Yra juokaujama, kad ne piniguose laimė, o jų kiekyje. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad pinigai laimę visgi gali užtikrinti. Laimės ir pinigų sąsaja pradėta tirti jau 18 a. Tuomet buvo manoma, kad kuo daugiau uždirbi, tuo laimingesnis esi. Priešistoriniais ir senaisiais laikais laimė nebuvo siejama su materialinėmis gėrybėmis.
Laimės konceptas tyrinėtas iki begalybės. Panagrinėkime, ar materialinė gerovė ir turtas iš tiesų lemia laimę, remiantis įžvalgomis iš knygos „Menas būti laimingam“, kurią parašė amerikiečių psichiatras Howardas Cutleris ir Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama.
Istorinis ir Filosofinis Požiūris į Laimę
„Šiame kontekste Aristotelį galėtumėme įvardinti kaip laimės sampratos pradininką, nes jis analizavo laimę ir iš filosofinės perspektyvos. Jis ir įveda sąvoką „eudaimonia“, kuri išvertus iš graikų kalbos reiškia laimę“, - pasakoja dr. V. Laimė senovės Graikijoje buvo suprantama kitaip, nei ją suprantame mes. Graikai ją apibūdindavo kaip asmens harmoningą gyvenimą tarp klestėjimo ir asmenybės potencialo. Viduramžiais pagrindinį vaidmenį laimės sampratoje vaidino religija. Aštuonioliktame amžiuje įvyko dar vienas lūžis.
Dalai Lama teigia: „Šiame fundamentaliame lygmenyje mes visi vienodi, kiekvienas mūsų trokštame laimės, nė vienas nenorime kentėti. Tai mūsų tikrovės esmė. Ir šiame lygmenyje mes, kaip žmonės, susiduriame su tokiomis pačiomis problemomis“.
Psichiatras Howardas Katleris teigia, kad „aiškindamas, kaip pasiekti laimę keičiant savo nuostatas ir požiūrį, Dalai Lama mums rodo, kad raktas į laimę yra mūsų pačių rankose."
Dalai Lama savo mokymo esmę nusakė taip: „Esu įsitikinęs, kad svarbiausia mūsų gyvenime siekti laimės. Tai akivaizdu. Ar išpažįstame kokią religiją, ar ne, ar tikime viena religija, ar kita, mes visi siekiame ko nors geresnio".
Žmonijos siekis laimės tęsiasi per tūkstantmečius, nuolat žadina susidomėjimą filosofams, psichologams ir mokslininkams. Kasmet skelbiamas „Pasaulio laimės indeksas“ (World Happiness Report) rodo bendras mėginimas vertinti visuomenės gerovę, remiantis tokiais veiksniais kaip turtas, sveikata ir socialiniai ryšiai.
Laimės Ekonomika ir Šiuolaikiniai Tyrimai
Dabartiniais laikais pradeda formuotis tarpdisciplininė mokslo šaka - laimės ekonomika. „Viena iš pagrindinių laimės ekonomikos idėjų yra tai, kad svarbiau yra bendroji nacionalinė laimė negu bendrasis vidaus produktas“, - sako mokslininkė V. Laimės ekonomikoje žmonės laikomi ekonomine ir socialine vertybe, o mokslininkai tiria, kuo pasižymi laimingi žmonės makroekonominiame kontekste. Tyrimai rodo, kad laimingi žmonės turi pranašumų ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir darbo rinkoje. „Jie dažniausiai greičiau ir efektyviau susiranda darbą, dažnai gauna didesnį darbo užmokestį, yra produktyvesni, įsitraukia į bendruomenines veiklas.
Tačiau, anot V. Tauraitės, laimė neturėtų būti siejama tik su pinigais. „Gali susidaryti įspūdis, kad kuo daugiau dirbsim, tai tarsi tuo daugiau turėsim pinigų ir kuo turėsim daugiau pinigų, tai tuo būsime laimingesni. Kitaip sakant, jeigu daugiau laiko skiriame darbui, vadinasi, mažiau jo mes galime skirti asmeniniam gyvenimui, sako dr. V. Tauraitė.
Laimės tyrimų kontekste dažnai yra minimas reikšmingas 2010 m. Danielio Kanemano ir Anguso Deatono, kurie laimėjo Nobelio ekonomikos premiją, tyrimas. Jame sakoma, kad daugiau pinigų yra iš tiesų siejama su geresne savijauta, tačiau tik iki tam tikros ribos. Jie išskyrė iki 75 tūkstančių dolerių per metus.
