Kiekviena įmonė stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Vienas iš būdų užtikrinti efektyvų įmonės darbą - kilnojamojo ir ilgalaikio turto santykio nustatymas. Šiame straipsnyje aptariama materialinė atsakomybė už įmonės turtą, inventorizacijos procesas ir jo etapai, inventorizacijos komisijos sudėtis bei funkcijos, inventorizacijos aprašų sudarymas ir rezultatų įvertinimas.
Svarbu paminėti, kad kiekv... Visas įmonės ar įstaigos turtas turi būti priskirtas asmenims, kurie neturi teisės jo parduoti ar atiduoti naudoti ne įmonės ar įstaigos reikmėms, bet jo praradimo atveju už jį turi atsakyti. Materialiai atsakingi asmenys jiems patikėtą turtą naudoja atlikdami savo pareigas arba jį atiduoda naudoti kitiems, materialiai neatsakingiems asmenims vykdyti savo pareigas.
Materialinė Atsakomybė
Su visais materialiai atsakingais asmenimis turi būti sudarytos individualios ar kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Jei su materialiai atsakingu asmeniu sudaryta individuali visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tada jis atsako už prarastus ar dėl jo kaltės sugadintus daiktus vienas. Jei su keliais materialiai atsakingais asmenimis sudaryta kolektyvinė visiškos materialios atsakomybės sutartis, tada atsako už prarastus ar dėl jų kaltės sugadintus daiktus visi kartu.
Pagal DK 256 str., visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra TIESIOGIAI susijęs su vertybių saugojimu, priėmimu-išdavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, kurios darbuotojui išduodamos naudotis darbe (pvz. įrankiai). Be to, konkrečių darbų ir pareigų sąrašas turi būti nustatytas kolektyvinėje sutartyje.
Pagal kasos darbo organizavimo taisykles - MAT sutartis su kasininku, o jam nesant su kt. direktoriaus paskirtu asmeniu butina. Mes siaip turim MAT pasirase ir su asmenimis, kurie vadovauja regionuose esantiems biurams - kaip materialiai atsakingi asmenys uz biure esanti turta. Tai kaip drausminanti priemone, kad nedalintu ofiso raktu ir pan. kam papuole.
Esminis atsargų apskaitos vadovas
Inventorizacija
Inventorizacija - tai viso įmonės turto, tiek materialaus, tiek nematerialaus, patikrinimas natūra, siekiant nustatyti jo faktinę būklę ir palyginti ją su apskaitos duomenimis. Inventorizacijos duomenimis tikslinami apskaitos duomenys. Atlikus inventorizaciją, galima nustatyti turto trūkumą ar perteklių. Inventorizacijos rezultatai atsispindi finansinėje atskaitomybėje.
Lietuvos Respublikoje inventorizacijos tvarką reglamentuoja Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719. Šios taisyklės nustato inventorizacijos atlikimo principus, terminus ir tvarką.
Inventorizacija atliekama siekiant apsaugoti turtą ir užtikrinti patikimą finansinę atskaitomybę. Jos metu tikrinami turto objektų būvimo įmonėje faktai.
Inventorizacijos Skirstymo Būdai
Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai.
- Pagal apimtį:
- Visuotinė inventorizacija: tikrinamas visas įmonės turtas.
- Dalies inventorizacija: tikrinama tik kurio nors turto dalis (pvz., atsargos sandėlyje arba tikrinamos tik mokėtinos skolos).
- Pagal atlikimo būdą:
- Faktinė inventorizacija: turto tikrinimas natūra (apžiūra, svėrimas, matavimas ir kt.).
- Dokumentinė inventorizacija: tikrinami dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimą, naudojimą ir nurašymą.
- Pagal atlikimo laiką:
- Planinė inventorizacija: atliekama periodiškai, pagal iš anksto sudarytą grafiką (pvz., parengiant metinę finansinę atskaitomybę).
- Neeilinė inventorizacija: atliekama esant tam tikroms aplinkybėms (pvz., pasikeitus materialiai atsakingam asmeniui, nustačius trūkumą ar perteklių, įvykus stichinei nelaimei).
Inventorizacijos Etapai
Inventorizacija gali trukti gana ilgai - iki kelių mėnesių. Todėl tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus:
- Pasirengimas inventorizacijai.
- Turto tikrinimas natūra ir dokumentų tikrinimas.
- Rezultatų apibendrinimas ir įforminimas.
- Sprendimų priėmimas dėl inventorizacijos rezultatų.
Inventorizacijos Komisija
Inventorizacija įmonėje prasideda nuo vadovo įsakymo. Komisija sudaroma iš atitinkamos kompetencijos darbuotojų. Įsakyme nurodoma inventorizacijos atlikimo data, inventorizuojamas turtas ir inventorizacijos komisijos sudėtis. Įsakymas paprastai rašomas ūkinių metų pradžioje, numatant planines inventorizacijas ir kada ši komisija atliks. Komisiją ypač patogu įmonėse, kur inventorizuojama periodiškai.
Inventorizacijos komisija - tai nuolatinė arba vienkartinė komisija, sudaryta vienai konkrečiai inventorizacijai atlikti. Jei įmonė vykdo savo veiklą struktūriniuose padaliniuose ar filialuose, sudaromos atskiros inventorizacinės komisijos kiekvienam padaliniui.
Įsakyme dėl inventorizacijos turi būti nurodytos inventorizacijos sąlygas bei reikalavimus.
Inventorizacijos Komisijos Sudėtis
Į inventorizacijos komisijos sudėtį įeina:
- Komisijos pirmininkas.
- Buhalteris.
- Materialiai atsakingi asmenys.
- Kiti įmonės darbuotojai (pvz., technologai, inžinieriai ir kt.).
