Sodybos interjeras - ideali tema prieš prasidedant vasarai, kai turintys sodybas bent jau savaitgaliais ten trauks atsigauti nuo miesto ritmo, pabūti žalumoje ar išsikepti šašlykų. Jei renovuojate/remontuojate sodybą, o gal įsirenginėjate naują - šiame straipsnyje rasite idėjų, kaip sukurti kaimo dvasią ir pabėgti nuo modernių, minimalistinių lakoniškų formų.
Sodybos interjero stiliai
Kaimo sodybos įprastai žavi savo istorija, unikaliu dizainu bei ramybe. Verta rinktis kantri, provanso ar vintažinio stiliaus interjerą - svarbu, kad interjeras būtų bendro paveikslo tęsinys. Jeigu mėgstate minimalizmą - pritaikykite skandinaviško stiliaus interjero elementus. Taip pat nepamirškite skirti dėmesio ir namų aplinkai.
Natūralumas ir spalvos
Rekomenduojama naudoti natūralias medžiagas, tokias kaip medis, natūralus akmuo, tikros plytos, o tekstilėje - liną, medvilnę, odą ar vilną. Jei norisi kurti ramybės oazę, namo erdvėse rinkitės ramius, žemės tonų atspalvius ir juos derinkite su šviesiomis, pastelinėmis spalvomis. Taip kursite vientisumą ir harmoniją.
Baldai ir aksesuarai
Neretai į sodybą ar vasarnamį atkeliauja viskas, kas nebenaudojama namuose: baldai, užuolaidos, audiniai, kilimai ir įvairiausios smulkmenos. Specialistai pataria atsisakyti tokios praktikos ir nebekaupti - gyventi neapsikrovus nereikalingais daiktais daug lengviau.
Bet išeitis yra - į viską turėtume pažvelgti kūrybiškai ir parodyti šiek tiek dėmesio tiems iš miesto atkeliavusiems ir ten nebepritampantiems daiktams. Reikės dažų ir teptukų, siuvimo mašinos, plaktuko ir gero baldų pervilkėjo kontaktų. Dekoratyvius daiktus išrūšiuokite ir puoškite erdvę mažomis kompozicijomis. Svarbu, kad vienos kompozicijos daiktai turėtų ką nors bendra - formą, spalvą, funkcinę paskirtį. Derinkite aukštesnius ir žemesnius daiktus.
Kaip atnaujinti seną sodybą?
Atgaivinti seną sodybą - įdomus, jaudinantis, tačiau kartu nemažai iššūkių reikalaujantis darbas. Nors naujai įrengti seną pastatą yra nelengva užduotis, tačiau turėdami aiškią viziją ir planą, sodybą paversite jaukia ir malonia erdve, kurioje kursite gražius prisiminimus su šeima, draugais.
Pagrindiniai darbai
Seną sodybą gali reikėti atnaujinti iš pagrindų. Žinoma, išorės ir vidaus apdailos darbų kokybė priklausys nuo profesionalių ir savo sritį išmanančių meistrų, kuriais galėsite pasitikėti. Senoje kaimo sodyboje gali nebūti mums mieste savaime suprantamų patogumų. Tokiu atveju, gali tekti atlikti reikiamus santechnikos darbus, naujai išvedžioti elektros instaliaciją. Kaimo sodybai, kur nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos, svarbus nuotekų valymo įrengimas, vandens tiekimui - efektyvus vandens siurblys.
Vienas svarbiausių momentų - pasirūpinimas tinkamu nuotekų valymu.
Patalpų apdaila
Prieš pradėdami dėlioti baldus ir smulkmenas, pirmiausia atkreipkite dėmesį į didžiąsias plokštumas - seni, nusilupinėję dažai ar keletą dešimtmečių nekeisti tapetai ant sienų jaukumo tikrai nepridės. Tad pirmiausia imkitės jų. Senose trobose dažnai būna žemos lubos ir nedideli langeliai, sukurti didesnės erdvės pojūtį padės šviesus koloritas, tad sienoms perdažyti rinkitės baltą arba beveik baltą spalvą. Tapetus taip pat rinkitės neutralius, su smulkiais raštais arba vienspalvius.
