Atkurto Žemės Sklypo Pardavimo Apmokestinimas Lietuvoje

Augantis investuotojų susidomėjimas didelę investicinę grąžą teikiančiu nekilnojamuoju turtu skatina vis daugiau gyventojų ir įmonių parduoti turimus žemės sklypus. Sparčiai kylant žemės vertei, pelnas, gautas ją pardavus, gali būti nemažas. Taip pat auga ir su pardavimu susiję mokesčiai. Todėl prieš priimant sprendimą parduoti žemę, vertėtų įvertinti ir mokestines prievoles.

Gyventojų Žemės Pardavimo Pajamų Apmokestinimas

Gyventojų žemės pardavimo pajamų apmokestinimas skiriasi, kai žemę parduoda gyventojas, nesiverčiantis savarankiška žemės pardavimo veikla tęstinį laikotarpį ir kai žmogus vykdo individualią veiklą parduodamas žemę. Pirmuoju atveju svarbiausia žinoti, jog LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta, kad pajamų mokestis nemokamas, jei žemė buvo įsigyta anksčiau nei prieš 3 metus iki jos pardavimo. Jei žemė buvo įsigyta 3 metų laikotarpiu iki jos pardavimo, taikomas 15% mokesčio tarifas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas taip pat suteikia galimybę apmokestinti ne visas pajamas, o tik pelną, gautą iš žemės pardavimo. Iš gautų pajamų atimama turto įsigijimo kaina, sumokėtas komisinis atlyginimas, mokesčiai bei rinkliavos, susijusios su to turto pardavimu. Šios išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus norminiuose aktuose numatytus rekvizitus. Kai kuriais atvejais, kai neišsaugoti dokumentų originalai, pripažįstamos ir atitinkamų institucijų patvirtintos kopijos, pavyzdžiui, notaro patvirtinta kopija. Žemės įsigijimo kainos išlaidų įrodymu gali būti išrašas iš gyventojo banko atsiskaitomosios sąskaitos, jei pagal šį išrašą galima nustatyti, kam, kada ir už ką buvo mokėta.

Kokia Žemės Kaina?

Ne visada žemės įsigijimo vertę galima pagrįsti dokumentais ir ne visada žemės įsigijimas būna susijęs su pirkimo sandoriu. Šiais atvejais turto įsigijimo kaina nustatoma pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Pavyzdžiui, paveldėto turto įsigijimo verte yra laikoma to turto vidutinė rinkos kaina paveldėjimo momentu. Dovanoto turto įsigijimo kaina yra dovanos gavimo dieną nustatyta turto vertė pagal tikrąją rinkos kainą. Kai nuosavybės teisė į žemę atkurta turto savininkams ar jų artimiesiems, žemės įsigijimo kaina prilyginama žemės pardavimo kainai.

Parduodant žemę ar Lietuvos, ar užsienio juridiniams asmenims, apskaičiuoti ir pervesti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį nuo visos pajamų sumos privalo pats žemės pirkėjas. Gyventojas, siekdamas mokėti mokestį tik nuo gauto pelno, turi kreiptis dėl mokesčio perskaičiavimo ir pateikti mokesčių administratoriui prašymą atimti įsigijimo išlaidas iš gautų pajamų. Mokesčio permoka turi būti grąžinta per 30 dienų nuo parašyto prašymo grąžinti mokestį gavimo. Jei atliekamas mokestinis patikrinimas, permoka grąžinama ne vėliau kaip per 10 dienų baigus tikrinti, tačiau tik nenustačius pažeidimų.

Kada ir Kiek Mokėti?

Kai žemė buvo parduota Lietuvos gyventojui, žemės pardavėjas turėtų deklaruoti pardavimo pajamas ir sumokėti mokestį, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją (iki kitų metų gegužės 1 d.). Gyventojas, kuris tęstinį laiką vykdo individualią veiklą parduodamas žemę, šią veiklą privalo įregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Be to, jis gali pasirinkti, ar mokėti pajamų mokestį nuo visų gautų individualios veiklospajamų, ar nuo pajamų, iš kurių atimti leidžiami atskaitymai. Pirmuoju atveju bus taikomas 15%, antruoju - 33% mokesčio tarifas.

