Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, susiduriama su situacijomis, kai asmenys dėl įvairių priežasčių negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Dėl to kreditoriai kreipiasi į antstolius, kurie imasi priemonių skoloms išieškoti, įskaitant turto areštą ir pardavimą varžytynėse.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatoma išvaržomo nekilnojamojo turto kaina, kokios yra dalyvių teisės ir kaip skaidriai vyksta šis procesas.
Elektroninės varžytynės - patogus ir skaidrus būdas įsigyti turto
Turto arešto statistika ir tendencijos
Vien per praėjusius metus Lietuvoje įregistruota beveik 69 tūkst. naujų turto arešto aktų. Jau beveik du dešimtmečius veikiančiame Turto arešto aktų registre (TAAR) šiuo metu yra įregistruota per 370 tūkst. galiojančių turto arešto aktų. Didžiąją dalį areštuotų objektų sudarė nekilnojamieji daiktai - butai, pastatai, žemės sklypai.
TAAR tikslas - sukurti galimybę centralizuotai registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus. Turto arešto aktų registras nuolat keičiasi duomenimis su kitais Registrų centro ir kitų valstybės institucijų tvarkomais registrais bei informacinėmis sistemomis.
Skolų išieškojimui užtikrinti buvo apribota teisė naudotis tokiais įprastais daiktais kaip mobilieji telefonai, kavos aparatai, buitinės technikos prietaisai, soliariumas ar žoliapjovė.
Per 2011 m. turto areštų įregistruota 27 proc. mažiau nei prieškriziniais 2008-aisiais, ir net 2,6 karto mažiau nei 2009-aisiais. 2011 m. sumažėjo ir vienai įmonei tenkantis turto areštų skaičius. Pernai jis siekė 1,9, kai 2009 m. buvo 3,1. Be to, paskutinius dvejus metus buvo areštuojamas smulkesnių įmonių turtas.
Nuo 2013 m. Lapkritį areštų tapo 106 daugiau nei spalį, o gruodį areštų padaugėjo dar 6,6 proc. Mėnesio statistikos pablogėjimas buvo visose ūkio šakose, išskyrus prekybą, maitinimą bei apgyvendinimą ir profesinę veiklą.
"Artimiausi mėnesiai parodys, ar areštų ir toliau daugės, - sako „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. - Bet kokiu atveju neturėtų pasikartoti staigus turto areštų skaičiaus augimas ir masinės įmonių griūtys, kaip buvo prieš trejus metus”. Verslininkams vertėtų tik atidžiau stebėti savo partnerius ir klientus, nes, kaip rodo „Creditreform Lietuva” patirtis, jei įmonės turto areštas nėra išregistruojamas daugiau kaip tris mėnesius, gerokai padidėja šios įmonės verslo rizika.
Kaip nustatoma pradinė turto kaina?
Areštuotas skolininko nekilnojamas turtas visada yra įkainojamas. Antstolis dažniausiai pasitelkia turto vertintojus arba nustato areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei išieškotojo bei skolininko (turto savininko) nuomones.
Jeigu išieškotojas ar skolininkas nesutinka su antstolio nustatyta turto kaina arba antstolio pasirinkto turto vertintojo išvada, gali būti prašoma atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą kreipiantis į kitą vertintoją.
Pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina pagal įstatymą sudaro 80 proc. rinkos kainos. Jei turtas turi didelę paklausą, jis gali būti parduotas ir brangiau. Kartais galutinė pardavimo kaina 2-3 kartus viršija pradinę. O kartais per pirmąsias varžytynes siūlomu turtu niekas nesusidomi.
Tada skelbiamos antrosios varžytynės, kurių metu pradinė pardavimo kaina yra dar mažesnė - 60 proc. rinkos kainos.
Varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina įprastai mažesnė už rinkos kainą dėl papildomų turto valdymo apribojimų. Pirkėjas gali įsigyti turtą „su problemų uodega“: galimi rūpesčiai dėl priverstinio asmenų iškeldinimo ar buvusio savininko daiktų saugojimo.
Varžytynių dalyvių teisės ir pareigos
Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Tačiau pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis.
Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti. Įstatymas suteikia galimybę keisti skolininkui arba išieškotojui nepriimtinas turto kainas, tik terminai prieštaravimams reikšti yra gana trumpi, kad šios procedūros netaptų išieškojimo vilkinimu.
Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą.
Antstolis gali kreiptis į turto vertinimo ekspertus arba nustatyti areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Kai nuo turto arešto dienos iki skelbiamų varžytynių praeina nemažai laiko, turto vertė gali būti pasikeitusi dėl rinkos pokyčių. Tokiu atveju antstolis perkainoja turtą savo patvarkymu.
