Šiame straipsnyje aptariami teisiniai aspektai ir pasekmės, susijusios su areštuoto turto pasisavinimu Lietuvoje. Nagrinėjami konkretūs atvejai, kai antstoliai ar kiti asmenys neteisėtai perleidžia ar pasisavina areštuotą turtą, pažeidami įstatymus ir kitų asmenų teises.
Antstolių vaidmuo ir atsakomybė
Antstoliai atlieka svarbų vaidmenį vykdant teismo sprendimus dėl skolų išieškojimo. Tačiau jų veikla turi būti griežtai reglamentuota, siekiant užtikrinti įstatymų laikymąsi ir apsaugoti visų suinteresuotų šalių teises.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, susijusios su antstolių veikla, kelia susirūpinimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir areštuoto turto perleidimo.
Šią savaitę teismas pradėjo nagrinėti piktnaudžiavimu tarnyba ir areštuoto turto perleidimu kaltinamo antstolio ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nario Valdo Čegliko bylą. Šis antstolis taip pat mano, kad buvo apkaltintas nepagrįstai, buvo vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, įpareigojantis parduoti tą turtą.
Vilniuje dirbantis A.Čeglikas 2008-aisiais iš varžytinių skolininko Arūno U. pasiūlytam pirkėjui pardavė sostinėje B.Krivicko gatvėje esantį 20 arų sklypą. Išieškojimas vykdytas banko „Swedbank" prašymu.
Svetimą sklypą neteisėtai pasisavinę ir už 850 tūkst. litų nekilnojamojo turto rinkos klestėjimo laikais pardavę asmenys buvo surasti ir nuteisti, tačiau tas pats sklypas buvo perparduotas kelis kartus. Teisėta savininkė jo taip ir neatgavo, ji mirė pernai vasarą. Moters dukra antstolio V.Čegliko byloje yra pripažinta nukentėjusiąja.
Tai ne vienintelė su antstolių veikla susijusi baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjama dėl areštuoto turto perleidimo.
Konkretaus atvejo analizė
Antstolės bylą Vilniaus apygardos prokuratūra iškėlė po vienos sostinės Krokuvos gatvės 13-ojo namo daugiabučių namų savininkų bendrijos pareiškimo. Antstolė savo vykdomojoje byloje areštavo visą dviejų bendrovių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurį realizavo žinodama, jog dalis turto yra areštuota Vilniaus apygardos teismo nutartimi.
Ja buvo siekiama užtikrinti bendrijos beveik 200 tūkst. litų kreditinius reikalavimus. Alytuje registruotos statybos bendrovės bei sostinėje esančios dukterinės jos įmonės turtą antstolė areštavo siekdama išieškoti kelių milijonų litų skolą Estijos bendrovės naudai.
Teismas nustatė, kad antstolį galėjo tik areštuoti, bet ne realizuoti turtą, ji pažeidė antstolio priesaiką ir teisingumo vykdymą valstybėje.
Už 75 tūkst. litų antstolė pardavė garažus ir mechanines dirbtuves, tuo buvo padaryta žala valstybės bei bendrijos interesams.
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nustatė, kad antstolė turėjo žinoti, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties pagrindu kita antstolė Turto areštų registre jau yra įregistravusi areštą daliai statybos bendrovės turto (už 250 tūkst. litų).
Antstolė tų pačių metų spalio 9-ąją tam pačiam turtui įregistravo savo areštą, o spalio 12-ąją, esą neinformavusi nei savo kolegės, nei asmenų, kurių kreditiniams reikalavimams užtikrinti turtas buvo areštuotas, Alytuje esančius garažus ir dirbtuves pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui.
Prokuratūra teigė, kad dėl to buvo pažeisti daugiabučių namų savininkų bendrijos teisėti interesai, be to, buvo apsunkintas jų teisių gynimas - gyventojai prarado galimybę efektyviai įgyvendinti teismo pripažintas turtines teises dėl maždaug 200 tūkst. litų išieškojimo.
Antstolė nesutiko su jai pateiktais kaltinimais ir bylą nagrinėjančio teismo prašė išteisinti arba bylą išvis nutraukti. Jos advokatas Vytautas Sirvydis teismą tikino, kad jo ginamoji veikė pagal galiojančius įstatymus.
Pasak advokato, būtent antstolė buvo pirmoji areštavusi turtą, todėl ir turėjo pirmenybę į jo realizavimą.
