijas ar startuolius, kuriančius neregėtus išradimus. Tačiau inovaciją galima apibūdinti ir kaip kūrybišką atsaką į pokyčius.
Anot L. Kaušpadienės, inovacijos kelias į sėkmę prasideda ne tik tą minutę, kai kūrėjai ją pristato visuomenei, o kur kas anksčiau.
Svarbūs inovacijos sėkmės kriterijai:
- Ar inovacija iš tikrųjų reikalinga ir sprendžia tikrą problemą.
- Ar yra suburta stipri komanda specialistų, pasiryžusių ir galinčių vesti inovatyvų produktą, paslaugą ar procesą į priekį.
- Ar komanda turi aiškią projekto strategiją: viziją, tikslą, yra numačiusi būdus jo siekti ir įrankius, padėsiančius įveikti iššūkius kelyje.
VILNIUS TECH KIF prodekanės teigimu, be geros komunikacijos inovacija atgula į stalčių ir tampa nebereikalinga. Derėtų suprasti, kad inovatyvus produktas netampa savaime vertingu vartotojui.
„Komunikacija turi būti tokia, kad vartotojas susimąstytų ir savęs paklaustų - kaip iki šiol galėjau be to gyventi? Atliekant komunikacijos procesą svarbu suprasti, kad inovacijų vertė būsimam vartotojui nėra savaime suprantama“, - pabrėžia V. Žilinskaitė-Vytė.
Anot Laimos Kaušpadienės, komunikacija yra įrankis, galintis ne tik informuoti žmones, bet ir juos mokyti. „Jei kalbame apie inovacijas, tai su komunikacijos pagalba galime ne tik pranešti apie sukurtą inovaciją, bet ir atskleisti jos naudą vartotojams“, - sako L. Kaušpadienė.
Anot dr. V. Žilinskaitės-Vytės, dauguma inovacijų - tarpdisciplininės, kurios gali būti pritaikomos skirtingose srityse. Dėl šios priežasties VILNIUS TECH, atsižvelgdamas į rinkos poreikius, stojantiesiems siūlo Inovacijų ir technologijų komunikacijos studijas.
„Inovacijų ir technologijų komunikacijos studijų programą matome kaip projektų lyderių magistrantūros programą. Čia studijuoti atėję žmonės iš technologinių, medicinos, fizinių mokslų turės galimybę išmokti efektyviai komunikuoti idėjas tiek išorėje, tiek, pavyzdžiui, įmonės viduje. Taip jie galės prisidėti prie bendro inovacijų tobulinimo“, - pasakoja V. Žilinskaitė-Vytė.
L. Kaušpadienės teigimu, tai, ar inovacija taps sėkminga, nepriklauso vien tik nuo gebėjimo ją tinkamai pristatyti visuomenei. „Deja, vis dar pastebiu nemažai kūrėjų, galvojančių, kad turint išskirtinį sprendimą ar inovaciją, investuoti į rinkodaros strategiją nebūtina, mat paslauga ar produktas yra pakankamai stiprus, todėl žinia apie jį pasklis savaime.
„Tik aiškiai žinodami, ko siekiame, su kuo komunikuojame ir kokius įrankius tam turime, galime siekti kryptingos komunikacijos ir išvengti prieštaraujančių žinučių, sprendimų ar nuomonių“, - pažymi L. Kaušpadienė.
Anot Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorės, vienas iš tikrai svarbių kriterijų renkantis komunikacijos specialistą, kuris pristatys sukurtą inovaciją - patirtis konkrečioje industrijoje.
Kaip efektyviai komunikuoti?
Lyderystė ir komunikacija
Sėkmės istorijas dažniausiai rašo tie, kas suvokia, kaip veikia komunikacija, kaip formuojamas įvaizdis - tiek kalbant apie produktą, tiek apie bet kurią veiklą, ypač kūrybinę.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Kūrybos komunikacijos katedros lektoriaus Jurio Belte, pridėtinės vertės be kokybiškos komunikacijos neįmanoma sukurti.
„Procesai, technologijos gali keistis, bet klausimai visada išlieka tie patys: kaip įgyti konkurencinį pranašumą, kaip sukurti pridėtinę vertę?“ - klausia J. Belte.