Nors ir reikšmingas, mokslinis tyrimas sulaukė ir kritikos bei naujos tyrimų, ieškančių ryšio tarp laimės ir pinigų kiekio, bangos. „Dažniausiai laimė yra matuojama anketinių apklausų būdu. Laimės sampratų yra daug, jos yra skirtingai apibrėžiamos.
Rašydama disertaciją autorė tyrė, kaip savarankiškai dirbantys asmenys sugeba paskirstyti laiką tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. „Būtent tirdama Lietuvoje savarankiškai dirbančius asmenis aš taip pat nustačiau, kad kuo žmonės daugiau gauna pajamų per mėnesį, tuo jie jaučiasi laimingesni ir kuo jie jaučia didesnį pasitenkinimą darbu, tuo jie yra laimingesni. Kuo labiau patenkinti asmeniniu gyvenimu, tuo jie yra laimingesni“, - pasakoja dr. V.
Mokslininkė sako, kad galima išskirti laimės sudedamąsias dalis, pavyzdžiui pasitenkinimą darbu ar pasitenkinimą asmeniniu gyvenimu. „Ir būtent jau remiantis aukštyneigės sąveikos teorija, galima teigti, kad jeigu asmuo yra patenkintas darbu, patenkintas asmeniniu gyvenimu, tai jis galiausiai yra ir laimingas“ - sako dr. V.
Pasaulio laimingumo ataskaitoje Lietuva pagal naujausią statistiką yra 19-oje vietoje, o Lietuvos jaunimas laikomas pačiu laimingiausiu. Galiausiai dr. V. „Mokslininkai sako, kad apie 33 procentus laimės lemia genetika, apie 40 proc. tai priklauso nuo mūsų veiksmų, ir visa kita priklauso nuo aplinkos, - sako mokslininkė.
Pinigai ir Pagrindiniai Poreikiai
Be jokios abejonės, pinigai yra būtini patenkinti pagrindinius poreikius. Turėdami pakankamai pinigų, galime pasirūpinti maistu, pastoge, sveikatos priežiūra ir kitais būtinais dalykais. Šių poreikių patenkinimas yra būtinas norint jaustis saugiai ir patenkintai.
Tačiau, kai pagrindiniai poreikiai yra patenkinti, ar tolesnis turto augimas vis dar didina laimę? Štai kur tyrimai pradeda rodyti įdomius rezultatus.
Daugybė tyrimų nagrinėjo ryšį tarp pajamų ir laimės. Kai kurie iš jų rodo, kad laimė didėja didėjant pajamoms, tačiau tik iki tam tikro lygio. Pasiekus šį lygį, papildomi pinigai nebeturi didelio poveikio žmogaus gerovei.
Pavyzdžiui, Daniel Kahneman ir Angus Deaton atliktas tyrimas parodė, kad emocinė gerovė didėja didėjant pajamoms iki maždaug 75 000 JAV dolerių per metus. Virš šios sumos papildomi pinigai nebedarė didelio poveikio kasdieniam laimės lygiui.
Tačiau svarbu pažymėti, kad šis skaičius gali skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir asmeninių aplinkybių. Didmiesčiuose, kur pragyvenimo išlaidos yra didesnės, ši riba gali būti aukštesnė.
Kiti tyrimai rodo, kad svarbesnis už absoliutų pajamų dydį yra tai, kaip žmogus jaučiasi palyginti su kitais. Jei žmogus uždirba daugiau nei jo kaimynai ar bendradarbiai, jis gali jaustis laimingesnis, net jei jo pajamos nėra labai didelės.
77 tūkst. eurų per metus arba 6,4 tūkst. eurų per mėnesį - vidutiniškai tiek uždirbantis žmogus būtų laimingas ir patenkintas savo gyvenimu. Studijos rezultatai parodė, kad abi didesnes algas gaunančios moterys jausis laimingesnės už pirmąją. Bet trečioji vargiai bus laimingesnė už antrąją. Kitaip tariant, egzistuoja suma, kurią peržengus laimės nebedaugėja. Pajamų „sotumo“ riba JAV namų ūkiams yra 75 tūkst. dolerių.
Šalis Laimės riba (eurų per metus) Australija ir Naujoji Zelandija 100,000 Lotynų Amerika ir Karibai 28,000 Šiaurės Europos valstybės „daro kažką gerai kalbant apie geram gyvenimui sudaromas sąlygas“, - sakė Kopenhagoje įsikūrusio „Laimės tyrimų instituto“ vadovas Meikas Wikingas.