Baldų atnaujinimas
Kad senas baldas atrodytų įdomiau, keletą stalčių galite nuspalvinti naudodami sendinimo techniką. Jei turite vandens pagrindo dažų likučių, nudažykite vieną plokštumą ir dažams neišdžiūvus patrinkite skepetaite.
Vienovės skirtingų stilių ir laikotarpių baldams, įvairiu metu atkeliavusiems iš miesto, padės suteikti viena bendra ypatybė. Minkštuosius baldus galima pervilkti tokiu pačiu gobelenu, skirtingas kėdes - perdažyti ta pačia spalva. Taip sodybos interjero įvaizdis atrodys jaukus ir išbaigtas.
Kadaise iš miesto namų atkeliavusi miegamojo lova atrodys kaip nauja - tereikia šiek tiek patobulinti galvūgalį. Tą nesunkiai galite padaryti patys. Nuėmę galvūgalį, porolonu uždenkite priekinę dalį, tuomet apverstą dėkite ant audinio, gerai jį įtempkite ir segikliais kraštuose prisekite prie blogosios galvūgalio pusės.
Kristinos Grybaitės-Rajunčienės sodybos interjero pavyzdys
Atsivertus K. Grybaitės-Rajunčienės interjero dizaino puslapį, jos darbų pavyzdžių skiltyje galima pamatyti jai netipiško interjero pavyzdį. Pompastika, prabanga ir puošnumu pasižyminčių interjerų apsuptyje akį patraukė provanso stiliumi ir paprastumu pasižymintis pavyzdys, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pačios Kristinos ir jos vyro Antano nuosavybė.
„Namas yra Išlauže, tarp Kauno ir Prienų. Jis tokioje labai gražioje vietoje, šalia tvenkinių, tad pro langus pas mus matosi vandens telkiniai. Namo dydis šiuo metu siekia 150 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Jis padidės, kai mes dar įsirengsime palėpę“, - pagrindinę informaciją apie namą pasakojo interjero dizainerė.
K. Grybaitės-Rajunčienės pasiteiravus, ar jiedu su vyru yra pirmieji namelio savininkai, ji prisipažino, kad ne. Pašnekovė pasakojo, kad namas buvo suręstas maždaug 1940-1945 metais, o į jų rankas pateko tik 2020 metais.
„Mes nesame pirmieji namelio savininkai, čia yra visa labai graži istorija. Šis namelis yra atvežtas iš kaimo. Jis buvo suręstas netoli Balbieriškio miestelio, tačiau tada žmonės pamatė, kad reikia keliauti gyventi arčiau didesnio kaimo. Jie perkėlė rąstinį namą į šią vietą, išliejo pamatus, o per pirmą žiemą tas namas ir pamatai ėmė griūti, šeima ėmė glaustis gretimoje klebonijoje“, - pasakojo interjero dizainerė.