Lektoriaus teigimu, universiteto misija yra ugdyti lyderius, nes šiandienos visuomenėje jų trūksta. „Lyderystė nėra saugi. Viena klaida gali padaryti įtaką reputacijai, nes klaidų visuomenė neatleidžia. Tai viena iš priežasčių, kodėl mažėja lyderių. Turi turėti drąsos prisiimti atsakomybę ir rizikuoti savo vardu“, - teigia J. Belte.
Ir nors, pasak lektoriaus, lyderystės teorijų yra daug, bet reikėtų atkreipti dėmesį į vieną svarbiausių lyderio savybių - gebėjimą efektyviai komunikuoti su aplinkiniais, nes be palaikymo lyderiu netampama. Efektyvios komunikacijos, kūrybiškumo ir lyderystės principų mokoma visose fakulteto studijų programose.
„Kai kalbame apie sąveika, mes kalbame apie žmones su kuriais komunikuojame. Antikos laikais buvo sakoma, jei turi gerus argumentus, kurie dera su logikos dėsniais, patrauksi publiką, bet šiandien, kad ir koks kokybiškas turinys bebūtų, nepasitelkęs įtraukios formos nepasieksi tikslo. Pavyzdžiui, politikas, kuris kalba iš esmės niekus išrenkamas vėl ir vėl, nes sugeba manipuliuoti emocijomis - puikiai veikiantis liežuvis daro stebuklus. Žmonės reaguoja į komunikaciją, kurioje yra emocijos, kuri išskiria pačius žmones. Populistai dažnai pristato save kaip žmonių gelbėtojais, kalba apie vertybes pasitelkdami emocijas kaip formą. O akademiniame pasaulyje dažnai visas dėmesys nukreipiamas į turinį, bet be paveikios formos dalis auditorijos gali tiesiog užmigti.
Lektorius taip pat atkreipia dėmesį, kad labai svarbu pažinti savo auditoriją. Kiekvienai tikslinei grupei gali būti skirtos vis kitos priemonės. „Pavyzdžiui, jei mokslininkas kalbėdamas naudoja sudėtingą terminologiją - jį supras toli gražu ne visi, tad tikslo jis nepasieks. Kaip sakoma, tiesa yra ne kalbančiojo burnoje, bet klausiančiojo ausyse. Žmonėms lengviau susitapatinti su tais, kurie kalba ta pačia kalba, aiškiai, suprantamai - tuomet jie galvoja, kad kalbėtojas mąsto kaip aš“, - sako J. Belte.
Ne mažiau svarbus aspektas - kiekybė. Pasak lektoriaus, dėl komunikacijos stokos galima prarasti lyderio poziciją - niekas neprisimins, kas buvo komunikuojama prieš metus, visuomenė gyvena šia diena. Lyderis turi būti nuolat matomas ir girdimas.
J. Belte atkreipia dėmesį, kad reikėtų nepamiršti ir kūrybiškumo - gebėjimo atrasti, kurti naujoves, bei pabrėžia, kad nors tai visos švietimo sistemos klausimas, bet ypač svarbu skatinti kūrybiškumą universitete.
„Yra daugybė metodų, pavyzdžiui, minčių lietaus (angl. brainstorm) metodas gali būti naudingas generuojant idėjas, bet turėtume kalbėti ir apie prigimtinį kiekvieno žmogaus kūrybingumą. Dažnai sakoma: būkite vaikais. Nes vaikai smalsūs - jiems įdomu tyrinėti, pažinti. Jie eksperimentuoja ir nebijo klaidų. Taip ir mes studentus skatiname būti kūrybingais. Be to, universitete įgaunama daug žinių ir įgūdžių. Studijos KIF fakultete duoda praktinės naudos. Čia užmezgamos naudingos pažintys, žmonės išmoksta, kaip organizuoti savo veiklą, kaip formuoti savo asmeninį prekės ženklą - dar būdami studentais jie pradeda tapti nuomonės lyderiais“, - teigia J. Belte.
Kūrybiškumas ir inovacijos
Kūrybiškumą išskiria ir žymus kino, reklamų, muzikos vaizdo klipų režisierius, KIF dėstytojas Ričardas Matačius.
