Dauguma žmonių mano, kad pirmasis krūties vėžio ženklas yra krūtyje užčiuoptas darinys. Tačiau krūties vėžio simptomai gali būti labai skirtingi - nuo darinių iki mažiau akivaizdžių požymių, pavyzdžiui, pakitusios odos. Ne visi krūties vėžio simptomai būtinai reiškia ligą, tačiau labai svarbu juos kuo skubiau aptarti su gydytoju. Krūties vėžį būtina anksti diagnozuoti ir gydyti. Tik taip ligoniams suteikiama geriausia galimybė išgyti. Diagnozuojant krūties vėžį laikas yra esminis veiksnys.
Krūties vėžiui išplitus į kitus organus, t. y. sergant pažengusia krūties vėžio stadija, ankstyvas ligos diagnozavimas leidžia iš anksto aptarti ir planuoti tinkamą gydymo metodą, kuris galiausiai gali pagerinti paciento sveikimo rezultatus. Sužinokite krūties vėžio simptomus ir kuo anksčiau imkitės veiksmų.
Krūties vėžio simptomai vyrams
Labai svarbu nuolat tikrintis krūtis, žinoti krūties vėžio simptomus ir kuo skubiau pasitarti su gydytoju pastebėjus kažką neįprasto. Ankstyva krūties vėžio diagnozė ir gydymas pagerina sveikimo galimybes.
- Krūties ar aplink ją esančios odos tekstūros pokyčiai - raukšlėjimasis. Tai gali signalizuoti apie krūties darinį, dėl kurio sutrumpėja krūties raiščiai (skaidulinis audinys), kurie tempia audinį ir odą į vidų ir todėl oda susiraukšlėja ar įdumba.
- Krūties ar aplink ją esančios odos tekstūros pokyčiai - duobutės. Odos duobutės gali reikšti, kad užsikimšo maži krūties latakai, vadinamieji limfos kanalai, kuriais iš kūno šalinamos atliekos. Dėl to gali kilti krūties uždegimas ir atsirasti patinimas, o odoje stebimos smulkios duobutės, ji tampa panaši į apelsino žievelę. Kai kuriais atvejais tai yra vadinamojo uždegiminės krūties vėžio formos simptomas.
- Krūties audinio surambėjimas. Jis gali reikšti darinį pieną gaminančių liaukų skiltelių ląstelėse. Jis taip pat gali signalizuoti apie užsikimšusius mažus krūties latakus, vadinamuosius limfos kanalus, kuriais iš kūno šalinami medžiagų apykaitos produktai.
- Į egzemą panašus spenelių arba odos aplink juos bėrimas ar paraudimas. Šis krūties vėžio simptomas yra itin retas. Retais atvejais jis pasireiškia sergant Pageto liga, kuri siejama su krūties vėžiu. Nors Pageto ligos priežastys nežinomos, ji sukelia į egzemą panašų spenelių arba aplink juos esančios odos bėrimą raudonais niežtinčiais spuogeliais.
- Neįprastos išskyros (kraujas ar pūliai) iš spenelių, jų nespaudžiant. Jos gali reikšti, kad vėžinės ląstelės užkimšo latakus (mažus vamzdelius, kuriais teka pienas) už spenelio.
- Spenelių pakitimai, pavyzdžiui, įdubę speneliai arba pakitusi jų padėtis ar forma. Įdubęs spenelis (jei jis nėra įgimtas), kurio neįmanoma ištraukti, gali reikšti, kad už spenelio esantis darinys traukia jį į vidų.
- Matomos krūties venos. Šis požymis gali reikšti užsikimšusias kraujagysles dėl darinio arba rodyti padidėjusį kraujo pritekėjimą į krūtį dėl galimo augančio naviko.
- Patinimas pažastyje. Jis gali signalizuoti apie darinį pažastų limfmazgiuose (per kuriuos iš organizmo pašalinami medžiagų apykaitos produktai.). Kartais darinys pažastyje gali būti lengviau pastebimas nei krūtyje.
Krūtų pasitikrinimas yra labai svarbus. Nėra klaidingo būdo, kaip tikrinti krūtis.
Klinikiniai simptomai
Pagrindiniai klinikiniai simptomai, leidžiantys įtarti krūties vėžį vyrams:
- Dažniausiai (PIE 98 proc. atvejų) vienpusis krūties pažeidimas (literatūros duomenimis, dažnesni kairiosios krūties navikai).