Pridėtinės Vertės Mokestis (PVM)

Ar žemės pardavimas bus apmokestinamas PVM, įvertinama atsižvelgus į dvi pagrindines sandorio ypatybes: ar žemės pardavimas yra gyventojo tęstinė veikla ir koks žemės sklypas yra parduodamas. Jei tai tęstinė veikla, gyventojas tampa PVM mokėtoju, o atsižvelgiant į žemės sklypą, taikomas skirtingas PVM tarifas. PVM objektas yra apmokestinamo asmens prekių tiekimas arba paslaugų teikimas šalies teritorijoje vykdant ekonominę veiklą, t.y. tokią veiklą, kai siekiama gauti pajamų. Ekonominės veiklos vykdymas identifikuojamas, kai asmens sudaromiems sandoriams būdingas tęstinumas ar atsikartojimas. Todėl bet kokie atsitiktiniai sandoriai, kuriuos sudarę gyventojai neketina vykdyti veiklos ir siekti gauti iš jos pajamų ateityje, negali būti laikomi ekonominės veiklos vykdymo požymiu.

Kadangi įstatymas tiksliai neapibrėžia, kokiu dažnumu ar kiek vienas paskui kitą sudarytų sandorių laikomi atsitiktiniais, ekonominės veiklos vykdymą įvertinti ganėtinai keblu ir subjektyvu. Vis dėlto, gyventojui tik pardavus paveldėtą žemės sklypą, tęstinumo neįžvelgtų turbūt net mokesčių administratorius. Tačiau jei gyventojas nuolat prekiauja žeme, t.y. vykdo ekonominę veiklą, jis privalo registruotis kaip PVM mokėtojas, kai pajamos iš ekonominės veiklos per paskutinius 12 mėnesių viršija 100.000 Lt.

Svarbu įsidėmėti, jog žemės pardavimas, jei tai nėra žemė statyboms ar žemė su naujais pastatais, PVM neapmokestinamas. Parduodama žemė, tinkama statyboms, ar žemė su naujais pastatais apmokestinama 18% PVM tarifu. Statyboms tinkama žeme laikomas toks žemės sklypas, kuris arba skirtas statybai ir yra leidimas statyti, arba savivaldybės detaliuose planuose yra numatyta šį sklypą užstatyti, neatsižvelgiant į tai, ar jame jau atlikti kokie nors darbai. Žemė su naujais pastatais - tai žemė su nebaigtais statyti arba mažiau nei prieš 2 metus baigtais statyti pastatais.

Įmonių Žemės Pardavimo Pajamų Apmokestinimas

Pelno mokesčio įstatymas apmokestina turto vertės padidėjimo pajamas, t.y. žemės pardavimo pajamas, gautas atėmus įsigijimo kainą. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčių administratoriui suteikta teisė 15% (išskirtiniais atvejais 13%) pelno mokesčiu apmokestinti turto nuomą kaip pardavimą, jei ja siekiama paslėpti pardavimą. Tokio netikro pardavimo kriterijai yra šie:

• nuomos terminas - kai jis ilgesnis nei 30 metų,
• jei per trumpesnę nuomos laikotarpio dalį sumokama didesnė išnuomoto turto rinkos kainos dalis,
• kai nuomos sutartis apriboja nuomotojo teises skolintis, skirstyti pelną ar mokėti dividendus.