Gavus tokią galimybę, K. Grybaitė-Rajunčienė nusprendė panaudoti savo interjero dizainerės įgūdžius ir pamėginti namus sukurti provanso stiliumi. „Aš labai mėgstu kaimiškus namus. Daug kas sako, kad tai provanso stilius, tačiau tikrasis provansas yra šiek tiek nušiuręs. Man norėjosi tokių kaimiškų namų, kad matytųsi rąstai, natūralios medžiagos, kaip medis ar akmuo. Čia viskas paprasta, teisinga ir gražiai padaryta. Čia nėra pompastinių detalių“, - pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, šiuo atveju reikėjo atsižvelgti į vietą, kurioje stovi namas, ir leisti jai padiktuoti sprendimus namuose. „Iš tiesų, esu priešingos stilistikos dizainerė. Mes kuriame interjerus, kurie be proto puošnūs, o man labai rūpėjo aplinka, kurioje stovi namas. Statytis kaime rūmus buvo visiškai ne tai, ko norėjau, tad labai žiūrėjau į aplinką, kurioje yra namas“
Pagrindiniai sprendimai
Visų pirma, ji pasakojo, kad tikslas buvo namą padidinti, įvesti į jį simetrijos ir paversti tvarkinga bei stilinga vieta. „Kai pradėjome dirbti su pamatais, mes pasidarėme antrus pamatus, dėl to tas namas dabar jau kaip dvaras ar pilis (šypteli). Taip pat pjaunant langams angas paaiškėjo, kad pamatai buvo mūryti iš rankomis gamintų unikalių raudonų plytų, o tai labai papuošė namelį, tapo puikiu sienų dekoru.
Ji pridėjo, kad taip pat jiedu su vyru apšiltino namą, dėl ko jame tapo šilčiau ir maloniau gyventi. Tam jiedu naudojo akmens vatą. Kristina pridėjo, kad senas trobas retas kuris apšiltina.
K. Grybaitė-Rajunčienė paaiškino, kad dauguma baldų - iš senųjų jos su vyru namų. „Nauji baldai atkeliavo iš senų namų. Dabar madinga taupyti išteklius, tad mes beveik visus baldus pasiėmėme iš ten. Štai, pavyzdžiui, svetainėje stovi daugiau negu 100 metų indauja, o šviestuvai pas mane beveik visi supirkti iš sendaikčių parduotuvių. Taip pat čia yra atrestauruotų baldų, nes turėjome miegamojo lovą, kurios galvūgalį pakeitėme, atnaujinome minkštąją dalį ir smagu, kad dabar tai kaip naujas baldas“, - sakė interjero dizainerė.
Šviesios spalvos
Pasidairius po K. Grybaitės-Rajunčienės namus pamatytumėte daug šviesių spalvų. Ji pasakojo, kad atsižvelgė į tai, jog Lietuvoje rudens ir žiemos periodu gaunama nedaug saulės. „Visiems visada sakydavau, kad grindis reikia rinktis tik šviesias, nes gyvename tamsioje Lietuvoje, gauname ir taip per mažai saulės, o kai pačiai reikėjo rinktis, galvojau, kad čia būsiu protingesnė nei kitiems siūlau. Pagalvojau, kad gal aš išprotėjau, kad tamsių grindų norėjau, nes pamačiau, kad net tamsiu laiku namas išlieka šviesus“, - pasakojo ji.
Pašnekovė pasakojo, kad tai buvo emocinis ir laikinas sprendimas. Pasak jos, norint įsigyti tikrai trokštamą sofą dar teks pataupyti, tad kol kas savo funkciją atlieka ruda sofa.
Paklausta, kiek laiko užtruko sukurti visą šį grožį, K. Grybaitė-Rajunčienė pasakojo, kad manė, jog pakaks metų laiko. Vis tik dabar ji tikino suprantanti, kad toks spėjimas buvo naivus. Viso jiedu su vyru prie šio projekto praleido beveik ketverius metus, o darbų ateičiai vis dar yra.
Ji pasakojo, kad taip ilgai buvo užtrukta, nes naujos statybos namuose pakanka paimti ir sudėti langus ar kitas detales naujai, o senuose reikia iš pradžių išmontuoti tai, kas sena. Vis tik, paklausta, ar gailisi šio sprendimo, K. Grybaitė-Rajunčienė tikino, kad ne. Pasak jos, senas namas turi savo žavesio ir ji jame mato daug grožio.
„Aš suprantu žmones, kurie atnaujina senus namus, jie gyvena tame džiaugsme, o jį patirti pasisekė ir mums. Mes labai mylime šią vietą, šį namuką ir jo šeimininkus“, - džiaugėsi interjero dizainerė.