- 70-90 proc. pacientų čiuopiamas neskausmingas sukietėjimas šalia arba už krūties spenelio.
- Spenelio formos pokyčiai (dažniausiai įtrauktas į vidų, spenelio išopėjimas).
- Kraujingos išskyros iš spenelio (retai).
- Krūties odos spalvos arba paviršiaus pokyčiai, oda virš naviko primena citrinos žievelę.
- Skausmas arba tempimo jausmas krūtyje, krūties sustandėjimas.
- 40-55 proc. pacientų čiuopiamas pažasties limfmazgių padidėjimas.
Krūties skausmas yra retas krūties vėžio simptomas, juntamas nebent esant labai išplitusiam vėžiui.
Krūties vėžys vyrams: faktai ir skaičiai
Krūties vėžys - dažniausiai moterims diagnozuojama onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Lietuvos vėžio registro duomenimis, Lietuvoje kasmet ši liga nustatoma beveik 1 400 moterų. Vyrų krūties vėžys yra palyginti reta piktybinė liga. Pasaulyje vyrai sudaro mažiau negu 1 proc. visų sergančių krūties vėžiu pacientų. Lietuvoje per metus nustatoma 10-16 naujų vyrų krūties vėžio atvejų.
Prognozuojama, kad 2018 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose bus diagnozuota apie 2 550 naujų vyrų krūties vėžio atvejų, ši liga nusineš 480 vyrų gyvybes. Didžiausias vyrų sergamumas krūties vėžiu registruojamas Centrinėje ir Vakarų Afrikoje (apie 6 proc.). Tai siejama su dideliu šiose zonose gyvenančių vyrų sergamumu kepenų ligomis, lemiančiomis hiperestrogenizmą. Vyrams, kaip ir moterims, rizika susirgti piktybine liga didėja su amžiumi. Nustatyta, kad vyrams krūties vėžys diagnozuojamas sulaukus vyresnio amžiaus - sergamumo pikas 65-67 metai, t. y. vidutiniškai 5-10 metų vėliau, nei ši liga diagnozuojama moterims.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina vyrus nepamiršti apie šią klastingą ligą ir reguliariai tikrintis savo sveikatą.
Krūties vėžio rizikos veiksniai vyrams
Moksliniuose straipsniuose aprašoma įvairių rizikos veiksnių, kurie gali būti susiję su vyrų krūties vėžio išsivystymu, tačiau daugeliui jų ligos priežastys lieka nenustatytos.
- Amžius. Vienas pagrindinių rizikos veiksnių. Nustatyta, kad liga daugeliu atvejų diagnozuojama 65 metų ir vyresniems vyrams.
- Genetinė predispozicija ir šeiminis paveldimumas. Vyrams, kaip ir moterims, rizika susirgti krūties vėžiu padidėja, jeigu jų pirmosios eilės giminaičiai sirgo krūties, kiaušidžių ar storosios žarnos vėžiu. Nustatyta, kad net 15-20 proc. vyrų, kuriems diagnozuotas krūties vėžys, turėjo pirmosios eilės giminaičių, sirgusių piktybine liga.
- Būklės, pakeičiančios estrogenų ir androgenų santykį vyro organizme. Estrogenų padidėjimą vyrų organizme gali sukelti įvairios būklės - paveldėtosios ligos, egzogeninių estrogenų ar testosterono vartojimas (estrogenų ir progesterono preparatai skiriami sėklidžių, prostatos navikams gydyti), kepenų (ypač kepenų cirozės), skydliaukės funkcijos sutrikimas, nutukimas, marihuanos vartojimas.
- Klinefelterio sindromas - tai reta genetinė liga, kai vietoj XY lytinių chromosomų berniukai turi papildomą lytinę X chromosomą. Pacientams šis sindromas pasireiškia sėklidžių atrofija, ginekomastija (krūtų padidėjimu), padidėjusia gonadotropinių hormonų (folikulus stimuliuojančio ir liuteinizuojančio) koncentracija ir maža testosterono koncentracija kraujyje.
- Sėklidžių ligos.
Krūties ląstelių augimą skatina estrogenas. Vyrams estrogeno kiekis pakyla tuomet, kai naudojami hormoniniai preparatai, ar dažnai vartojamas alkoholis, kuris sutrikdo kepenų veiklą. Didelė tikimybė, kad krūties vėžiu gali sirgti ir vyrai, kurie turi antsvorį.