Augant pajamoms teigiamų emocijų daugėja ir jos stiprėja, bet tik iki tam tikros sumos. Svarbu, kam pinigai išleidžiami. Įvairios studijos patvirtina, kad patirtys suteikia daugiau džiaugsmo už daiktus. Sakoma, kad daugiau laimės suteikia ir dėl kitų išleisti pinigai, pavyzdžiui, labdarai. Eksperimentą mokslininkė Elizabeth W. Dunn pakartojo ne vienoje valstybėje.
Harvardo universiteto profesorius psichiatras George`as Vaillantas taip pat įsitikinęs, kad laimės nelemia pinigai, naujas telefonas ar darbas, kurį atlikti paprašo kiti.
Harvardo mokslininkai atrado aiškų ryšį tarp gerų santykių su motina vaikystėje ir didesnio uždarbio suaugus, o prastas bendravimas gali būti silpnaprotystės senatvėje priežastis. Lietuva atsidūrusi šeštame dešimtuke. O laimingiausi pasaulyje yra danai - čia nelaimingų žmonių tėra 1 procentas.
Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis pastebi, kad kol kas Lietuvoje tokie žodžiai, kaip laimės ekonomika, felicitarinė politika, labai mažai kam girdėti.
Harvardo universiteto Granto studijos išvadose skelbiama, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis pasitenkinimą gyvenimu, yra stiprūs asmeniniai santykiai. G. Vaillantas sako, kad žmonės apskritai nežino, kas yra gyvenimo gerovė, todėl pasitenkinimo ieško ne ten, kur reikia.
Dalykai, turintys išliekamąją vertę, sako jis, yra tie, kuriais mes prisidedame ir prie kitų žmonių geros savijautos. Harvardo Granto studijos mokslininkai aiškinosi ir alkoholizmo poveikį vyrams. Anot mokslininkų, išgeriantieji, kurie dar ir rūkydavo, dažnai susirgdavo plaučių vėžiu.
Profesorius B. Gruževskis sako, kad Lietuvoje vyrai labiausiai kenčia dėl patriarchalinio požiūrio į vyro padėtį šeimoje ir visuomenėje. Tačiau pagrindinė taisyklė, kurią mes atradome per Granto tyrimą, ta pati - jeigu ji arba jis galvoja tik apie save, o ne apie kitus, gyvenimas nesiklosto teigiama linkme.
Anot G. Navaičio, moteris atlieka svarbiausią vaidmenį ir saugant bei puoselėjant santuoką. Per Harvardo tyrimą mokslininkai atrado aiškų ryšį tarp gerų santykių vaikystėje su motina ir didesnio uždarbio suaugus, o prastas bendravimas gali būti silpnaprotystės senatvėje priežastis.
Granto studijos mokslininkai sako atradę nuostabų faktą apie senėjimą. Anot jų, su laiku gyvenimas gali gerėti, o ne eiti į bloga. B. Gruževskis sako, kad senatvė yra galimybė pradėti gyventi kitaip. Laimingo gyvenimo paslaptis, G. Navaičio teigimu, dar slypi ir socialiniuose ryšiuose bei savo psichologinio pasaulio tobulinime. Profesorius B. Gruževskis pabrėžia harmoningą santykį su savimi ir aplinka.
Dešimtmečius visuomenėje vyrauja mintis, kad „už pinigus laimės nenusipirksi“. Daugelis tyrimų paneigia šią teoriją. Mokslininkai yra tikri, kad mūsų laimė vis dar tiesiogiai priklauso nuo to, kiek santaupų turime savo sąskaitoje.
Mokslininkai atliko metaanalizę, kurios metu jie ištyrė naujausių mokslinių darbų rezultatus, kad būtų sudėti visi taškai ant „i“. Dar 2020 metais mokslininkai išanalizavo Nacionalinio statistikos biuro ir „Happy Planet Index“ duomenis, siekdami išsiaiškinti, ko reikia paprastam britui, kad jis gyventų laimingą gyvenimą.
Po metų mokslininkai, vadovaujami Matthew Killingswortho iš Pensilvanijos universiteto, atliko savo tyrimus ir nustatė, kad tobulumui ribų nėra - „kuo daugiau pinigų, tuo geriau“ laimei. Faktas yra tas, kad turtingi žmonės paprastai yra sveikesni, o gera sveikata taip pat yra raktas į laimę.
