Kadastriniai matavimai yra esminė procedūra, užtikrinanti tikslų nekilnojamojo turto duomenų nustatymą ir įregistravimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kada privalomi pagalbinių pastatų kadastriniai matavimai Lietuvoje, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės nutarimu, reglamentuoja kadastro paskirtį, objektus, tvarkytojo funkcijas, nekilnojamųjų daiktų įrašymą į kadastrą, planų rengimą, duomenų pakeitimą, sąveiką su kitais registrais ir duomenų naudojimą.
Kadastro paskirtis yra kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti kadastro duomenis. Kadastro objektai - nekilnojamieji daiktai, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme.
Kadastro tvarkytojas
Kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras. Jis administruoja kadastrą, projektuoja informacinę sistemą, organizuoja darbuotojų mokymą, kaupia ir saugo nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, užtikrina duomenų saugą ir teikimą, tvarko archyvus ir sprendžia kadastro modernizavimo klausimus.
Kadastro duomenų nustatymas
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, turintys Nacionalinės žemės tarnybos išduotą licenciją vykdyti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus. Duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis.
Į kadastrą įrašomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Vienam žemės sklypui gali būti nustatyti du ar daugiau žemės naudojimo būdų ir pobūdžių, jeigu tai numatyta detaliajame plane.
Kada privalomi žemės sklypų kadastriniai matavimai?
Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami šiais atvejais:
- Įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, išskyrus atvejus, kai atidalijami žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje sugrąžinti bendrąja daline nuosavybe natūra po 1997 m. liepos 1 dienos.
- Keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį.
- Grąžinant, suteikiant ar perduodant nuosavybėn neatlygintinai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, esančius miesto gyvenamosiose vietovėse.
- Parduodant, išnuomojant ar suteikiant panaudai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, išskyrus namų valdas kaimo gyvenamosiose vietovėse.
- Žemės sklypo savininkui ar naudotojui pageidaujant.
- Parduodant ar kitaip perduodant nuosavybėn, išnuomojant ir iš naujo pertvarkant sodininkų bendrijos žemės ar bendrijos teritorijose esančių sodų žemės sklypus, parengtus pagal žemėtvarkos ar detaliuosius planus.
- Perleidžiant nuosavybėn privačią žemę (pagal sandorius) miestų gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose.
Nuo 2008 m. sausio 1 d. žemės sklypų kadastriniai matavimai visais atvejais atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose.
Statinių kadastriniai matavimai
Statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, jeigu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas jų statybos leidimas ir/ar pripažinimas tinkamais naudoti, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant.
Žemės sklypo formavimas
Žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai).
Žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas.
Žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.
Atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir panašiai), sudarantys statinį, formuojami tik po to, kai pagal šiuos Nuostatus nustatyti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys įrašyti į kadastrą.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas gali būti puiki alternatyva statybai žemės ūkio paskirties sklype, jei to padaryti nėra galimybės pagal savivaldybė bendrąjį planą keičiant paskirtį. Pagrindinis reikalavimas būtų ne mažesnis nei 2 ha dydžio sklypas , jei savivaldybių teritorijų planavimų dokumentuose nenumatyta kitaip.
Rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą pagal išduotas planavimo sąlygas, esamas ir nustatytas naujas specialiasias žemės naudojimo sąlygas, bei galiojančius teisės aktus, bei statybos reikalavimus parenkama ūkininko sodybos pastatų statybos vieta ir kitos paskirties pastatų (šiltnamių, fermų, ūkinių , kaimo turizmo) vieta.
Planavimo metu jei reikalinga nustatomi servitutai ir vietinė inžinerinė infrastruktūra, įvertinama esamų melioracijos statinių padėtis. Rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus vertinamas poveikis aplinkai, todėl projektavimo sprendiniai neturėtų pabloginti gretimų sklypų būvį.
Dažniausi ir labiausiai ūkininko sodybos vietos parinkimą ir kitų statinių statybos užstatomą plotą įtakojantys veiksniai: projektavimo sąlygose numatyti reikalavimai, tačiau visai atvejais bendras užstatymo plotas negali būti didesnis nei 50 proc.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimui reikalingi dokumentai:
- Ūkininko pažymėjimas (jei projektas yra ūkininko sodybos vietai parinkti).
- Užregistruoti ūkininko ūkį sklype.
- Kadastrinių matavimų žemės sklypo planas.
- Topografinė nuotrauka.
Žemės sklypo kadastriniai matavimai - tikslieji žemės matavimai liaudyje ne visai tiksliai vadinami geodeziniais matavimais. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas gali būti puiki alternatyva statybai žemės ūkio paskirties sklype, jei to padaryti nėra galimybės pagal savivaldybė bendrąjį planą keičiant paskirtį.
Geodezinis planas pagal daugumos žmonių užklausas dažniausiai yra žemės kadastrinių matavimų planas. Sklypo padalijimas - paslauga, kurios metu sklypas padajijamas į kelis atkirus sklypus arba atidalijima iš bendosios nuosavybės.
Kada reikalingi kadastriniai matavimai?
Kadastriniai matavimai būtini statant naują pastatą, atliekant patalpų pertvarkymą ar norint įregistruoti statinį. Taip, kadastriniai matavimai yra būtini parduodant žemės sklypą, nes jie užtikrina, kad nuosavybės plotas ir ribos būtų tiksliai nustatyti. Tai padeda išvengti nesklandumų pardavimo procese.
Geodeziniai ir kadastriniai matavimai
Geodeziniai matavimai apima žemės sklypų matavimus, o kadastriniai - platesnė sąvoka, į kurią įtraukiami ir pastatų, inžinerinių statinių bei butų matavimai. Butų matavimai atliekami tik tada, kai pastato, kuriame yra butas, baigtumo lygis yra toks pats ar didesnis.
Apibendrinant, kadastriniai matavimai yra privalomi daugeliu atvejų, susijusių su nekilnojamojo turto formavimu, pertvarkymu ir įregistravimu. Tikslūs matavimai užtikrina teisinį aiškumą ir padeda išvengti ginčų dėl nuosavybės ribų.