Išskiriamos dar ir kitos priežastys:
- Kai estrogenas gaunamas iš aplinkos su maistu: kai kurie auginami veršiukai yra šeriami maistu, kuriame yra hormonų, taip pat vartojant maistą, kuriame yra pesticidų DDT.
- Sergant tam tikromis kepenų ligomis, kurių metu dažniausiai sumažėja androgenų (vyriškų hormonų) kiekis, o padidėja estrogenų (moteriškų hormonų) kiekis. Tai padidina ligos, ginekomastijos (krūties audinio išvešėjimas, dažniausiai gerybinis), ir vėžio išsivystymą.
- Sergant Klainfelter‘io sindromu, nes šios ligos metu vyro ląstelėse yra kitoks chromosomų skaičius.
- Tikimybė susirgti krūties vėžiu didesnė, jei šeimoje kas nors šia liga sirgo.
Genetinė predispozicija
Autosominiu dominantiniu būdu paveldimi krūties, kiaušidžių vėžio išsivystymą galintys nulemti BRCA1 ir BRCA2 genai, priskiriami didelės vėžio rizikos genų kategorijai. Šių genų mutacijos padidina riziką susirgti vėžiu daugiau nei 4 kartus, palyginti su bendrąja populiacija. BRCA2 geno mutacija stipriau susijusi su krūties vėžio išsivystymu nei BRCA1. Krūties vėžio išsivystymo tikimybė vyrui, kuriam nustatyta BRCA1 geno mutacija, yra 1 atvejis iš 100, BRCA2 geno mutacija - 6 iš 100.
Nors esant BRCA1 geno mutacijai rizika sirgti kur kas mažesnė, tačiau yra viena išimtis - aškenaziai. Tiriant aškenazių kilmės vyrus, sergančius krūties vėžiu, nustatyta, kad 4,5 proc. jų turi būtent BRCA1 geno mutaciją.
Žinomi ir kiti genai, kurių mutacijos yra susijusios su piktybinio darinio krūtyje išsivystymu: TP53 (Li-Fraumeni sindromas), PTEN (auglio slopinimo genas, susijęs su Cowdeno sindromu), PALB2.
Krūties vėžio tipai ir stadijos
Tiek vyrams, tiek moterims būdingi panašūs krūties vėžio tipai. Didžioji dalis piktybinių navikų pradeda vystytis pieno latakėlių sieneles išklojančiose epitelio ląstelėse (duktalinė karcinoma) arba pieną gaminančių skiltelių epitelyje (lobulinė karcinoma). Dažniausiai (85-90 proc. atvejų) vyrams diagnozuojama invazinė duktalinė karcinoma. Lobulinės karcinomos atvejų vyrams nustatoma nedaug.
Krūties vėžys vyrams dažnai diagnozuojamas vėlyvųjų stadijų. Veikiausiai taip yra dėl to, kad vyrams šios lokalizacijos navikai yra labai reti. Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad krūties vėžys yra tik moterų liga, o ir šeimos gydytojų praktikoje šios lokalizacijos vyrų navikai labai reti.
Krūties vėžio stadijos
- 0 stadija - piktybinis procesas neprasiskverbęs už kanalėlių ir latakėlių epitelio ribų, karcinoma in situ.
- 1 stadija - krūties naviko skersmuo neviršija 2 cm, nėra metastazių limfmazgiuose ir vidaus organuose.
- 2 stadija - šios stadijos navikui būdinga:
- 2-5 cm diametro dydžio navikas, nėra metastazių pažasties limfmazgiuose.
- 2-5 cm diametro dydžio navikas, su metastazėmis pažasties limfmazgiuose.
- Navikinio mazgo krūtyje nėra, tačiau vėžio ląstelių metastazių nustatoma pažasties limfmazgiuose.
- Naviko dydis >5 cm, nėra metastazių pažasties limfmazgiuose.
- 3 stadija - navikas:
- >5 cm dydžio navikas, su metastazėmis pažasties limfmazgiuose.
- Navikas išplitęs į krūtinės ląstą, gali būti suaugęs su krūtinės ląstos raumenimis, oda.
- Gali būti metastazių viršraktikauliniuose arba poraktikauliniuose limfmazgiuose.