Sandoris, tenkinantis bent vieną minėtą požymį, gali būti laikomas žemės pardavimu. Nuo turto vertės padidėjimo pajamų iki 2005 m. liepos 1 d. įmonės turėtų sumokėti ir kelių mokestį, kuris, priklausomai nuo įmonės veiklos, dažniausiai siekia 0,48 %. Įmonių žemės pardavimas PVM apmokestinamas taip pat, kaip ir gyventojų žemės pardavimas. Tačiau įmonės, būdamos PVM mokėtojos ir parduodančios “neapmokestinamą” žemę PVM mokėtojui, turi dvi pasirinkimo galimybes - neskaičiuoti PVM arba skaičiuoti PVM visiems sudaromiems sandoriams ne trumpiau kaip 24 mėnesius. Pastarasis pasirinkimas turi būti praneštas mokesčių administratoriui ir suteikia teisę įmonėms pasinaudoti PVM atskaita, jei žemė buvo įsigyta su PVM.

Pagal galiojantį LR Mokesčių administravimo įstatymą, mokesčių administratoriui suteikta teisė perskaičiuoti žemės pardavimo vertę, kai kyla pagrįstų įtarimų, kad ši vertė yra dirbtinai sumažinta ar padidinta. Taigi parduodant žemės sklypą ne rinkos kaina mokesčių administratorius, patikrinęs, gali įmonėms priskaičiuoti papildomą PVM sumą, skirti baudą bei delspinigių.

Svarbu atminti, kad ir daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą - servituto, uzufrukto, užstatymo teisės ar ilgalaikės nuomos - perdavimas ar nustatymas už atlygį gali būti apmokestinamas PVM.

Žemės ir Kito Nekilnojamojo Turto Apmokestinimas PVM: Detalės

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVM įstatymo) 32 straipsnyje nustatytos žemės ir kito nekilnojamojo turto apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau - PVM) taisyklės.

Koks turtas pagal PVM įstatymą laikomas nekilnojamuoju turtu?

Nekilnojamasis turtas - tai daiktas, kuris yra nekilnojamasis pagal prigimtį, t. y. žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.

Kada žemė ir kitas nekilnojamasis turtas tampa PVM apmokestinimo objektu?

Žemė, kitas nekilnojamasis turtas tampa PVM apmokestinimo objektu, kai:

• tiekiamas (parduodamas ar kitaip nuosavybės teise perleidžiamas) šalies teritorijoje esantis turtas ir
• jį tiekia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą.

Apmokestinamuoju asmeniu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, tiek juridinio asmens statuso neturintis Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas, taip pat bet koks užsienyje įregistruotas, įkurtas ar įsteigtas vienetas, kuris nėra įvardijamas kaip „juridinis asmuo”, kuris Lietuvoje vykdo ekonominę veiklą.

Ekonominė veikla - tai bet kokio pobūdžio veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų.

Kokiais atvejais žemės ar kito nekilnojamojo turto pardavimas yra laikomas ekonomine veikla?

Žemės ar kito nekilnojamojo turto pardavimas yra laikomas ekonomine veikla, kai šį turtą tiekia:

• juridiniai asmenys, kurie įsteigti ekonominės veiklos vykdymui;
• juridiniai asmenys, kurie vykdo teisės aktų nustatytą funkciją disponuoti jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu ar žeme, jei toks turto tiekimas konkuruoja su kitų asmenų tiekiamu nekilnojamuoju turtu ar žeme;
• juridinio asmens statuso neturintys Lietuvos Respublikoje įsteigti kolektyvinio investavimo subjektai, kurių veiklos forma yra investicinis fondas;
• fiziniai asmenys, kurių sandoriai nėra atsitiktiniai (bet kokie atsitiktiniai sandoriai, kuriuos sudarę asmenys neturi ketinimo vykdyti veiklą ir siekti gauti iš jos pajamų ateityje, nelaikomi ekonomine veikla ir nėra PVM objektu). Ekonominei veiklai priskiriami tokie asmens sandoriai, kuriems būdingas tam tikras tęstinumas ir atsikartojimas.

Kaip žemė ir kitas nekilnojamasis turtas apmokestinami PVM?

