Organizmo funkcijas daugiausia reguliuoja nervų sistema. Jutimo organai dirginimus iš aplinkos nuolat perduoda nerviniams centrams, kurie lemia organizmo reakciją į dirgiklį. Raumenys susitraukia tik tada, kai juos pasiekia jaudinimas iš centrinės nervų sistemos. Seilių ir skrandžio sulčių, prakaito išsiskyrimas, kraujagyslių spindžio kitimas - visi šie refleksai vyksta dalyvaujant nervų sistemai. Taigi, nervų sistema reguliuoja organizmo funkcijas.
Nervų sistema sudaryta iš nervinio audinio. Šį sudaro nervinės ląstelės - neuronai ir pagalbinio audinio - neuroglijos ląstelės. Neuronai - pagrindinės nervinio audinio ląstelės, reguliuojančios nervų sistemos funkcijas. Kiekvienas neuronas turi kūną ir ataugas. Kūną sudaro branduolys ir citoplazma su jose esančiais organoidais. Ataugos yra dvejopos: dendritai ir aksonai.
Neurono schema
Neuronų sandara ir funkcijos
Dendritai - trumpesnės, šakotos ataugos, nervinius impulsus perduodančios į neurono kūną. Aksonu iš neurono į raumenis perduodami nerviniai impulsai. Impulsas yra elektrinės prigimties signalas, plintantis nervinėmis ląstelėmis. Neuronai turi tik vieną aksoną ir vieną arba kelis dendritus.
Dauguma dendritų yra palyginti trumpos, labai išsišakojusios ataugos. Aksonas paprastai ilgesnis už dendritus (gali siekti iki 1 m), dažniausiai nelabai išsišakojęs. Pažeistieji neuronų kūnai nebeatsinaujina, o periferijoje esantys aksonai pažeisti gali ataugti.
2 minučių neurologija: neuronas
Neuronų rūšys
Yra trys pagrindinės neuronų rūšys:
- Juntamieji (receptoriniai) neuronai: Perduoda impulsus iš jutimo organų į nugaros ar galvos smegenis.
- Judinamieji (motoriniai) neuronai: Perduoda impulsus iš nugaros ir galvos smegenų į raumenis ar kitus vidaus organus.
- Įterptiniai neuronai: Palaiko ryšį tarp juntamųjų ir judinamųjų neuronų nugaros ir galvos smegenyse.
Juntamųjų neuronų kūnai sudaro nervinius mazgus šalia centrinės nervų sistemos. Nervinių ląstelių ataugos (aksonai ir dendritai), padengtos apvalkalėliais, vadinamos nervinėmis skaidulomis. Nervai, sudaryti iš judinamųjų neuronų aksonų, vadinami judinamaisiais nervais. Judinamieji nervai sudaryti iš juntamųjų neuronų dendritų.
Neuronų tipai
Refleksas ir nervų sistemos veikla
Visa nervų sistemos veikla - įvairūs refleksai, kuriais pasiekiama atskirų organizmo sistemų sąveika. Organizmo reakcija į dirginimą, kurią atlieka ir kontroliuoja centrinė nervų sistema, vadinama refleksu.
Sinapsė
Nervinės ląstelės turi ilgąsias ir trumpąsias ataugas. Jomis neuronai jungiasi tarpusavyje.
Neuronai jungiasi vienas su kitu ataugomis ir perduoda nervinius impulsus. Ši neuronų jungtis vadinama sinapse. Sinapsę sudaro trys elementai: vieno neurono aksono membrana - presinapsinė membrana; kito neurono membrana - postsinapsinė membrana; tarpas tarp jų - tai sinapsės plyšys.
Nervų sistemos dalys
Nervų sistema skirstoma į centrinę ir periferinę. Periferinė nervų sistemos dalis, reguliuojanti griaučių raumenų veiklą, vadinama valinga somatine nervų sistema.
Nervų sistemos schema
Nervinės skaidulos
Nervinės skaidulos jungiasi į nervinių skaidulų pluoštus, o šie sudaro nervus. Jungiamasis audinys dengia visą nervą ir atskiria skaidulų grupes jo viduje.
Pagal sandarą ir atliekamas funkcijas yra 3 nervų rūšys:
- juntamieji (iš juntamųjų skaidulų);
- judinamieji (iš judinamųjų skaidulų);
- mišrieji (iš abiejų tipų skaidulų).
Juntamaisiais nervais impulsai skinda į centrinę nervų sistemą (CNS), o judinamaisiais - iš CNS, o mišriaisiais - dviem kryptimis: į CNS ir iš jos.
Reflekso lankas
Kelias, kuriuo sklinda nerviniai impulsai reflekso metu, vadinamas reflekso lanku. Reflekso lanką sudaro 5 dalys:
- receptorius (nervų galūnėlės, priimančios informaciją apie aplinkoje ir organizme vykstančius pakitimus);
- juntamoji dalis (juntamasis neuronas);
- centrinės nervų sistemos dalis (galvos ir nugaros smegenys);
- judinamoji dalis (judinamasis neuronas);
- vykdomasis organas (raumuo arba liauka).