V.Sirvydis pabrėžė, kad antstolė veiklą kontroliavęs teisėjas nenustatė esminių antstolės veiklos trūkumų bei patvirtino turto pardavimo aktą.
Prokuratūra siūlė įkalinti antstolę trejiems metams.
Teisinės pasekmės antstoliams
Pernai teisingumo ministras Remigijus Šimašius iš pareigų atleido du teismo nuteistus Vilniaus antstolius. Iš pareigų atleistas Vytenis Stungurys teismo buvo nuteistas už tai, kad iš skolininkų gautus pinigus bankuose laikė kaip terminuotus indėlius ir už tai gaudavo palūkanas.
Aukščiausiasis Teismas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo uždraudė jam dvejus metus eiti antstolio pareigas.
Antstolei Janinai Gančierienei Aukščiausiasis Teismas skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir nurodė dviem nukentėjusiesiems atlyginti žalą - daugiau kaip 73 tūkst. litų.
Bausmė J.Gančierienei skirta už tai, kad antstolė neteisėtai kitam asmeniui perleido didelės vertės areštuotą turtą ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi padarė didelės žalos valstybei bei fiziniams asmenims.
Pagal ministro įsakymus, V.Stungurys, atlikęs paskirtą bausmę, negalės dar 3 metus sugrįžti į antstolio pareigas kol neišnyks teistumas, o J.Gančierienė visam laikui prarado teisę vykdyti antstolio veiklą.
Vėliau prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė nuteistai antstolei malonę ir atleido ją nuo vienų metų laisvės atėmimo bausmės.
Skolų išieškojimas ir skolininkų teisės
Skolų išieškojimo procesas yra sudėtingas ir reikalauja atidumo bei profesionalumo. Svarbu, kad tiek kreditoriai, tiek skolininkai žinotų savo teises ir pareigas, o antstoliai veiktų griežtai laikydamiesi įstatymų.
Skolininko veiksmai gavus pranešimą apie skolą
Jei gavote pranešimą apie skolą, svarbu nedelsiant kreiptis į antstolį ir pasidomėti, kokiu pagrindu jis iš Jūsų reikalauja skolos grąžinimo. Nuvykite ir į "Bigbank" išsiaiškinti, kodėl skola yra išieškoma dviem būdais, taip pat ir į skolų išieškojimo įmonę, pasikalbėti, išsiaiškinti.
Apsauga nuo neteisėto išieškojimo
Ne, negali visko nuskaičiuoti, nepaliekant pragyvenimui. CPK 736 straipsnis. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.
Kaip elgtis susidarius sunkiai finansinei situacijai?
Rekomenduojame kreiptis į kreditorius, paaiškinti situaciją ir susitarti dėl kitokio įmokų mokėjimo grafiko. LR CPK 736 str. 1. 2. 3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.
Turto arešto ir realizavimo tvarka
Pagal įstatymą turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, turi būti įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Kaip skelbia CPK 604 straipsnis, registruotu laišku siunčiami dokumentai vykdymo proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (išskyrus antstolio raginimus įvykdyti sprendimą - jei nepavyksta jų įteikti, raginimai skolininkui turi būti paskelbti vietos spaudoje).
Už antstolio informavimą apie adreso pasikeitimus yra atsakingi patys proceso dalyviai. Įstatymas įpareigoja nedelsiant raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą.
Klausimai ir Atsakymai
Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su skolų išieškojimu ir turto areštu.
Ar gali antstoliai atimti viską?
Ne, negali visko nuskaičiuoti, nepaliekant pragyvenimui. CPK 736 straipsnis nustato išskaitos dydį, kuris priklauso nuo skolininko pajamų ir išlaikytinių skaičiaus.
Ką daryti, jei nesutinku su skolos išieškojimu?
Jei nesutinkate su skolos išieškojimu, turite teisę kreiptis į teismą. Taip pat galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, jei manote, kad Jūsų teisės buvo pažeistos.
Ar galima atidėti skolos išmokėjimą?
Taip, galima susitarti su kreditoriumi dėl skolos išmokėjimo atidėjimo arba mokėjimo grafiko pakeitimo.
Turto pasisavinimas
Turto pasisavinimas - tai asmeniui patikėto ar jo žinioje esančio turto neteisėtas pavertimas savu.
Tai gali reikštis aktyviais veiksmais ar neveikimu ir būti:
- Atviras (asmuo veikia viešai, žinodamas, kad turto savininkas supranta jo veikos pobūdį).