- 4 stadija - išplitęs krūties vėžys, yra metastazių kituose kūno organuose (kauluose, plaučiuose, kepenyse, smegenyse ar kt.).
Krūties vėžio stadija yra vienas iš veiksnių, lemiančių tai, koks gydymas bus pasirinktas.
Krūties vėžio diagnostikos rekomendacijos
Krūties vėžio diagnostika nėra sudėtinga, dažniausiai čiuopiamas kietas, aiškių ribų darinys, leidžiantis įtarti naviką krūtyje. Ankstyvajai diagnostikai gelbsti:
- Anamnezė ir klinikinis ištyrimas. Išsamus anamnezės surinkimas (piktybinės pirmosios eilės giminaičių ligos, vartojami vaistai, darbo sąlygos, įgimtosios ligos), krūties ir gretimųjų limfmazgių apčiuopa leidžia įtarti galimą piktybinę krūties ligą.
- Mamografija. Vienas neinvazinės diagnostikos tyrimo metodų, svarbus ankstyvajai krūties vėžio diagnostikai. Juo nustatomi nedideli krūtų pakitimai. Atlikus krūtų rentgenologinį tyrimą, galima pastebėti neapčiuopiamus pakitimus. Mamografija naudinga diferencijuojant krūties naviką ir ginekomastiją. Šio tyrimo jautrumas ir specifiškumas atitinkamai siekia 92 proc. ir 90 proc.
- Ultragarsinis tyrimas. Krūties sonoskopija dažnai atliekama norint diferencijuoti krūties audinio pakitimus, aptiktus atlikus krūties apčiuopą arba mamografiją, galima atskirti nepiktybinį darinį (cistą). Šio tyrimo pranašumas, palyginti su mamografija, yra tas, kad, įtarus krūties vėžį, darinį galima įvertinti visapusiškai.
- Krūties biopsija. Tiksliausias diagnostikos metodas. Galutinė diagnozė patvirtinama tada, kai naviko ląstelės, gautos atlikus krūties biopsiją, ištiriamos mikroskopu. Iš biopsinės medžiagos atliekamas HER2 (žmogaus epidermio augimo faktorius) receptorių tyrimas. HER2 teigiamas krūties vėžys auga gerokai greičiau, o ligos eiga yra agresyvesnė nei HER 2 neigiamų. Šių receptorių nustatymas svarbus ir tolesniam gydymo taktikos pasirinkimui.
Norint įvertinti galimą ligos išplitimą, nustatyti, ar nėra metastazių kituose organuose, gali būti atliekamas krūtinės ląstos rentgeninis, vidaus organų ultragarsinis, reikiamos kūno srities kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimai.
Diferencinė diagnostika
- Ginekomastija. Dažniausiai krūties vėžį tenka diferencijuoti nuo ginekomastijos. Jai būdingas abipusis, simetriškas, neaiškių ribų krūtų padidėjimas. Ginekomastijai nebūdingi krūties odos pakitimai ir pažasties limfmazgių padidėjimas.
- Infekcinės krūties ligos (krūties abscesas, krūtinės ląstos odos infekcijos). Šiai ligų grupei būdingas skausmingas lokalus pažeidimas, lydimas tokių sisteminių simptomų kaip karščiavimas, šaltkrėtis.
- Granulinių ląstelių navikai. Dažniausiai gerybiniai pogleivio navikai, susidarantys iš Švano ląstelių, supančių aksonus periferinėje nervų sistemoje. Jų randama ryklėje, odoje, poodyje, krūtyse. Granulinių ląstelių navikai klinikiniuose ir vaizdinimo tyrimuose sunkiai atskiriami nuo krūties vėžio, todėl dažnai diferencinei diagnostikai prireikia biopsijos.
- Fibromatozė. Lokalūs, agresyvūs navikai. Diferencinės diagnostikos pagrindas - biopsija.
- Metastaziniai navikai. Kitų sričių navikų metastazės krūtyje yra labai retos. Metastazių krūtyje gali išsivystyti sergant limfoma, leukemija, melanoma, sarkoma, prostatos, plaučių, skrandžio vėžiu.
Krūties vėžio gydymo principai
Krūties vėžio gydymo principai priklauso nuo daugelio veiksnių, pirmiausia nuo krūties vėžio stadijos, diferenciacijos laipsnio, naviko dydžio ir pakitimų limfmazgiuose. Gydymo principai pateikiami remiantis Amerikos jungtinio vėžio komiteto 2018 metų rekomendacijomis.