Inventorizacijoje dalyvauja beveik visi įmonės skyriai. Įtrauktas vyriausiasis buhalteris.
Inventorizacijos Komisijos Funkcijos
Inventorizacijos komisija:
- Organizuoja ir vykdo inventorizaciją.
- Nustato inventorizuojamo turto faktinę būklę.
- Palygina faktinius duomenis su apskaitos duomenimis.
- Nustato neatitikimus (trūkumus, perteklius).
- Išsiaiškina neatitikimų priežastis.
- Teikia pasiūlymus dėl neatitikimų pašalinimo ir nuostolių atlyginimo.
Inventorizacijos Aprašai
Inventorizacijos rezultatai įforminami sudarant inventorizacijos aprašus. Inventorizacijos aprašas - tai dokumentas, kuriame nurodomas inventorizuojamo turto pavadinimas, kiekis, būklė ir kiti duomenys.
Pagal kiekvieną turto buvimo vietą sudaromi atskiri aprašai, t.y. objektai: pavyzdžiui, kabinetas Nr. 1, sandėlis ir t.t. Atskiri aprašai sudaromi pagal buhalterinės apskaitos sąskaitas, kuriose turtas apskaitomas.
Inventorizacijos aprašus sudaro inventorizacijos komisija, dalyvaujant materialiai atsakingam asmeniui. Aprašai turi būti užpildyti aiškiai, įskaitomai, netrinti ir nebraukyti. Jei daromos pataisos, jos turi būti patvirtintos visų komisijos narių ir materialiai atsakingo asmens parašais.
Inventorizacijos aprašai sudaromi trimis egzemplioriais. Pirmasis egzempliorius perduodamas buhalterijai, antrasis -atsakingam asmeniui, o antrasis -atsakingam asmeniui, trečiasis lieka inventorizacijos komisijai.
Aprašai turi būti sunumeruoti didėjančia tvarka. Žodžiais įrašomas paskutinio įrašo lape eilės numeris, kiekis, sudėjus visuose lapuose įrašytus kontrolinius skaičius. Neužpildytos lapo eilutės perbraukiamos. Klaidas inventorizavimo aprašuose galima taisyti tik inventorizacijos metu.
Inventorizacijos Rezultatų Įvertinimas ir Įforminimas
Buhalterija, gavusi inventorizacijos aprašus, sutikrina juose esančius duomenis su apskaitos duomenimis. Jei nustatomi neatitikimai, sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai. Sutikrinimo žiniaraščiuose nurodomi neatitikimų atsiradimo priežastis.
Inventorizacijos komisija išnagrinėja neatitikimų priežastis ir teikia pasiūlymus dėl jų pašalinimo. Rastą perteklių paprastai siūloma užpajamuoti rinkos kainomis, pasitelkiant turto vertintojus. Trūkumas nurašomas į sąnaudas arba išieškomas iš materialiai atsakingų asmenų, įvertinus realias galimybes prisiteisti trūkumus. Sprendimą dėl trūkumo nurašymo ar išieškojimo priima įmonės administracijos vadovas arba savininkas, įformindamas tai įsakymu.
Neatitikimų Registravimas Apskaitoje
Inventorizacijos rezultatai turi būti užregistruoti apskaitoje per 10 dienų. Taisant neesmines klaidas, t. y. reikšmingai neiškraipomi finansiniai duomenys, daromi įrašai atitinkamose sąskaitose. Nurašant trūkumą - netekimus, registruojami vienodai, t.y. nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatais. Jeigu nerandamas į apskaitą įtrauktas ilgalaikis turtas, jo likutinė vertė nurašoma į sąnaudas.
Svarbu atskirti, ar neatitikimai atsirado dėl apskaitos klaidų, ar dėl kitų priežasčių (pvz., stichinės nelaimės, vagystės ir pan.). Nuo to priklauso, kaip neatitikimai bus registruojami apskaitoje.
Praktiniai Pavyzdžiai
Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai, iliustruojantys inventorizacijos procesą ir apskaitos registravimą:
Pavyzdys 1: Įrangos inventorizacija
UAB „Aguona“ 2004 m. rugsėjo mėn. atlikus inventorizaciją, nustatytas įrangos trūkumas už 2000 Lt. Įmonė įsigijo įrangą už 900 Lt, parsivežė į gamybos cechą, sumontavo ir išbandė savo sąskaita. Įrenginys pradėtas naudoti 2004 m. Įrangos nusidėvėjimas skaičiuojamas 5 metų laikotarpį, likvidacinė vertė - 30 Lt.
Pavyzdys 2: Baldų inventorizacija
UAB „Aguona“ 2004 m. vasario 12 d. įsigijo baldų komplektą už 7000 Lt. Baldai pradėti naudoti įmonės veikloje 2004 m. balandžio pabaigos. Apskaitoje turi būti užregistruotos ir per 2004 m. balandžio - gruodžio mėn. priskaičiuotos nusidėvėjimo sąnaudos.
Pavyzdys 3: Automobilio inventorizacija
Įmonė 1998 m. sausio 10 d. įsigijo automobilį už 36 100 Lt. Nusidėvėjimo laikotarpis buvo baigtas skaičiuoti 2004 m. sausio mėn. Tačiau inventorizacijos metu nustatyta, kad automobilis dar tinkamas naudoti, t. y. trumpas jo nudėvėjimo laikotarpis. Tokiu atveju apskaitoje turi būti atstatoma 2004 m. sausio mėn. automobilio likutinė vertė, naudojant ypatinguosius straipsnius - pagautę ar netekimus.
Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip inventorizacijos rezultatai yra įvertinami ir registruojami apskaitoje, atsižvelgiant į konkrečias situacijas ir nustatytus neatitikimus.
tags: #asmuo #atsakingas #uz #turta