Seime svarstomas narkotikų dekriminalizavimo projektas, siekiant sukurti į pagalbą orientuotą narkotikų politiką šalyje.
„Registruosime projektą kartu su koalicijos partneriais apie tai, kad iš Baudžiamojo kodekso būtų išimti nedideli narkotinių medžiagų kiekiai, tai yra disponavimas mažais kiekiais, ir administraciniame kodekse būtų apibrėžtos piniginės baudos ir kitos nuobaudos, susijusios su disponavimu mažais kiekiais“, - antradienį sakė viena iš projekto iniciatorių Morgana Danielė.
Planuojama, kad projektas bus užregistruotas dar antradienį. O, pasak M. Danielės, tikimasi, kad iki Naujųjų metų įvyks jo pateikimas Seime.
Parlamentarės teigimu, šio projekto palaikymas parlamente pakankamai didelis. „Visi procesai užtruks. Šiuo metu galiu pasakyti, kad palaikymas yra tikrai didelis. Aišku, teikiama kartu su partneriais, palaiko ir kitų politinių partijų atstovai. Tai tikrai palaikymas yra didelis. Pabrėžčiau, kad tai yra normalu, nes tai jau yra vakarykštis žingsnis, nes jis jau turėjo seniai būti atliktas, kadangi yra pagrįstas tvirtais mokslo įrodymais“, - teigė ji.
Sieks koreguoti Baudžiamąjį kodeksą
Registracijai Seime paruoštame dokumente nurodoma, kad projektu bus siekiama Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo.
Siūloma, kad šis straipsnis būtų keičiamas taip: „Neteisėtas disponavimas didesniu nei nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti.
Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.“
Mažas narkotinių medžiagų kiekis būtų nustatomas ir reglamentuojamas, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos jau patvirtintomis rekomendacijomis. Siūlomos pataisos numato, kad už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ir siuntimąsi be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, būtų užtrauktas įspėjimas arba bauda nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų.
Įstatymo projekte numatoma, kad už nedidelius narkotikų kiekius be tikslo juos platinti gali būti baudžiama ir viešaisiais darbais bei laisvės apribojimu.
Disponuojant nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų yra numatoma administracinė atsakomybė, o asmeniui gali būti skiriamas įspėjimas arba 30-250 eurų bauda.
Už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo taip pat gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 200 eurų. Už pakartotinį nusižengimą - bauda nuo 200 iki 300 Eur.
Už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą viešose vietose arba apsvaigusio asmens pasirodymą viešose vietose taip pat grėstų administracinė atsakomybė ir bauda nuo 20 iki 100 eurų. Toks pakartotinis pažeidimas jau atsieitų nuo 100 iki 200 eurų, pažeidėjui galėtų būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienerių metų.
Baudžiamoji atsakomybė liktų galioti tiems, kas „didesnį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų“, neturėdamas tikslo jų platinti, neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė.
Tiesa, asmenys, kurie savanoriškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreiptųsi į valstybės instituciją, norėdami atiduoti narkotines ar psichotropines medžiagas, už disponavimą jomis būtų atleisti tiek nuo administracinės, tiek nuo baudžiamosios atsakomybės.
Siūlomos bausmės yra ne tik įspėjimas, bauda, bet taip pat yra nukreipimas konsultuotis su gydytoju, jeigu žmogus su mažu kiekiu sulaikomas pakartotinai, taip įtariant, kad žmogus vartoja rizikingai ar arba net žalingai. Aišku, jeigu gydytojas diagnozuoja priklausomybę, skiriamas įpareigojimas gydytis.
Piniginės baudos, politikės teigimu, „parinktos pagal Administracinių nusižengimų kodekso dominuojančius skaičius, vyraujančias baudas už panašias veikas“.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs teisininkas Mindaugas Lankauskas tam paantrino. „Dėl konkretaus pasirinkimo, kiek turėtų būti - 100, 130 ar 200 eurų, nėra objektyvių kriterijų. Dažniausiai žiūrima į bendrą kodekso struktūrą“, - teigė jis.
Nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas | Išgelbėjimas ar grėsmė? | Spręskite patys
Spręstų kelių sluoksnių problemą
Argumentai dėl narkotikų dekriminalizavimo projekto, anot Seimos narės M. Danielės, yra pagrįsti tvirtais mokslo įrodymais.
„Mokslo įrodymai rodo, kad toks baudimas už nedidelius medžiagų kiekius yra perteklinis. Baudžiamojo kodekso taikymas yra neproporcingas. Tai reiškia, kad tuomet žalą patiria visa valstybė ir visa visuomenė tiek per visuomenės sveikatą, tiek per ekonomiką, tiek per kitus veiksnius todėl, kad yra stipriai paveikiami jaunų žmonių gyvenimai, priklausomybės ligomis sergančių žmonių gyvenimai, nes vietoje gydymo jie gauna įkalinimą. Tada tą žalą patiriame visi kartu. Jungtinės Tautos yra ne kartą pareiškę, kad tvirti mokslo įrodymai rodo, jog Baudžiamojo kodekso taikymas yra perteklinis ir neturėtų būti taikomas“, - aiškino M. Danielė.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad, galiojant dabartinei tvarkai, kurią siekiama koreguoti, „teisėsaugos institucijoms tenka nepagrįstas krūvis dėl perteklinės kriminalizacijos ir taip apribojamos galimybės efektyviai panaudoti išteklius ir mokesčių mokėtojų lėšas sunkesnių nusikaltimų ir nusikaltėlių išaiškinimui“.