Nesutikdami su antstolio nustatyta turto kaina arba antstolio pasirinkto turto vertinojo išvada, skolininkas arba išieškotojas gali antstolio prašyti atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą, dėl kurio būtų kreipiamasi į kitą ekspertą.
Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti.
Kartais skolininkai nerimauja, kad į varžytynes susirinks per mažai pirkėjų ir turtas bus parduotas už pernelyg žemą kainą. Tokiais atvejais patartina patiems pasirūpinti papildomu informacijos skleidimu. Skolininkas turi teisę savo iniciatyva ieškoti pirkėjų, skelbti apie išvaržomo turto pardavimą interneto svetainėse ar spaudoje. Siekdamas kuo greitesnio skolos padengimo, tai gali daryti ir išieškotojas.
Skelbimai apie varžytynes internete
Elektroninės varžytynės: skaidrumas ir konfidencialumas
Varžytynės yra skaidrios, kadangi vyksta viešoje informacinėje sistemoje. Beje, Lietuvos antstoliai perkėlė varžytynės į internetą pirmieji Baltijos šalyse. Norintieji dalyvauti varžytynėse jungiasi prie portalo evarzytynes.lt ir sumoka varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro 10 proc. pradinės turto pardavimo kainos.
Varžytynių nelaimėjusiems asmenims avansinis mokėjimas grąžinamas, o laimėtojui įskaičiuojamas į perkamo turto kainą. Skaidrus elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Apie tai, kas varžosi dėl parduodamo turto, nieko nežino nei kiti potencialūs pirkėjai, nei varžytynes paskelbęs antstolis.
Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui elektroninių varžytynių sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus, antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.
Varžytynių laimėtoją - dalyvį, pasiūliusį didžiausią kainą - išrenka elektroninė sistema. Antstolis šiame procese dalyvauja tik vėliau, kai reikia padėti pirkėjui galutinai įforminti turto įsigijimo dokumentus.
Nuo 2013 m. pradžios iki 2016 m. spalio mėnesio portale www.evarzytynes.lt paskelbtos 25 452 varžytynės. Įvyko 6 198 varžytynės, kuriose parduota turto už 207,4mln. eurų.
Skolingam turto savininkui apsimoka būti aktyviu
Skolingas asmuo turi galimybių išsaugoti turtą arba pasirūpinti, kad jis būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Palankiausias būdas - turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui iki varžytynių pradžios.
Šiuo būdu nekilnojamas turtas gali būti parduodamas iki to momento, kol varžytynės dar nepaskelbtos elektroninėje informacinėje sistemoje. Pirkėjais gali būti ir skolininko šeimos nariai, giminaičiai, ir visiškai pašaliniai žmonės, besidomintys parduodamu nekilnojamu turtu.
Tai naudinga ne tik todėl, kad išvengiama konfliktų po pardavimo, susiderinama dėl turto perdavimo naujam savininkui terminų, sąlyų, bet ir todėl, kad palankiausiomis sąlygomis maksimaliai padengiama skola. Juk varžytynėse nekilnojamas turtas gali būti parduodamas 20 proc. ar net 40 proc. mažesne kaina už rinkos kainą, o skolininko pasiūlytas pirkėjas sumoka visą turto arešto akte nurodytą kainą arba kainą, kurios pakanka skolai ir priverstinio išieškojimo išlaidoms padengti.
Sudaromas paprastas pirkimo-pardavimo sandoris, tik šiuo atveju pardavimo aktą tvirtina antstolis, o ne notaras.
Klaidos siūlant kainą ir teisinės pasekmės
Tačiau toks verslas turi ir specifines rizikas. Viena iš jų yra klaida siūlant kainą. Varžytynių dalyviui ji gali turėti labai reikšmingas neigiamas finansines pasekmes.
Antstolių vykdomos varžytynės organizuojamos elektroniniu būdu per www.evarzytynes.lt, kur dalyviai užsiregistruoja ir sumoka dalyvio mokestį - 10 proc. išvaržomo turto kainos. Numatytu laiku vyksta varžytynės, dalyviai siūlo savo kainą automatiniu arba rankiniu būdu.
Jeigu varžytynes laimėjęs dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytynių dalyvio mokestis skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, varžytynės laikomos neįvykusiomis, o turtas išieškotojui siūlomas perimti už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse. Išieškotojui atsisakius perimti turtą tokiomis sąlygomis, skelbiamos pakartotinės varžytynės.