Pagal PVM įstatymo 32 straipsnio nuostatas žemė ir kitas nekilnojamasis turtas gali būti:

• apmokestinami taikant standartinį PVM tarifą arba
• neapmokestinami PVM.

Kokiais atvejais žemė ar kitas nekilnojamasis turtas apmokestinami taikant standartinį PVM tarifą?

Taikant standartinį PVM tarifą, apmokestinama:

• nauji pastatai ar statiniai bei jų dalys*,
• žemė, perduodama kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis,
• žemė statyboms.

Kokiais atvejais žemė ar kitas nekilnojamasis turtas neapmokestinami PVM?

PVM neapmokestinama:

• žemė, kuri nėra skirta statyboms ir žemė, kuri tiekiama kartu su senais pastatais ar statiniais ar jų dalimis,
• seni pastatai ar statiniai* bei jų dalys.

*senas pastatas ar statinys - tai baigtas statyti pastatas ar statinys bei jų dalys, kai po jų užbaigimo yra praėję daugiau kaip 24 mėnesiai.

Ar gali būti, kad seno pastato, parduodamo su žeme ar be jos, tiekimo sandoriai apmokestinami PVM? Parduodant seną pastatą kartu su žeme ar be jos (kai žemė nėra pastato savininko nuosavybė, ją savininkas nuomoja), PVM tikslais svarbu nustatyti, koks tai yra sandoris - žemės statyboms ar seno pastato ir žemės, perduodamos kartu su senais pastatais, ar tik seno pastato (kai žemė nėra pastato savininko nuosavybė) tiekimo sandoris. Todėl turi būti atsižvelgiama į visas PVM apmokestinimo momentu esamas aplinkybes ir, tik įvertinus šias aplinkybes, nustatoma, koks tai yra sandoris.

Jei PVM apmokestinimo momentu vienareikšmiai galima teigti, kad pagrindinis sandorio tikslas yra žemės sklypas statyboms (pvz., yra leidimas nugriauti parduodamą pastatą, pardavėjas pastatą yra nugriovęs ar pastato pirkimo - pardavimo sutartyje yra įsipareigojęs nugriauti senąjį pastatą, o griovimo darbai pradėti), tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas žemės statyboms tiekimo sandoris, kuris apmokestinamas standartiniu PVM tarifu.

Jeigu pagrindinis sandorio tikslas yra įsigyti seną pastatą, siekiant jį naudoti savo veikloje, tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas seno pastato, perduodamo kartu su žeme, tiekimo sandoris (arba seno pastato tiekimo sandoris, kai žemė nėra pastato savininko nuosavybė), kuris PVM neapmokestinamas.

Jeigu parduodant seną pastatą kartu su žeme, šio tiekimo momentu buvo atlikta tik dalis pastato griovimo darbų, tačiau pastatas dar bent iš dalies buvo naudojamas kaip pastatas (nesvarbu, kad po šio tiekimo pirkėjas prireikus visiškai užbaigs griovimo darbus), tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas seno pastato, perduodamo kartu su žeme, tiekimo sandoris (arba seno pastato tiekimo sandoris, kai žemė nėra pastato savininko nuosavybė), kuris PVM neapmokestinamas.

Pasirinkimas skaičiuoti PVM už PVM neapmokestinamą nekilnojamą pagal prigimtį daiktą, yra taikomas 24 mėnesius visiems atitinkamiems sandoriams, kurie buvo sudaryti po pirmojo pasirinkimo.

Kai apmokestinamasis asmuo nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą parduoda ar kitaip perduoda apmokestinamajam asmeniui, PVM mokėtojui, taip pat diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms bei tarptautinėms organizacijoms ar jų atstovybėms PVM įstatymo 4 str. Pasirinkimo skaičiuoti pridėtinės vertės mokestį deklaravimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-26.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, viena iš savivaldybei priskirtų vykdyti funkcijų yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja.

Žemės ir kito nekilnojamo turto pardavimo sandoriams būdingas tam tikras tęstinumas ar atsikartojimas.