Laisvės partijos atstovė pabrėžė, kad dabartinis reguliavimas sukuria uždarą ratą ir nesprendžia priklausomybių ligų bei narkotikų vartojimo problemų ilguoju periodu. Todėl projektas atkreipia dėmesį ne tik į teisinio reguliavimo korekcijas, bet ir į visuomenės sveikatą.
„Įkalinimas arba baudžiamosios atsakomybės uždėjimas ilguoju laikotarpiu neišsprendžia jokios problemos. Žmogus sukasi uždarame rate. Dažniausiai priklausomybės liga sergantys žmonės gali 20-30 metų būti kalinami, paleidžiami į laisvę, vėl pagaunami su mažais kiekiais, nes yra priklausomi, ir vėl įkalinami. Taip žmogus, sukdamasis tokiame rate ir negaudamas gydymo, gali praleisti beveik visą gyvenimą. Alternatyvos bausmėms yra visose Vakarų valstybėse. Sprendimus reikia kreipti į sveikatą, nes būtent išgydę priklausomybės ligą, išspręsime tą problemą ir ji nebesikartos“, - detalizavo M. Danielė.
Toks projektas yra paremtas kitų valstybių, nebetaikančių baudžiamosios atsakomybės, studijomis, kuriose dekriminalizavus narkotines medžiagas, jų vartojimas nepadidėjo arba nepadidėjo reikšmingai.
Vis dėlto, net jei ir projektas būtų patvirtintas, teigiama, kad šis būdas padėtų sėkmingiau kovoti su narkotikų prekyba užsiimančiomis nusikalstamomis grupuotėmis, o ne pavieniais asmenimis, įsigijusiems nedidelį kiekį narkotinių medžiagų be tikslo platinti.
Visgi, ar tokie pakeitimai tikrai padėtų kovoti su narkotines medžiagas platinančiomis nusikalstamomis grupuotėmis, čia jau iškyla klausimas. Visgi, net ir laisvės atėmimo bausmė neatgrasydavo nei platintojų, nei pirkėjų ir toliau vykdyti savo veiklos, tad ar kelių šimtų eurų baudą tai atliks?
Parašus padėjo 39 Seimo nariai
Pataisas dėl narkotikų dekriminalizavimo taip pat pasirašė ir kiti Seimo Laisvės frakcijos nariai, išskyrus Moniką Ošmianskienę.
Parašus padėjo ir konservatoriai: paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė, partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, parlamentarai Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Paulė Kuzmickienė, Žygimantas Pavilionis, Dalia Asanavičiūtė, Jurgita Sejonienė, Audrius Petrošius, Arūnas Valinskas, Jonas Gudauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Kernagis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Justas Džiugelis, Kristijonas Bartoševičius.
Iš Liberalų sąjūdžio pasirašė: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo nariai Simonas Gentvilas, Virgilijus Alekna, Andrius Bagdonas, Eugenijus Gentvilas.
Nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimą palaiko ir parlamentarai iš opozicijos: „darbiečiai“ Vytautas Gapšys, Antanas Guoga, socialdemokratai partijos vedlys Gintautas Paluckas, Dovilė Šakalienė, Linas Jonauskas, Tomas Bičiūnas, Mišrios Seimo narių grupės nariai Domas Griškevičius ir Kęstutis Glaveckas.
Trečiadienį spaudos konferencijoje Seime dalyvavo ir konservatorius K.Starkevičius.
Pataisas dėl narkotikų dekriminalizavimo jis sakė pasirašęs, nes jauni žmonės „iš vaikiškų svajonių šiek tiek nukrypsta į šoną, ir kada patenka į kalėjimą, jis jų nepataiso“.
„Jis tik dar labiau juos įtraukia į bendrą liūną. Už tai baust, sodinti į kalėjimą pagal baudžiamąją atsakomybę, sakyčiau, kad yra per didelė nuodėmė, kuri užtraukiama visam gyvenimui be teisės žmogui pasitaisyti“, - kalbėjo Seimo narys.
Siekis panaikinti baudžiamąją atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimą, jo nuomone, nėra žingsnis į „narkotinę valstybę“. Tai esą žingsnis, siekiant duoti žmonėms šansą pasitaisyti.
Panaikinti baudžiamąją atsakomybę už psichoaktyvių medžiagų nedidelio kiekio turėjimą be tikslo jas platinti valdantieji konservatoriai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis sutarė, pasirašydami koalicijos sutartį. Tiesa, partijos pabrėžė, jog dėl to dalies jų narių nuomonės išsiskiria.
Papildyta 2021-10-15
Ketvirtadienį Seimas visgi nusprendė šiam Morganos Danielės inicijuotam projektui mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimui pritarti. Kad projektas būtų įgyvendintas jam liko paskutinioji - priėmimo stadija.
Projekto iniciatorė M.Danielė patikino, kad parlamentinė Laisvės partija ateityje sieks legalizuoti ir marihuanos vartojimą rekreacijos tikslais.
„Kanapės įteisinimas rekreacijos tikslais ir šios rinkos sureguliavimas buvo vienas iš Laisvės partijos rinkiminių tikslų, ir tikrai darbą šia kryptimi tęsime“, - pažadėjo ji.