Ingridos Lipnickienės sodybos renovacijos pavyzdys
Ingridos Lipnickienės šeima savo pačių statytą namą mieste neseniai iškeitė į sodybą Panevėžio rajone, miško pašonėje. Tiesa, tam teko imtis sudėtingo renovacijos projekto. Savo rankomis Ingridos vyras ir uošvis seną kaimo sodybą pavertė jaukiu šeimos namu, kuriame visi sutiko jau antrąsias Kalėdas.
180 kv. m pastatas tapo naujaisiais šeimos namais, o aplink driekiasi keli hektarai žemės kartu su mišku.
Paklausta, ką name reikėjo keisti, I. Lipnickienė sako, kad teko ardyti ir griauti beveik viską. Šis namas buvo tarsi iš dviejų dalių. Viena namo pusė labai sena, ten buvo rąstinis namelis, o kita - kiek modernesnė, statyta vėliau. Pradėję darbus, savininkai nustebo pastebėję, kad senoji namo dalis buvo kur kas geresnės būklės.
Darbų sąrašas, kurį teko padaryti, ilgas:
- išardytos senos pastato grindys;
- atkurtos medinės konstrukcijos;
- išardyta vidaus ir lauko apdaila;
- pakeistas stogas ir langai;
- vienoje namo pusėje įrengti langai per abu pastato aukštus;
- išardyta dalis antro aukšto pertvaros, taip sukuriant lofto įspūdį, o antrame aukšte paliktas tik vienas kambarys;
- namas papildomai apšiltintas;
- įrengtas kietojo kuro katilas ir grindinis šildymas.
Namo dizainas kurtas pagal tuo metu vyravusias tendencijas. Pavyzdžiui, išorės apdailai pasirinktos skalūno plytelės, kurios tuo metu buvo ypač populiarios privačiuose objektuose. Vidaus erdvėms parinkta mediena ir raudonos plytos, pasiteisino ir molio tinkas - universalus ir praktiškas sprendimas. Siekiant šiek tiek pažeminti erdvę, įrengtos juodos įtempiamosios lubos.
Savo rankomis šeima išliejo masyvius betoninius laiptus, kuriems turėklus pagamino Ingridos vyras.
„Labai norėjau vonios, kurioje būtų baltos plytelės ir vyrautų tik balta spalva. Dabar prašau vyro, kad jis kuo greičiau perklijuotų vonią, kad grindų spalva būtų universali - blizgių grindų sprendimas nepasiteisino, kadangi gyvenant kaime jos labiau purvinasi. Statant naują, žinoma, erdves planuotume kitaip“, - sako I. Lipnickienė.
Kadangi šeima turi patirties ir statant namą, ir renovuojant, paprastesnis pirmasis variantas: „Jeigu kažkam reikėtų patarti, patarčiau statyti. Tik namo statybai ir įrengimui savo lėšomis reikia skirti laiko. Mūsų atveju laiko nebuvo, nes pardavėme savo namą ir reikėjo greitesnio sprendimo. Kartu tai mums buvo ir šiek tiek į naudą. Statant namą dabar reikia atitikti moderniausius reikalavimus, taigi reikia rinktis atitinkamas medžiagas ir sprendimus. Dabar galėjome viską daryti kiek paprasčiau.“
Kristinos Horoman sodybos atnaujinimo projektas
Kristina Horoman su šeima taip pat neseniai ėmėsi renovacijos projekto. Iki tol nė neplanavusi turėti savo būsto, šeima nustebino aplinkinius mintimi atnaujinti griūvančius 1850 m. statybos sodybos pastatus.
„Daug kas kritikavo, bandė perkalbėti argumentuodami, kad renovuoti neapsimoka, brangu, užtrunka. Anksčiau vertinome laisvę būti nepriklausomi, neįsipareigoję jokiam nekilnojamajam turtui ir vietovei, tačiau šis projektas mus paskatino įsipareigoti neįprastai, bet išties kilniai atkuriant tai, kas buvo apleista ir nereikalinga“, - sako K. Horoman.