Taigi, varžytynių dalyvis, laimėjęs varžytynes ir nesumokėjęs visos pasiūlytos kainos, praranda dalyvio mokestį - 10 proc. išvaržomo turto kainos.
Pasitaiko, jog varžytynių dalyviai dėl žmogiškos klaidos, ranka įrašydami siūlomą kainą, pasiūlo daug didesnę kainą, nei norėjo pasiūlyti, nenori sumokėti arba net neišgali, nes neturi tiek lėšų. Taip atsitinka, pavyzdžiui, kai varžytynių dalyviai kablelį, skiriantį eurus nuo centų, padeda ne toje vietoje, kur norėjo. Pavyzdžiui, asmuo, norėdamas pasiūlyt 150000,00 Eur, per neapsižiūrėjimą vienu nuliu per daug parašo kairėje kablelio pusėje ir pasiūlo 1500000,00 Eur.
Suklydusiems nepalanki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Spręsdamas tokią situaciją kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu. Tačiau tai galima padaryti tik tada, jei nebuvo suklysta dėl savo didelio neatsargumo.
Varžytynių dalyvio elgesys, kai jis, teikdamas kainos pasiūlymą, nepatikrina įvestos sumos tiek kartų, kad įsitikintų siūlomos kainos teisingumu, laikytinas nepateisinamu ir neatitinkančiu atidaus bei rūpestingo asmens elgesio. Toks kainos siūlymas per varžytynes negali būti pripažintas negaliojančiu.
Dalyvaudami varžytynėse įsitikinkite, kad nepadarėte klaidos siūlydami kainą. Paaiškėjus, kad per klaidą pasiūlėte neprotingą kainą, kurios niekada nemokėtumėte ar kurios dydis jums neįkandamas, greičiausiai prarasite varžytynių dalyvio įmoką. Kovojant dėl jos teisme teisinių argumentų svoris bus ne jūsų pusėje.
Bankų iniciatyva perimant turtą
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad bankai yra pasirengę perimti nekilnojamąjį turtą iš paskolų nebeišgalinčių grąžinti asmenų. Skolininkui nebeišgalint grąžinti bankui paskolos, pastarasis gali kreiptis į hipotekos skyrių, kuriame įregistruota sutartinė hipoteka ir prašyti arba priverstinai išieškoti skolą, arba suteikti teisę administruoti įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Iš hipotekos teisinių santykių kylančios bylos yra nagrinėjamos ne ginčo, bet ypatingąja teisena. Tai reiškia, jog procesas čia yra greitesnis, neapsunkintas pasirengimu nagrinėti civilinę bylą, formaliais posėdžiais, įrodymų tyrimu ir pan.
Hipotekos teisėjas, gavęs banko pareiškimą, nesiaiškina paskolos negrąžinimo priežasčių ar banko reikalavimo pagrįstumo, o priima nutartį areštuoti hipoteka įkeistą daiktą ir ją įregistruoja turto arešto aktų registre.
Pirmosiose varžytinėse pradinė parduodamo turto kaina lygi aštuoniasdešimt procentų jo rinkos kainos, atsižvelgus į nusidėvėjimą. Turtą įvertina antstolis, o jei skolininkas ar bankas su antstolio įkainavimu nesutinka, ekspertas. Antstoliui nepavykus turto parduoti iš pirmųjų varžytinių, antrosiose varžytinėse pradinė turto kaina mažinama iki šešiasdešimties procentų jo rinkos kainos, atsižvelgus į nusidėvėjimą.
Skolininkui palankiau, jei turtas, kurio vertė viršija įsipareigojimų bankui dydį, parduodamas iš pirmųjų varžytinių, nes turto pardavimo kainos ir įsiskolinimo bei vykdymo išlaidų skirtumas (jei toks yra) grąžinamas skolininkui.
Bankas turi teisę iš varžytinių neparduotą turtą paimti tiek po pirmųjų, tiek po antrųjų varžytinių. Tokiu būdu bankas į antstolio depozitinę sąskaitą sumoka jam perduodamo nekilnojamojo turto ir jo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą.
Yra manančių, jog iš varžytinių negalima parduoti nekilnojamojo turto, kuris yra vienintelis šeimos, turinčios nepilnamečių vaikų, būstas. Reikia pažymėti, jog tokia nuostata yra klaidinga. Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 663 str. numato apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto. Tas pats straipsnis imperatyviai nurodo, kad apribojimai netaikomi, kai išieškoma iš įkeisto turto.