Kitas labai svarbus laimės aspektas - santykiai, pasitenkinimas darbu ir tiesiog mokėjimas džiaugtis gyvenimu. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad tai, kiek lyginame save su kitais, turi įtakos mūsų laimės jausmui.
Įdomu tai, kad kitas tyrimas taip pat parodė, kad turtingų tėvų vaikai turi daugiau problemų nei mažiau turtingų tėvų vaikai. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad pinigų sumai mūsų sąskaitoje didėjant, galime tapti mažiau etiški ir mažiau empatiški. Mokslininkai mano, kad taip yra dėl to, kad turtas įskiepija laisvės jausmą.
Neseniai atlikta jaunų žmonių, gimusių nuo 1980 iki 2000 metų, apklausa parodė, kad daugiau nei 80 procentų apklaustųjų nurodė, jog jų pagrindinis gyvenimo tikslas - turtas.
Paskutinių dešimtmečių psichologiniai tyrimai išskiria dvi pagrindines laimės sampratas: „apačia-viršus“ modelis teigia, kad išoriniai aspektai sudaro laimės pagrindą, o „viršus-apačia“ modelis pabrėžia vidines žmogaus savybes. Naujas Kalifornijos universiteto psichologės Amory Beck tyrimas kelia abejonių dėl visiems tinkamų laimės formulių. Beck ir jos kolegos pabrėžia, kad žmogaus patirties įvairovė reikalauja labiau individualizuoto požiūrio.
Kad sukurtume efektyvias intervencijas, pirmiausia turime suprasti individualios laimės šaltinius. Rezultatai parodė didelę įvairovę: apie pusė respondentų patyrė vienpusį ryšį tarp pasitenkinimo konkrečia gyvenimo sritimi ir bendros laimės, ketvirtadalis - sudėtingesnį, abipusį santykį.
Tai rodo, kad laimės keliai daugeliui žmonių yra išskirtinai individualūs ir jų negalima paaiškinti.
Alternatyvūs Laimės Šaltiniai
Akivaizdu, kad pinigai nėra vienintelis laimės šaltinis. Daugybė kitų veiksnių gali turėti didelį poveikį žmogaus gerovei, įskaitant:
- Santykius: Stiprūs ir artimi santykiai su šeima, draugais ir partneriu yra vienas svarbiausių laimės šaltinių.
- Sveikatą: Gera fizinė ir psichinė sveikata yra būtina norint jaustis laimingam.
- Prasmę ir tikslą: Turėti gyvenime prasmę ir tikslą, ar tai būtų susiję su darbu, hobiu ar savanoriška veikla, gali suteikti didelį pasitenkinimą.
- Dėkingumą: Gebėjimas įvertinti tai, ką turite, ir būti dėkingam už mažus dalykus gali padidinti laimės lygį.
Psichologinė Būsena ir Materialinė Gerovė
Pavyzdžiui, gera sveikata laikoma vienu esminių laimingo gyvenimo veiksnių. Kitas veiksnys, mūsų laikomas laimės šaltiniu, yra materialioji gerovė, arba sukauptas turtas. Papildomas veiksnys yra turėti draugą ar gyvenimo partnerį. Visi tie veiksniai, tiesą sakant, yra laimės ištakos.
Jei pasinaudojame tokiomis palankiomis aplinkybėmis, kaip gera sveikata ar materialinė gerovė, kad padėtume kitiems, jos gali tapti veiksniais, prisidedančiais prie laimingesnio mūsų pačių gyvenimo. Tik be tinkamo psichologinio nusiteikimo, be dėmesio dvasiniam veiksniui visa tai vargu ar užtikrina bent kiek ilgiau trunkantį laimės jausmą.
Pavyzdžiui, jei slapta ko nors nekenčiate, jei smarkiai ant ko nors pykstate, tokios emocijos ardo jūsų sveikatą, kitaip tariant, naikina vieną iš laimės veiksnių. Lygiai taip pat jums esant psichologiškai nelaimingiems ar nusivylusiems, fizinė paguoda menkai tepadės. Kita vertus, jei įstengiate išlikti ramūs, taikingai nusiteikę, tai net būdami silpnesnės sveikatos galite jaustis visai laimingi.
Mūsų laikais esama ypač materialiai klestinčios visuomenės, bet joje gyvena daugybė ne itin laimingų žmonių. Taigi nėra jokių garantijų, kad vien turtas gali suteikti tą jūsų siekiamą džiaugsmą ar lūkesčių išsipildymą.
Pinigai Kaip Energijos Išraiška
Tarologės, Reiki meistrės ir aromapsichologės Linos Balsės mintis apie pinigus ir laimę: pinigai - žmogaus vertės visuomenėje išraiška. Kuo daugiau duodame (vertės) pasauliui, kuo didesniam kiekiui žmonių suteikiame vertę, tuo daugiau atlygio (pinigų) gauname. Pinigai patys savaime laimės nesuteikia, bet jei žmogus šiaip ar taip ne itin laimingas, gal smagiau tokiu būti su pinigais. Iš tiesų ne pinigai suteikia džiaugsmo, laimingi jaučiamės, kai tinkamai juos naudojame, kai išleidę įgyjame vertingų patirčių.
Žmonės taip pat linkę manyti, kad dėl pinigų praras draugus ar sutuoktinį. Nemažai žmonių įsitikinę, kad geriau duoti nei imti. Jie tarsi stengiasi nusipelnyti laimės, meilės, gerovės labai daug duodami, tačiau nelaiko savęs vertais priimti. Giminės vertybės, įsitikinimai, požiūris į pinigus ir save perduodami palikuonims.
JAV buvo atlikti tyrimai su loterijos laimėtojais. Paaiškėjo, kad praėjus 2 metams po laimėjimo 8 ir 10 laimingųjų turėjo mažiau pinigų nei iki tol. Šie asmenys teigė, kad tai buvo blogiausia, kas jiems nutiko gyvenime, nes prarado šeimą, draugus, save.
Tam tikrais atvejais, kai žmonės iš prigimties turi daug neigiamų savybių, daug pinigų ir jų gavimo stresas, paskatina jas atsiskleisti, nes žmogus pasijunta gavęs neribotą laisvę ir valdžią, apsvaigsta nuo to. Bet taip nutinka ne dėl pačių pinigų, ne jie sugadino žmogų.
Laimė ir Lyginimasis su Kitais
Paradoksas: nuo II Pasaulinio karo Europoje žmonių pajamos kilo kelis kartus, tačiau laimingumas nedidėja. Iš esmės žmonės, kurie gyvena turtingose šalyse, yra laimingesni nei tie, kurie gyvena skurdesnėse šalyse. Tačiau šios sąsajos nėra tiesioginės.
Statistika rodo, kad iki pilnos laimės trūksta to, kad kitiems nesisektų. Tai gali skambėti keistai, tačiau tai įrodo tyrimai ir netgi plačiai paplitę priežodžiai. Įdomus tyrimas buvo atliktas Harvardo universitete. Studentų buvo klausiama ką jie pasirinks: jūs gaunate 50 tūkst. dolerių, o kiti - po 25 tūkst. arba jūs gaunate 100 tūkst. dolerių, o kiti gauna po 200 tūkst. Tyrimas parodė, kad daugiau žmonių pasirinko pirmą variantą. Tai rodo, kad žmonės geriau renkasi mažiau pinigų, bet svarbu daugiau, nei kiti.
Visuomenėje nuolat vyksta mūšis - tai mūšis už statusą. Viena nelaimingumo priežastis - nedarbas. Reikia daryti viską, kad žmogus nebūtų bedarbiu ilgiau nei metus, nes tada jo galvoje prasideda jovalas, prarandami įgūdžiai.
Lyginimas ir Pasitenkinimas: Pasitenkinimo jausmui didžiulę įtaką daro polinkis lyginti. Lygindami esamą padėtį su praeitimi ir suvokdami, kad dabar mums sekasi geriau, jaučiamės laimingi. Kad ir kiek uždirbtume, veikiausiai jausimės nepatenkinti savo pajamomis, jeigu kaimynas uždirbs daugiau.
Nuolatinis lyginimasis su tais, kurie yra protingesni, kuriems sekasi geriau negu mums, gimdo pavydą, nusivylimą, nelaimingumo jausmą. Daugelio eksperimentų rezultatai rodo, kad asmens pasitenkinimo lygį galima padidinti, atkreipiant jo dėmesį į kitus dalykus, skatinant jį pamąstyti, kad viskas galėtų būti blogiau.