Pasak režisieriaus, kino kūrėjai iš viso pasaulio atrado Vilnių ir Lietuvą jau prieš daugybę metų, o viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl čia atvykstama filmuoti - kino srityje dirbantys šalies profesionalai, kurie puikiai įsilieja į kūrybines komandas. „Lietuviai pasižymi viena savybe - jie darbštūs, galima sakyti, aria filmavimo aikštelėje. Kūrėjai iš užsienio, kurie filmavo Lietuvoje, vėliau dažniausiai kviečiasi lietuvius į komandas ir filmuodami užsienyje. Mūsų profesionalumas, kuris susiformavo per daugybę metų, labai vertinamas. Bet kino industrija auga - specialistų trūksta. Bendraudamas su studentais nuolat jiems siūlau įsitraukti į įvairius savo ar kolegų projektus“, - teigia KIF dėstytojas.
Būtent galimybė ugdyti būsimus kolegas ir motyvuoja režisierių dalintis žiniomis su jaunąja kūrybinių industrijų karta. „Kartą manęs paklausė, kodėl perduodu žinias - juk galbūt vėliau studentai atims iš manęs darbą. Aš žvelgiu kitaip - studentai yra mano būsimi kolegos, su kuriais kartu dirbsime. Jei bijai, kad kažkas atims darbą, vadinasi, nepasitiki savimi. Aš su niekuo nekonkuruoju, tiesiog žinau, kad turiu būti geras savo srityje.
R. Matačius perduoda žinias studentams remdamasis savo ilgamete įvairiapuse patirtimi, o paskaitos apima daugybę audiovizualinės kūrybos sričių - nuo kino iki reklamos kūrimo. „Nemokau studentų, kaip dirbti su technine įranga ar vaizdo bei garso redagavimo programine įranga - to jie gali išmokti pasižiūrėję „tutorial“ internete ar perskaitę knygą. Be to, įrankiai nuolat keičiasi. Svarbu perprasti patį kūrybinį procesą, ne įrankius. Šiandien sukurti filmą galima ir telefonu, bet kamera nepadaro tavęs kino kūrėju. Galėjimas ir gebėjimas yra du visiškai skirtingi dalykai. Todėl jauni žmonės ir mokosi, kad gautų tą techninį išprusimą ir iš tiesų galėtų kurti kiną.
Režisieriaus teigimu, jaunieji KIF talentai turi daugybė puikių idėjų, tad jiems tiesiog reikia parodyti, kaip galima jas įgyvendinti. „Studentai turi daug energijos ir iš jų gali tikėtis naujovių. Tiesą pasakius, daug iš jų išmokau pats. Jų kūryba yra nuoširdi ir tai svarbiausia. Galbūt kinas, muzikos vaizdo klipai, reklamos klipai yra skirtingos žaidimų aikštelės, bet visa tai - kūrybinis darbas. Taip, pavyzdžiui, reklamos klipas atlieka kitą funkciją, tad tai nėra tas pats, kas kino menas - čia svarbu vaizdu ar garsu perduoti žinutę, kuri parduoda produktą, bet tai taip pat yra kūryba.
R. Matačius teigia, kad reikia nenustoti eksperimentuoti kūrybiniame darbe - tai padeda atrasti naujoves. Ir reikia ieškoti naujų platformų kūrybai, taip pat naudoti naujas technologijas, naujus įrankius idėjoms išreikšti.
„Dalis žmonių išsigando generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) technologijos - šiandien galima sugeneruoti net ir vaizdo klipus. Bet tai nepakeis kūrėjų. Priešingai - šiandien reikia kuo daugiau kūrėjų. Juk jau daugybę metų aplink mus pilna robotų-režisierių, kalbu apie komercinį Holivudo kiną, kurie kuria filmus pagal išskaičiuotas banalias žanro taisykles, t. y. O mus reikia kažko naujo, netikėto - to negali sugeneruoti, nes netikėtumo ar savitumo nėra praeityje ar duomenų bazėse. Pavyzdžiui, avangardistas Jonas Mekas - to, ką darė jis, DI nesukurs. Prisiminkime menininkus, pradėjusius naujus judėjimus, kurie iš pradžių visuomenei atrodydavo nesuprantami - tarkim, Marinos Abramovič kūryba prieš daug metų šokiruodavo publiką, bet šiandien tai priimtina.
tags: #kaip #siusti #pranesimus #kad #bendravimas #butu