Išskirtinė sodybos istorija
Kaip pasakoja K. Horoman, šaltiniai teigia, kad nuo 1805 m. žemės priklausė turtingai Šumskų giminei, čia veikė plytinė, vėliau Šumskai savo namuose įrengė pradinę mokyklą savo ir kaimo vaikams - visą antrą aukštą skyrė mokslui. Po didžiųjų perversmų dvaro sodyba atiteko valstybei ir pakeitė statusą - tapo mokykla. Ji funkcionavo iki 1990-ųjų, o po 30 metų istorinis pastatas buvo parduotas aukcione ne kaip kultūros paveldas.
Pirmas žingsnis - pastatų įvertinimas
Prieš leisdamasi į šią avantiūrą, šeima samdė statybų ir konstrukcijų inžinierius objekto būklei įvertinti, kad šie patvirtintų, jog statinius galima atnaujinti. „Pradžioje darbų ėmėmės savo rankomis: išvalėme iš kiemo menkaverčius krūmus, nuo visų plytų nuvalėme toksiškus dažus, sutvarkėme vandalizmo padarinius. Jų buvo nemažai, nes pastatai apleisti apie 30 metų, todėl čia langai buvo išdaužyti, krosnys suniokotos, viskas išvogta ir kitaip sumenkinta“, - prisimena K. Horoman.
Kilusios problemos
Pradėjus darbus, pirmiausia nuspręsta į sodybą atvesti elektrą. Taip pat reikėjo imtis svirno, kuris galėjo sugriūti, jeigu nebūtų buvęs atnaujintas. Todėl buvo sutvarkyti, uždengtas stogas, atnaujintos dienos.
K. Horomon pasakoja, kad didžiulių iššūkių kildavo ieškant autentikai prijaučiančių specialistų, kurie, baigę darbus, nepaliktų broko ar klaidų. „Kiekviename žingsnyje tenka susidurti su asimetrija, todėl renovacija vyksta lėtai ir kūrybiškai“, - neslepia K. Horoman.
Dvaro sodybos autentikos išsaugojimas
Tik atkakliu darbu pavyko pasiekti, kad senasis dvaro sodybos svirnas šiandien yra gyvenamas ir atstoja jaukius laikinus namus, kol bus atlikta pagrindinio namo renovacija. Atkuriant istorinį pastatą, tenka daug atsakomybės atliepti jo istoriją ir nesugadinti naujais, per daug moderniais sprendimais. Rastas nereikalingas ąžuolo varstotas buvo renovuotas ir svirne tarnauja kaip virtuvė. Svirno senasis stogas buvo dengtas skardos lakštais su senais spaudiniais - išsaugoti lakštai panaudoti interjere. Viduje esančios plytų sienos atvertos ir nulakuotos.
Šiandien šį šeimos kelią seka keli tūkstančiai internautų. Neretai svyra rankos, krinta motyvacija, tačiau sekėjai, stebėdami mūsų kelionę, palaiko, paskatina, netgi atvyksta į talką“, - džiaugiasi K. Horoman.
Valstybės parama individualių namų renovacijai
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) informuoja, kad jau keletą metų teikiama valstybės parama individualių namų modernizavimui. Iš Klimato kaitos programos šiai priemonei skirta 44 mln. eurų. Kvietimai individualiems namams atnaujinti bus skelbiami ir šiais metais, jiems liko 25,1 mln. eurų. Informaciją apie aktualius kvietimus ir finansavimo sąlygas galima rasti APVA interneto svetainėje.
Tikime, jog šie patarimai padės jums seną sodybą paversti jaukia, patogia ir stilinga vieta šeimai, į kurią noriai sugrįšite pailsėti nuo rutinos bei darbų.
„Pasidaryk pats“ vaza – idealus pasirinkimas bet kuriai gėlei
tags: #interjeras #sodybos #trobos