Apibendrinant galima pasakyti, kad įsipareigojimų bankui nebeišgalinčiam įvykdyti asmeniui tikslingiausia pirmam kreiptis į kreditorių ir derėtis dėl paskolos grąžinimo sąlygų pakeitimo. Paaiškėjus, kad turtas bus parduodamas iš varžytinių, skolininkui rekomenduotina pačiam susirasti parduodamo turto pirkėją.
Valstybės paveldimas turtas
Kasmet valstybė paveldi apie 400 butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Toks valstybei tenkantis nekilnojamasis turtas, kai jo dėl skolų nenori priimti įpėdiniai arba jų tiesiog nėra, perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas viešuose aukcionuose.
Praėjusiais metais, pardavus beveik 270 paveldėto turto objektų, gauta per 3,2 mln. Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius aiškina, kad po žmogaus mirties jam priklausiusį turtą valstybė dažniausiai paveldi trimis atvejais: kuomet turtas yra su skolomis, taip pat paveldėtojai atsisako priimti labai prastos būklės turtą ir jo dalis, žmonės sąmoningai nusprendžia turtą testamentu palikti valstybei arba įpėdinių tiesiog nėra.
„Mūsų šalyje dar nėra paplitusi tradicija dovanoti turtą įvairioms organizacijoms, fondams, tačiau tikėtina, kad bėgant laikui tokia tradicija stiprės, o valstybės paveldimo turto dalis palaipsniui mažės“, - mano M. Sinkevičius.
Turto bankas valstybės vardu paveldi ir perima valdyti gyventojų nekilnojamąjį turtą bei įmonių akcijas, kilnojamąjį turtą bei lėšas sąskaitose perima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o žemės sklypus be statinių - Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Turtas valstybės vardu gali būti perimtas tik po to, kai, neatsiradus teisėtiems įpėdiniams, notaras išduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
Nuo 2015 metų kovo iki šių metų rugpjūčio Turto bankas gavo 3 172 tokius liudijimus, pagal kuriuos perėmė 3,2 tūkst. Dažniausiai perimamas gyvenamosios paskirties turtas: butai, bendrabučio tipo kambariai, gyvenamieji namai, sodybos, sodo nameliai ir jų dalys, taip pat žemės ūkio ir techninės paskirties pastatai, tokie kaip daržinės, tvartai, fermos, sandėliai, garažai ir jų dalys, inžinerinė infrastruktūra, pvz.: gręžiniai, vandentiekio bokštas, vamzdynai) ir kt.
Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų, štai praėjusiais metais aukcione parduotas butas Vilniaus senamiestyje už 176 tūkst. eurų. Iš viso 2021-aisiais buvo parduoti 266 paveldėto turto objektai, o už juos gauta 3,215 mln. eurų įplaukų.
„Prasidėjus karui Ukrainoje sustabdėme dalį aukcionų, įvertinome, kurie objektai galėtų būti tinkami nuo karo bėgantiems ukrainiečiams apgyvendinti. Atrinkome daugiau nei 30 butų didžiuosiuose šalies miestuose, kurių didžioji dalis yra paveldėtas turtas. Gyventojų, bendruomenių, verslo ir mūsų darbuotojų rūpesčiu tuos butus sutvarkėme, įrengėme ir juose šiuo metu gyvena apie 100 ukrainiečių“, - pasakoja M. Sinkevičius.
Didžioji dalis valstybės paveldėto nekilnojamojo turto (apie 60 proc.) yra su skolomis, turtas būna areštuotas, įkeistas ir kt.
„Žmogui mirus, paveldėtojas negali atsisakyti dalies palikimo ar priimti palikimą tik iš dalies, t.y. jis priima visą palikimą besąlygiškai ir jam tenka pasirūpinti ne tik paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už mirusiojo skolas. „Tais atvejais, kai skolų yra nemažai arba prieš priimant palikimą įpėdinis turi įtarimų, kad skolų yra, tačiau tiksliai nežino jų apimties, Civilinis kodeksas numato galimybę paveldėtojo atsakomybę už palikėjo skolas apriboti palikėjui priklausiusio turto verte, t.y. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduos vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šį pavedimą įpėdinis per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.
„Taigi, jei sprendžiate turto su skolomis paveldėjimo klausimą, pirmiausia įvertinkite skolų dydį, o paskui spręskite, kuri iš kelių galimybių jums yra palankiausia - palikimo atsisakymas, palikimo (turto ir skolų) priėmimas ar palikimo priėmimas pagal turto apyrašą. Taip bus gerokai mažiau netikėtumų“, - pataria J. Sabatauskaitė.