- 0 stadijos vėžys, arba karcinoma in situ - dažniausiai pašalinama vis krūtis, rečiau atliekama krūtį išsauganti operacija (lumpektomija, kvadrantektomija), po kurios seka spindulinis gydymas.
- I stadijos vėžys dažnai būna gerai lokalizuotas su arba be metastazių regioniniuose lifmazgiuose, todėl dažniausiai atliekama radikalioji mastektomija. Prieš operaciją paprastai atliekama sarginio limfmazgio (limfmazgis, esantis arčiausiai krūties naviko, į kurį pirmiausia smulkiosiomis limfagyslėmis nukeliauja vėžinės ląstelės iš pirminio piktybinio židinio) biopsija. Nustačius šiame limfmazgyje vėžinių ląstelių, atliekamas visų kitų tos pusės pažasties limfmazgių pašalinimas (jeigu leidžia paciento būklė).
Hormonų terapija (tamoksifenas rekomenduojamas krūties vėžiui, kai nustatyti teigiami hormonų receptoriai, gydyti), chemoterapija gali būti taikomi kaip adjuvantinis gydymas po operacijos. HER2 teigiamam vėžiui gydyti gali būti skiriamas trastuzumabas, pertuzumabas (monokloninis antikūnas).
II-III stadijos navikai yra išplitę, įaugę į raumenis arba suaugę su krūtinės ląstos siena, todėl prieš operaciją skiriamas neoadjuvantinis gydymas (tikimasi sumažinti naviką ir atlikti radikaliąją operaciją). Po naviko pašalinimo operacijos skiriamas adjuvantinis gydymas, hormonų receptorių teigiamą naviką rekomenduojama 5 metus gydyti tamoksifenu.
IV stadijos metastazinis krūties vėžys paprastai negali būti pagydomas, tačiau jo eigą galima efektyviai kontroliuoti (metastazių dažniausiai nustatoma kauluose, kepenyse, plaučiuose). Išplitęs vėžys gydomas chemoterapija, hormonų terapija, radioterapija, monokloniniais antikūnais. Radioterapija, chirurginis gydymas gali būti taikomas lokaliam metastazių gydymui.
Vyrų ir moterų išgyvenamumo rodikliai sergant krūties vėžiu yra panašūs. Daugiau negu 40 proc. vyrų krūties vėžio atvejų diagnozuojami III/IV ligos stadijose. Remiantis Amerikos vėžio draugijos 2017 metų duomenimis, esant 0 ir I stadijai, vyrų 5 metų išgyvenamumas siekia 100 proc. Diagnozavus vėlesnių stadijų krūties vėžį, pacientų išgyvenamumo rodikliai mažėja: II stadijos - 92 proc., III stadijos - 72 proc., IV stadijos - 20 proc.
Juodaodžių moterų ir vyrų išgyvenamumo rodikliai yra blogesni, jiems 3 kartus dažniau diagnozuojamas III stadijos ir didesnio dydžio navikas.
Svarbu: Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti neefektyvu ar net pavojinga. Jei svarstote gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveikesnė mityba, fizinio aktyvumo didinimas ar rūkymo metimas, aptarkite šiuos pokyčius su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei.
Krūties vėžio poveikis kasdieniam gyvenimui
Krūties vėžio diagnozė ir gydymas gali turėti didelį emocinį, fizinį ir socialinį poveikį. Pacientės dažnai susiduria su nerimu, depresija ar kūno įvaizdžio pokyčiais, ypač po mastektomijos. Norint prisitaikyti prie šių pokyčių, svarbu ieškoti psichologinės pagalbos, dalyvauti paramos grupėse ir bendrauti su artimaisiais. Reabilitacija, sveika mityba ir lengvas fizinis aktyvumas padeda atgauti jėgas.
Jei pastebėjote bet kokius neįprastus krūties pokyčius (guzelį, odos pokyčius, spenelio išskyras ar skausmą), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Jei turite šeiminę vėžio istoriją, galite apsvarstyti reguliarią krūtų savityrą ar genetinius tyrimus, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.
Antalgija - personalizuotos medicinos namai kur prasideda sveikatos kelionė, apimanti prevenciją, diagnostiką, gydymą.
Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais.