Šiame straipsnyje nagrinėjami nuosavybės teisės įgijimo pagrindai ir ginčijimo aspektai Lietuvos teisėje, remiantis Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais. Aptariamos daiktinės teisės samprata, daiktai kaip daiktinių teisių objektai, valdymas, įgijamoji senatis, servitutai ir kitos susijusios temos.
Daiktai ir Daiktinės Teisės
Daiktai (objektai) priešpastatomi asmenims (subjektams). Teisinėje literatūroje teigiama, kad į klausimą, kas yra daiktas, atsako ne fizikos mokslas, bet apyvarta. Remiantis tuo padalijimu, subjektinės teisės buvo pradėtos klasifikuoti į daiktines ir asmenines (prievolines).
Subjektinė daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Daiktai ir turtas gali būti civilinių teisių objektai (Civ.kod 1.97 str., 4.1 straipsnis).
Pavyzdžiui, įmonė yra laikoma nekilnojamuoju daiktu (1.110 str.). Taip pat, žemės dangos, sankasos, ižkasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu.
Registruojant nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke.

Civilinis kodeksas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nuosavybės teises Lietuvoje.
Valdymas
Pagal Romos teisę, valdymas - ne teisė, o juridinis faktas, kuris gali sukurti teisę - nuosavybės teisę. Valdymas turi ryškų daiktinį (materialų) pobūdį, t. y. vienas daiktas - vienas valdytojas. Tokiu atveju valdytojas turi valdymo teisinį titulą - nuomininko, saugotojo, administratoriaus, patikėtinio ir pan.
Valdymas atsiranda fiziškai užvaldant daiktą, kai tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią. Svarbi asmens valia užvaldyti daiktą (4.28 straipsnis).
Valdymas laikomas atsiradus sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą. Tai realus pavojus valdymui.
Valdymo pažeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius, jeigu asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, įrodo, kad būtent šio ir neteisėtai atsirado pareiškėjo valdymas. Kitojo asmens, nėra pagrindas pripažinti, jog asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, nepažeidė valdymo.
Diskusija „Taikus ginčų sprendimas viešajame administravime: skambi idėja ar reali galimybė?“
Įgijamoji Senatis
Kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę (4.39 straipsnis).
Nuosavybės Teisės Apribojimai
Kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Pavyzdžiui, buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (4.10 straipsnis).
Preziumuojama, kad pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jo savininkas (valdytojas).
Jeigu visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai valstybės institucija, kurios uždavinius įeina tokios rūšies daiktų apsauga, įspėja savininką, kad jis nustotų netinkamai laikyti daiktus. Jeigu savininkas šio reikalavimo nevykdo, tai pagal atitinkamos institucijos ieškinį teismas gali šiuos daiktus iš savininko paimti. Paimti daiktai pereina valstybės nuosavybėn (4.66 straipsnis).
Patikėjimas ir Administravimas
Turto patikėjimo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam kaip dvidešimties metų terminui. Nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos. Turtas, perduotas patikėtiniui patikėjimo teise, turi būti atskirtas nuo patikėtojo ir patikėtinio turto.
Išieškoti pagal patikėtojo kreditorių ieškinius į turtą, perduotą patikėjimo teise, draudžiama, išskyrus atvejus, kai patikėtojui iškeliama bankroto byla ar jis tampa nemokus.
Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Nekilnojamojo daikto administravimo faktas registruojamas viešame registre ir nurodomas jo administratorius. Administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius.
Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą.
Servitutai, Uzufruktas ir Ilgalaikė Nuoma
Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (4.129 straipsnis). Gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai (4.123 straipsnis).
Pasikeitus žemės, statinio ar sodinio savininkui, užstatymo teisė išlieka. Ilgalaikė nuoma gali būti terminuota ar neterminuota.
Jeigu ilgalaikę nuomą nustatantis aktas nenustato kitaip, tai nuomininkas naudojasi išnuomotu nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik iš esmės nedidina jo vertės, taip pat neturi teisės keisti jo tikslinės paskirties be savininko sutikimo. Šiame akte gali būti nurodyta, kad nuomininkas be nuomotojo sutikimo savo teisių negali perleisti kitam asmeniui arba padalyti ilgalaikės nuomos teisės.
Jeigu šiame akte nenumatyta kitaip, nuomininkas turi teisę subnuomoti. Subnuomininkas neturi daugiau teisių už nuomininką.

Nekilnojamojo turto mokesčiai ir nuosavybės teisės yra svarbūs aspektai Lietuvoje.
Viešbučio Atsakomybė
Viešbutis be specialaus susitarimo su viešbutyje apsigyvenusiu asmeniu atsako kaip saugotojas už šio asmens daiktų praradimą, trūkumus ar sugadinimą (6.865 straipsnis).
| Teisės Institutas | Apibrėžimas | Svarbūs Aspektai |
|---|---|---|
| Valdymas | Faktinė galia valdyti daiktą | Sąžiningumas, pažeidimai, teisiniai titulai |
| Įgijamoji Senatis | Nuosavybės įgijimas per ilgą laikotarpį | Teismo tvarka, daikto buvimo vieta |
| Servitutas | Teisė naudotis svetimu turtu | Komunikacijos, nuostolių atlyginimas |
| Patikėjimas | Turto valdymas kito asmens naudai | Notarinė forma, atskyrimas nuo kito turto |
| Administravimas | Turto valdymas pagal teismo nutartį ar įstatymą | Registravimas, asmeniniai interesai |
tags: #del #nuosavybes #teises #igijimo #pagrindu #nugincijimo