Vieno eksperimento metu Viskonsino Milvokio universitete moterims buvo rodomi nepaprastai sunkaus gyvenimo amžiaus pradžios Milvokyje vaizdai, jos buvo prašomos įsivaizduoti ir aprašyti, ką reikštų patirti tokią asmeninę tragediją, kaip būti apdegintai ar sužalotai. Atlikusios šią užduotį moterys buvo prašomos įvertinti savo gyvenimo kokybę. Užduotis parodė, kad visų jų pasitenkinimo savo gyvenimu jausmas padidėjo.
Per kitą eksperimentą, atliekamą Niujorko valstijos Bafalo universitete, tiriamieji buvo paprašyti užbaigti sakinį: „Džiaugiuosi, kad aš ne…“ Penkis kartus pakartoję šį pratimą jie pasijusdavo daug labiau patenkinti gyvenimu.
Dalai Lama aiškina taip: „Nors laimę įmanoma pasiekti, ji nėra paprastas dalykas. Ją sudaro daug lygmenų. Tarkime, budizme kalbama apie keturis išsipildymo, arba laimės, lygmenis: turtą, pasaulietišką pasitenkinimą, dvasingumą ir nušvitimą.
Skandinavijos Pavyzdys
R. Kuodis įsitikinęs, kad turime aiškų pavyzdį - Skandinaviją. Skandinavai yra vieni iš laimingiausių ir mes galime iš jų daug ko pasimokyti. Jie susitvarko su savo lūkesčiais. Skandinavai yra aukštos kultūros ir net labai daug uždirbantis žmogus neskuba to rodyti ir mėgautis, nes tai blogo skonio ženklas.
Grįžkime prie laimingiausių pasaulio žmonių skandinavų. R Kuodis pastebi, kad tai lemia visa eilė priežasčių. „Ten mes matome tolygiai besivystančias visuomenes. Ten dideli mokesčiai, todėl nedidelė nelygybė, bet labai gera socialinė apsauga. Yra super švietimas, super sveikatos apsauga, super socialinė apsauga, kuri leidžia per daug nesukti galvos dėl ateities. Priešingai nei pas mus, kur socialinė apsauga skurdi.
Kaip Būti Laimingu?
Taigi, ko reikia, kad būtume laimingi? Kas priklauso nuo mūsų?
- Keiskite savo požiūrį į gyvenimą ir tapkite kiek įmanoma labiau optimistais.
- Tvarkykite savo darbo ir poilsio balansą.
- Orientuokitės į patirtis, o ne į daiktus.
- Stenkitės kuo daugiau šypsotis ir juoktis.
- Susimąstykite apie savo lūkesčius.
R. Kuodis sako, kad žmogui svarbūs keturi kriterijai, kurie nulemia laimės lygį: ekonominis, žmogiškasis, socialinis ir gamtinis. Taigi absoliutus pinigų kiekis nėra toks svarbus. Kur kas svarbiau, kad turėtume daugiau, nei jūsų socialinio sluoksnio atstovai, draugai, kaimynai.
Patirtys ir Emocijos
Žmonės linkę galvoti, kad kelionės ar perskaitytos knygos įspūdis išblės greitai, o naujas pirkinys džiugins ilgai. Tačiau prie suknelės ar automobilio irgi priprantama. Paprastos žmogiškos laimės, emocinės pilnatvės problematika iš tiesų daugiabriaunė ir sunkiai apčiuopiama.
Pripažįstame tą ar ne, mūsų požiūris į pinigus ima formuotis dar vaikystėje, dažnai jį lemia kultūriniai stereotipai. Laimės lygį kur kas labiau lemia aplinkybė, kam žmonės tuos pinigus leidžia. Privalau atidėti svarbius man tikslus, kol negalėsiu to sau leisti (turėti vaikų, tęsti studijas ir pan.). Vis dėlto apskritai geriausia siekti protingo kompromiso, atidedant pinigus ilgalaikiams tikslams, bet ir stengiantis susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojate. Iš tiesų pinigai nėra kažkas vien gero ar blogo, svarbiausia tai, kaip jūs su pinigais elgiatės.
Pasak Gallupo instituto 138 šalyse vykdytos apklausos, žmonija dar niekada nebuvo tokia laiminga kaip dabar. Stenfordo universiteto psichologai kelių šimtų žmonių paklausė, jie gyvena laimingą ar prasmingą gyvenimą, ir tuo tik metų stebėjo jų psichinės sveikatos būklę. Platesnis mąstymas būdingas prasmę jaučiantiems žmonėms, kurie tačiau gyvena ne tokį linksmą gyvenimą.