- Slaptas (stengiasi nuslėpti savo nusikalstamą veiką).
Teisnumas ir veiksnumas
Svarbu atskirti, kas laikoma asmeniui patikėtu turtu ir jo žinioje esančiu turtu:
- Asmeniui patikėtas turtas (ir jo turtinė teisė) yra dėl užimamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių teisėtai jo valdomas turtas (svetimas turtas ir turtinės teisės), kuriems jis turi apibrėžtus įgalioimus.
- Jo žinioje esantis turtas (ir turtinė teisė) yra turtas, dėl kurio panaudojimo kaltininkas pagal savo užimamas pareigas (pvz., įmonės vadovas ar asmuo, atsakingas už tam tikras jos veiklos sritis, bet materialiai neatsakingas už jos turtą ir turintis įgaliojimus juo disponuoti priimdamas įsakymus, pasirašydamas sutartis ir kita) turi teisę duoti nurodymus pavaldiniams, kuriems šis turtas (turtinė teisė) patikėta.
Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti.
Turtinės teisės (taip pat negrynųjų pinigų) pasisavinimo baigtumo momentu laikoma sandorio teisinių padarinių įsigaliojimas (teisės turėtojo pasikeitimas).
Atsakomybė už turto pasisavinimą Lietuvoje priklauso nuo pasisavinto turto vertės, kuri yra matuojama minimaliais gyvenimo lygiais (MGL).
Turto pasisavinimo klasifikacija pagal vertę:
| Pasisavinimo rūšis | Turto vertė | Atsakomybė |
|---|---|---|
| Administracinis nusižengimas | Iki 3 BBD (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) | Administracinė atsakomybė (bauda) |
| Baudžiamasis nusižengimas | 1-3 MGL (minimalūs gyvenimo lygiai) | Baudžiamoji atsakomybė (bauda, areštas) |
| Nusikaltimas (paprasta vertė) | 3-250 MGL | Baudžiamoji atsakomybė (laisvės atėmimas) |
| Nusikaltimas (didelė vertė) | Daugiau nei 250 MGL | Baudžiamoji atsakomybė (laisvės atėmimas ilgesniam laikui) |
Taip pat nustatyta atsakomybė už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių pasisavinimą.
Ši informacija pateikta remiantis teisės aktais: Nr. 1961-01-01, Nr. Kauno apygardos teismo sprendimas vėl skundžiamas, siekiant, kad G.Plotkinui natūra būtų grąžintas nekilnojamasis turtas, kurį jam ir buvo sugrąžinusi Kauno miesto savivaldybė. Taip pat prašoma, kad iš A.Degulio būtų išieškotas neteisėtai pasisavintas pinigines kompensacijas.
Draugystės istorija ir turto atgavimo vingiai
Dimitrijus Plotkinas (Grigorijaus Plotkino brolis) ir A.Degulis buvo draugai. Jie abu baigė Charkovo instituto teisės fakultetą. Abi šeimos bendravo apie 40 metų. A.Degulis buvo ne kartą nuvykęs pasisvečiuoti pas brolius Plotkinus. Pastarųjų mama net išmoko gaminti keletą lietuviškų patiekalų, kad galėtų pavaišinti į svečius atvykusią Degulių šeimą.
Anuomet savo geram bičiuliui G.Plotkinui dabar jau buvęs advokatas A.Degulis pasakė, kad Lietuvoje yra įsigaliojęs nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas. G.Plotkinas susidomėjo, nes jo seneliams nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d., kai jie buvo išvežti į lagerį, priklausė 691 kv. m žemės sklypas ir trys gyvenamieji namai Laisvės al. 94, 94A ir 94B (buvęs adresas Laisvės al.). Paaiškėjo, kad pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą yra ir Lietuvos pilietybę turintis G.Plotkinas.
2001 m. jo broliui D.Plotkinui atvykus į Kauną, jis savo akimis pamatė, kokie pastatai stovi jų senelių žemėje. A.Degulis, turėdamas teisinį bagažą, pasisiūlė broliams Plotkinams padėti turtą atgauti. Tačiau netrukus pretendentus į pastatus įtikino, kad turto natūra atgauti neįmanoma, nes pastate dabar veikia valdžios institucija.
