Lietuvoje valstybė teikia įvairią paramą gyventojams, įskaitant ir kompensacijas už namų renovaciją. Tačiau, ar turintiems nukentėjusio statusą asmenims yra numatytos specialios sąlygos ar didesnės kompensacijos, verta panagrinėti atidžiau.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios galimybės yra numatytos asmenims, turintiems nukentėjusio statusą, siekiant pagerinti savo gyvenimo sąlygas per būsto renovaciją.
Valstybės parama būsto renovacijai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi įvairias programas ir priemones, skirtas remti būsto renovaciją. Šios priemonės apima:
- Kompensacines išmokas
- Lengvatinius kreditus
- Subsidijas
Šios priemonės yra skirtos padėti gyventojams atnaujinti savo būstą, pagerinti jo energetinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę.
Socialinė pašalpa ir jos gavimo sąlygos
Socialinė pašalpa skirta padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems asmenims, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu dėl socialinės pašalpos atitinka šiuos ir kitus LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau - Įstatymas) nustatytus reikalavimus:
- nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
- pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį (toliau - VRP);
- kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba ne mažiau kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko, kurio trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
- savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;
- nedirba, nes:
- mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;
- yra sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas, asmenims, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;
- yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba) ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;
- vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;
- asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;
- yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
- vienas iš tėvų ar globėjų augina:
- vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų;
- pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų;
- nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
- turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;
- vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų:
- mokosi;
- dirba;
- yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;
- įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas;
- nėštumo metu;
- augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius);
- vienas iš senelių prižiūri vaiką iki 3 metų, kurio priežiūrai šiam seneliui suteiktos vaiko priežiūros atostogos.
Kai kuriems asmenims taikomos papildomos sąlygos. Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į socialinę pašalpą turi:
- kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;
- tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.
Asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.
Socialinės pašalpos dydis
Socialinės pašalpos dydis:
- Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:
- skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
- skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
- skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.
- Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:
- pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
- antram bendrai gyvenančiam asmeniui - 90 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
- trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims - 70 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.
- Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, jeigu:
- vienas gyvenantis asmuo ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
- iki įsidarbinimo asmenys buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;
- bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
- prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.
- pirmą-trečią papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį - 100 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
- ketvirtą-šeštą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį - 80 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
- šeštą-dvyliktą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį - 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
- Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims, išskyrus žemiau nurodytus atvejus, socialinės pašalpos dydis yra mažinamas:
- gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių - 20 procentų;
- gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių - 30 procentų;
- gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių - 40 procentų;
- gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių - 50 procentų;
- gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių - 50 procentų sumažinta socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma, kol asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims socialinės pašalpos dydis nemažinimas esant bent vienam iš šių atvejų, kai jie:
- nedirba dėl priežasčių, nurodytų įstatyme;
- socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu negavo Užimtumo tarnybos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
- Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje.
Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu asmenys dirbo (savarankiškai dirbo) arba dalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.
Pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos
- pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas;
- pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis.
Minėta tvarka netaikoma, jeigu per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos.
Socialinės pašalpos skyrimo laikotarpis:
Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas - paraiška, pirmos dienos, jei kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.
Socialinė pašalpa gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į paramą, arba šios pa...
Nukentėjusio statusas ir papildoma parama
Asmenims, turintiems nukentėjusio statusą, gali būti taikomos papildomos paramos priemonės, atsižvelgiant į jų individualią situaciją ir poreikius. Tai gali apimti:
- Prioritetinį dalyvavimą renovacijos programose
- Didesnes kompensacijas už renovacijos darbus
- Specialias socialines paslaugas
Svarbu kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių, norint išsiaiškinti, kokios konkrečios paramos priemonės yra prieinamos turint nukentėjusio statusą.
Kaip gauti kompensaciją už namo renovaciją?
Norint gauti kompensaciją už namo renovaciją, būtina:
- Kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu
- Pateikti reikiamus dokumentus, įrodančius nukentėjusio statusą ir būsto poreikį renovacijai
- Sudaryti renovacijos darbų sąmatą
- Gauti savivaldybės pritarimą ir dalyvauti atitinkamoje programoje
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekviena savivaldybė gali turėti savo papildomas sąlygas ir reikalavimus, todėl būtina iš anksto pasidomėti konkrečia tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nemažai nutarimų, susijusių su įvairiomis sritimis, įskaitant socialinę apsaugą, energetiką ir teisėsaugą. Kai kurie iš jų:
- 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 2
- 2000 04 26 nutarimas Nr. 10
- 2000 07 05 nutarimas Nr. 788
- 2000 01 24 nutarimas Nr. 90
- 1999 12 06 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr
- 2000 03 20 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 314
- 2000 06 02 Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 632
- 2000 09 19 Vyriausybė priėmė nutarimą Nr
- 2000 03 02 Vyriausybės nutarimu Nr.246
- 2000 05 09 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr
- 2000 08 02 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr.924
- 2000 07 19 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 862
- 2000 09 19 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr.1121
- 2000 04 03 Vyriausybės nutarimu Nr. 386
- 2000 07 13 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr
- 2000 03 31 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 371
- 2000 04 10 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr
Šie nutarimai reglamentuoja įvairius aspektus, nuo pensijų sistemos iki energetikos sektoriaus pertvarkos.
Seimo nutarimai
Lietuvos Respublikos Seimas taip pat priėmė nemažai nutarimų, turinčių įtakos įvairioms sritims. Kai kurie iš jų:
- 2000 06 13 Seimas priėmė nutarimą Nr. 1
- 2000 10 26 Seimas priėmė nutarimą Nr. IX-14
Šie nutarimai gali būti susiję su valstybės politika, ekonomika ar socialiniais klausimais.
Teisės aktų projektai
Atitinkamų teisės aktų projektai buvo parengti laiku ir užregistruoti Seime. Įstatymų projektams dėl pensijų mokėjimo tvarkos pakeitimo dirbantiems po pensijos paskyrimo pensininkams ir dėl amžiaus spartinimo Vyriausybė pritarė dar 1999 12 03 ir prašė Seimą svarstyti nurodytus įstatymų projektus skubos tvarka. Projektai užregistruoti Seime 1999 12 06 registracijos Nr. P-2200 (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas) ir Nr.
Priemonės įgyvendinimas
Kai kurios priemonės buvo įvykdytos iš dalies, kitos - perkeltos į vėlesnį laikotarpį. Pavyzdžiui, ji įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių planą, ją numatyta įgyvendinti 2001 m.
Išvados
Nors turintiems nukentėjusio statusą asmenims nėra automatiškai garantuojamos didesnės kompensacijos už namo renovaciją, jie gali pretenduoti į papildomą paramą, atsižvelgiant į jų individualią situaciją ir savivaldybės nustatytas sąlygas. Svarbu aktyviai domėtis galimybėmis ir kreiptis į atitinkamas institucijas.
Atnaujinta informacija apie paramos priemones ir programas galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei savivaldybių interneto svetainėse.
tags: #ar #turintiems #nukentejusio #statusa #kompensuojama #namo