Turto banko praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet žmonės ilgus metus kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, tačiau nėra įteisinę santykių ar bendros nuosavybės. „Kai nekilnojamojo turto savininkas miršta ir nėra sudaręs testamento, kartu gyvenęs žmogus susiduria su problema, nes jis neturi jokių teisių į turtą. Todėl norime paraginti žmones neatidėlioti ir laiku sudaryti testamentą, kad būtų išvengta panašių situacijų“, - ragina Turto banko teisininkė.
Testamentas gali būti sudaromas pas notarą (oficialusis testamentas) arba parašomas laisva forma (asmeninis testamentas). „Tiesa, turėdamas asmeninį testamentą, įpėdinis per vienerius metus po palikėjo mirties turės kreiptis į teismą, kad šis jį patvirtintų“, - atkreipia dėmesį J. Sabatauskaitė.
Asmeniui mirus, jo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties turėtų kreiptis į notarą, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta.
Jeigu įpėdiniai yra nepilnamečiai, juos atstovaujantis asmuo turėtų pasirūpinti teismo leidimu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (pvz. tuo atveju, jei palikėjo skolos viršija palikimo vertę ir palikimo priėmimas neatitiktų nepilnamečių interesų) ir tik turėdamas tokį leidimą, kreiptis į notarą dėl palikimo nepilnamečių asmenų vardu priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą.
Palikimas, kurį paveldi įpėdiniai (vaikai), gimę po palikimo atsiradimo, turi būti priimamas per tris mėnesius nuo jų gimimo dienos.
Tuomet, kai turtas yra įgytas santuokoje, mirus vienam iš sutuoktinių, jo turėta dalis savaime neatitenka pergyvenusiam sutuoktiniui, todėl šis taip pat turėtų kreiptis į notarą dėl mirusiam sutuoktiniui priklausančios turto dalies paveldėjimo.
Tuo atveju, jei įpėdinis per nurodytą terminą nespėja kreiptis į notarą, jam teks kreiptis į teismą arba prašant atnaujinti terminą palikimui priimti ir motyvuojant, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, arba prašant teismo konstatuoti, jog palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu, t. y. kad įpėdinis, nepraleisdamas 3 mėnesių termino pradėjo mirusiojo turtu rūpintis kaip savu, pvz.: juo naudojosi, mokėjo mokesčius, tvarkė, remontavo ir pan.
Tais atvejais, kai dėl dokumentų teismui parengimo įpėdiniui reikalinga teisininko pagalba, tačiau jis neturi pakankamai lėšų tokiai pagalbai apmokėti, yra galimybė kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.
Ar gali antstolis areštuoti dovanotą turtą?
Skolų išieškojimas yra ganėtinai nemalonus procesas. Visgi, gyvenime pasitaiko situacijų, kai pasiskolintų pinigų grąžinti paprasčiausiai nepavyksta. Tuomet dauguma kreditorių dažniausiai kreipiasi į antstolius. Tokiu atveju, su pastaraisiais rekomenduojama bendradarbiauti - tai padės išvengti papildomų nuostolių ir poveikio priemonių. Visgi, daugumai su skolų išieškojimu susidūrusių asmenų kyla labai natūralus klausimas: ar gali antstolis areštuoti dovanotą turtą? Deja, bet trumpas atsakymas yra taip.
Turto areštas - tai priverstinis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą uždraudimas arba apribojimas. Pastarasis gali būti taikomas ganėtinai skirtingais atvejais. Dažniausiai apribojimais siekiama užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą bei įsipareigojimų vykdymą. Turto areštas turi du pagrindinius tipus - priverstinio vykdymo arba laikinosios apsaugos. Taigi, pati procedūra dažniausiai skiriasi, atsižvelgiant į jos rūšį.
Laikinosios apsaugos areštas dažniausiai taikomas tuomet, kai yra rizika, jog skolininkas imsis nesąžiningų veiksmų. Ką tai reiškia? Na, pavyzdžiui, turto padalijimo atveju, savininkas gali perleisti turtą tretiesiems asmenims. Siekiant to išvengti, areštas būna taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė.
Tuo tarpu, priverstinis vykdymas beveik visuomet yra susijęs su įsipareigojimų nevykdymu bei skolomis. Įprastai turtą areštuoja būtent antstolis. Be jokios abejonės, pastarasis taip pat šį įkainoja. Visgi, svarbu paminėti, kad areštuoti daugiau negu reikia išieškomai sumai negalima. Įkainodamas turtą, antstolis atsižvelgia ne tik į pastarojo nusidėvėjimą, bet ir rinkoje vyraujančias kainas. Be to, neretai klausiama skolininko ir skolintojo nuomonių.
tags: #arestuotas #nekilnojamas #turtas #statistika