Nekilnojamojo turto machinacijos
Už 300 tūkst. litų patalpos parduotos trims šeimoms. Iš karto po to buvo sudaryta nuomos sutartis su savivaldybe. Nors G.Plotkino advokatė buvo prašiusi teismo skirti laikinąsias priemones ir sustabdyti nuomos mokėjimą arba nuompinigius pervesti į depozitinę sąskaitą, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Pinigai įplaukė į vieno iš jų - Egidijaus N. sąskaitą, kuris esą sąžiningai visiems išmoka, kiek priklauso. Per pusantrų metų savivaldybė į jo sąskaitą anuomet pervedė apie 100 tūkst. litų nuomos mokesčio ir apie 20 tūkst.
Iki 2010 m., visiškai pasitikėdami A.Deguliu, Plotkinai buvo įsitikinę, kad jų atstovas rūpinasi kompensacijomis. Lietuviškai tik kelis žodžius pasakyti mokantis G.Plotkinas, pasirašydamas dokumentus lietuvių kalba, negalėjo įtarti, kad A.Degulio įgaliojimų, atsiųstų lietuvių kalba, turinys neatitinka sutrumpinto vertimo į rusų kalbą.
Vėliau paaiškėjo, kad šiais įgaliojimais jam buvo suteiktos teisės ne tik atstovauti, bet ir atgautu G.Plotkino turtu disponuoti, t.y.
Kai 2010 m. D.Plotkinas su žmona atvyko į Kauną pasimatyti su advokate D.Žvingiliene, rankose jie laikė lietuvių kalba parašytą laišką, brolio gautą iš Kauno miesto savivaldybės, kurio turinio nesuprato. Tačiau jame buvo įrašyta 897 tūkst.
Gautame rašte buvo nurodyta, kad su G.Plotkinu savivaldybė jau visiškai atsiskaitė, todėl advokatė jiems patarė nueiti į savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyrių. Nuvykus į minėtą skyrių, D.Plotkinui buvo išduoti visi trys Kauno miesto savivaldybės priimti sprendimai: dėl patalpų grąžinimo natūra 2004 m., dėl 711 tūkst. litų kompensacijos išmokėjimo 2006 m. ir dėl 897 tūkst.
"Paaiškėjo, kad 2004 m. G.Plotkinui nuosavybė į pastatus Laisvės al. 94 ir 94B buvo atkurta natūra. Pagal įstatymą, jei grąžinamas pastatas, turi būti grąžinta ir žemė po juo. Tačiau A.Degulis buvo nurodęs, kad dalį žemės atkurtų Šilainiuose, dalį - mišku Prienuose. Išaiškėjo, kad G.Plotkinui 2006 ir 2009 m. neva buvo išmokėtos dvi didelės piniginės kompensacijos (1,6 mln. litų) už pastatus Laisvės al."
"Pradėjus ieškoti visų galų, paaiškėjo, kad A.Degulis klastojo dokumentus. Jis G.Plotkinui siuntė paruoštus tekstus, kad jis pasirašytų. Buvo pasakyta, kad Lietuva yra neturtinga šalis, todėl kompensacijos bus išmokėtos po gabalėlį. Pirmame įgaliojime nebuvo jokių sąlygų, kad galima parduoti turtą. Jame lietuvių kalba įrašė, kad, atkūrus nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą natūra, įgaliotam asmeniui suteikiama teisė šį turtą parduoti.
Dalį Plotkinams priklausančios kompensacijos A.Degulis panaudojo įsigydamas dalį buto ir garažo Aušros gatvėje Žaliakalnyje. Dar 23 tūkst. Kai advokatė D.Žvingilienė kreipėsi į Kauno apygardos teismą, butą A.Degulis iš karto perleido savo draugams.
Advokatė atkreipė dėmesį, kad vienoje baudžiamojoje byloje yra pateikti trys pokalbių garso įrašai tarp D.Plotkino ir A.Degulio. Pokalbių metu A.Degulis pripažino, kad savo buto ir garažo dalį Aušros gatvėje draugams, taip pat grąžintų natūra negyvenamųjų patalpų Laisvės al.
Kad 2006 m. savivaldybė buvo išmokėjusi 711 tūkst. litų kompensaciją, Plotkinams nebuvo žinoma. Pinigus A.Degulis pervesdavo į 84 sąskaitas SEB ir DNB bankuose doleriais, eurais ir litais. Per ankstesnių teismų apklausas A.Degulis teisinosi, kad tiek daug sąskaitų esą sukūrė manydamas, kad kiekvienam naujam pervedimui r...