Naujausiais šių metų Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, bendras Lietuvos miškų žemės plotas yra 2 172,9 tūkst. ha, o tai sudaro 33,3 % šalies teritorijos. Valstybinės reikšmės miškų žemės plotas sudaro 1 076,5 tūkst. ha ir nuo 2011 m. padidėjo 1,1 tūkst. ha. Žemės ir kito nekilnojamojo turto registre 2012 m. sausio 1 d. 257 tūkst. ha miškų rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti.

Dar praėjusių metų rudenį valstybės įmonė Registrų centras skelbė gąsdinančius skaičius, kad iki šiol šalyje tebėra neįregistruota daug žemės, kurios bendras plotas siekia 1,5 mln. ha, iš jų net 0,6 mln. ha yra miškų ūkio paskirties žemė.

VĮ Registrų centro duomenimis, 2010 m. nuosavybės teisė atkurta į 7,9 tūkst. 2011 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 245 tūkst. privačių miškų savininkų.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės pernai rudenį patvirtinta atsakinga už valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionų organizavimą, taip pat džiaugėsi, kad gegužės mėnesį septyni Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM suprojektuoti valstybinės miškų žemės sklypai parduoti už 1,2 mln. litų. Aukcionuose parduoti penki miškų ūkio paskirties žemės sklypai Kalvarijos, du - Švenčionių rajono savivaldybėse. Miškų sklypai, kurių plotai nuo 4 iki 22 ha, sulaukė pirkėjų susidomėjimo ir jų kainos aukcionuose išaugo daugiau kaip dvigubai.

Vyriausybė, lyg dosni mama tvirtindama Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionų organizavimo taisykles, numatė ir galimybę pirkti sklypus atsiskaitant išsimokėtinai, t. y. pirkėjams suteikta teisė už perkamą žemę atsiskaityti ne vėliau kaip per 15 metų. Pradinė įmoka turi būti ne mažesnė kaip 10 % nustatytos kainos, o kitą sumą pirkėjas gali sumokėti per pasirinktus išsimokėjimo terminus. Aplinkos ministras G. Kazlauskas, užbėgdamas galimoms manipuliacijoms, nurodė keisti Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką. Be to, leidimai kirsti mišką yra privalomi visiems pagrindiniams miško kirtimams. Tai ir turėtų būti vienu iš pagrindinių saugiklių, sustabdysiančių piktnaudžiavimą.

Miškų registravimo Miškų kadastre tvarka skiriasi nuo taikomos Nekilnojamojo turto registre. Pagrindinis informacijos apie faktinę miškų būklę šaltinis Miškų kadastre yra ne miško savininkas ar valdytojas (kaip Nekilnojamojo turto registro atveju), teikiantis valstybės institucijai žemėtvarkos specialistų parengtą informaciją apie savo valdą, o specialiosios bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis bei valstybės institucijų iniciatyva kasmet vykdoma valstybinė sklypinė visų miškų inventorizacija (vienas dešimtadalis Lietuvos teritorijos per metus), kurios metu iš naujo inventorizuojami esami miškai, nustatomi išnykę ar naujai mišku apaugę plotai.

Tai yra, nepriklausomai nuo Nekilnojamojo turto registro įrašų apie miškus tikslumo (beje, miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, jame nėra geografiškai lokalizuoti), teisminio ginčo atveju miško žemės statusas nustatomas pagal Miškų kadastro duomenis.

Remiantis Miškų valstybės kadastro duomenimis atliekama valstybinė miškų apskaita (pavyzdžiui, 2011-01-01), kurioje konstatuojama esama šalies miškų būklė.

VĮ Registrų centro duomenimis, 2010 m. nuosavybės teisė atkurta į 7,9 tūkst.

Ūkiškai tariant, jei privačios nuosavybės teise valdomo miško dokumentuose yra žodelis „laikinas“, gali būti, kad, nepaisant visų registracijų ir antspaudų, šie duomenys neatsispindės VMT registre. Kiek tokių atvejų yra visoje Lietuvoje, statistinių duomenų neturima, nes jie nekaupiami.

Tą „seniau“ išvertus į šių dienų kalbą reiškia, kad tokio miško sklypo savininkui vėl reikia kreiptis į vietinę Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą, kuri už tam tikrą mokestį ant turimo sklypo plano pažymi konkrečias valstybinės koordinačių sistemos koordinates (geriausiu atveju, blogiausiu - vėl iš naujo bus atliekami geodeziniai matavimai, o jie, kaip žinome, nepigūs), tada su atnaujintais duomenimis vėl reikės kreiptis į rajoninį kadastro skyrių, kad šis iš naujo įregistruotų sklypą. Tik taip duomenys nukeliaus į bendrą Valstybinės miškų tarnybos registrą. Kol duomenys neatsispindės šiame registre, miško šeimininkas, ūkiškai tariant, savo miške kirviu nemojuos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės nurodo, jog sprendimus parduoti žemės sklypus priima ir žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovas. Žemės sklypų pardavimą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal žemės sklypo buvimo vietą, o žemės sklypo pardavimo aukcioną vykdo valstybės įmonė Valstybės žemės fondas. Parduodamų sklypų plotai ir ribos nustatomi pagal žemės valdos projektą, kurio parengimą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas.

Remiantis VMT kadastro planu (kas logiška), anksčiau aprašytu atveju savininko miškas planuose neatsispindi kaip privatus, o žymimas „kiti miškai“, ir čia belieka pridurti sparnuotąją frazę „kas galėtų paneigti“.

Nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos (kartu ir pastato nuosavybės teisės) teisinės registracijos tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro įstatymas, o ją detalizuoja Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, jeigu nekilnojamojo turto registre miško sklypas yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, tokius duomenis gali tekti ginčyti teismine tvarka, nes formaliąja prasme toks daiktas yra valstybės nuosavybė.

Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio LR civilinio kodekso 255 straipsnis numatė trijų mėnesių terminą nekilnojamojo turto sandoriams įregistruoti turto registravimo įstaigoje - VĮ Registrų centre. 1964 m. Šios prievolės neįvykdžiusiems įstatymų leidėjas numatė galimybę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą sandoriui įregistruoti. Dabartinis teisinis reglamentavimas (LR CK 1.75 str.) nustato, kad nuosavybės teisės atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarime.

Peržvelgus įvykusių ir dar vyksiančių aukcionų sąrašą, visur figūruoja apibūdinimas „ūkiniai miškai“. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 str. numatyta, kad „žemės ūkio paskirties žemė skirstoma į žemės ūkio naudmenas ir kitą žemę. Žemės ūkio naudmenų rūšys yra ariamoji žemė, pievos ir ganyklos, sodai ir uogynai, užimti daugiamečių sodinių. Kita žemė - tai miškai, krūmai, pelkės, vandens telkiniai, keliai, kiemai, statinių užimta žemė, smėlynai, žvyrynai ir kita naudoti netinkama žemė“. Tad savaime suprantama, kad pirmuosiuose aukcionuose iš viso mėsos puodo imami geriausi gabalai - „ūkiniai miškai“.

Miškų pardavimo aukcionai prasidėjo be didesnės informacinės kampanijos. Tačiau parduodant ir šalies piliečių nuosavybės teisėms atkurti skirtą miškų dalį tą informaciją, matyt, reikėjo labiau paskleisti tarp Lietuvos gyventojų. Priminus žmonėms, kad galbūt verta peržiūrėti nuosavybės dokumentus, ko gero, būtų patikslintas ne tik neįregistruotų žemių skaičius, bet gal pavyktų ateityje išvengti ir kai kurių galimų nemalonių situacijų.

tags: #atkurto #zemes #sklypo #pardavimo #apmokestinimas