Šiaulių „Aušros“ muziejus, įrengdamas memorialinę dailininko ekspoziciją, jai pasirinko puošniausią namų dalį. Šias patalpas puošia krosnys su glazūruotu reljefinių koklių dekoru, o jų akcentas - ažūrine sienele atskirta poilsio erdvė, kur stovėjo pianinas. Gana nedidelėje autentiškoje erdvėje siekta perteikti dailininko asmenybės įvairiapusiškumą, daugiašakę jo kūrybą, pomėgius.
Ekspozicijoje ne tik gausu dailininko piešinių, fotografijų, tapybos darbų skaitmeninių kopijų, bet ir įrengta privati erdvė-kabinetas, kurioje didžioji eksponatų dalis yra memorialiniai. Iš muziejaus fondų čia atkeliavo dailininkui priklausę daiktai: baldai, knygos, gaidų aplankai, buities reikmenys ir kt.
Dar viena nedidelė erdvė skirta G.Bagdonavičiui kaip fotografijos entuziastui. Tai fotografo darbo vieta, kuriai žavesio ir tikrumo suteikia fotolaboratorijose naudotas raudonos spalvos apšvietimas, sukuriantis jausmą, tarsi dailininkas, išryškinęs fotografijas ir dar drėgnas sukabinęs ant virvutės, trumpam išėjo į kitą kambarį.
G. Bagdonavičiaus indėlis į dailę ir fotografiją
G.Bagdonavičiaus butas buvo stilingai įrengtas, interjerą puošė mediniai ažūriniai, kaip manoma, paties dailininko kurti pjaustiniai, glazūruotų koklių krosnys, name buvo daug skulptūrėlių ir liaudies menininkų drožinių, ant sienų kabėjo paties menininko dailės bei fotografijos darbai.
Dailininkas yra sukūręs daug vertingų etnografinių, architektūrinių piešinių, pavyzdžiui, Lietuvos sinagogoms skirtą seriją, Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vaizdų albumą, taip pat sukūrė daug plakatų, iliustracijų knygoms. Jis yra vienas iš ekslibrisų pradininkų Lietuvoje, sukūręs per du šimtus ekslibrisų, kurių didelė dalis skirta Šiauliams ir šiauliečiams.
Dailininkas paliko pėdsakų ir teatre: kūrė dekoracijas ir kostiumus spektakliams. Apipavidalino Šiaulių dramos teatro spektaklius Molière‘o „Tartiufas“ (1933 m.), Friedricho Schillerio „Klasta ir meilė“ (1941 m.).
Pagal jo projektus 1937 m. pagaminti baldų komplektai Kauno karo muziejui ir Karininkų ramovei. Dailininkas apipavidalino daugelio visuomeninių pastatų vitrinas, sukūrė iliustracijas Šiaulių „Rūtos“ fabriko gaminiams, įvairių prekių etiketes, pramoninių ir maisto prekių pakuotes. Tad nekeista, kad ir tapetus savo namo kambariams G.Bagdonavičius taip pat nusipiešė pats. Dalis jų išlikę ir yra eksponuojami.
Fotografijos entuziastas
Pirmąjį fotoaparatą G.Bagdonavičius pasigamino iš kartono, lęšiams panaudojęs akinių stiklus. Vėliau pasigamino medinį fotoaparatą, su kuriuo daug fotografavo. Nuo 1932 m. fiksavo prieškario ir pokario metais Šiaulių dramos teatre pastatytus spektaklius, miesto vaizdus, gatves, turgų, aikštę, architektūrą, žmones, gamtą.
1934 m. rugsėjo 11 d. prie Šiaulių kraštotyros draugijos buvo įsteigta fotomėgėjų sekcija, kurios pirmininku buvo išrinktas Česlovas Liutikas, aktyviausi nariai buvo Mykolas Eidrigevičius, G.Bagdonavičius, Peliksas Bugailiškis ir kiti. 1935 m. „Aušros“ muziejuje fotomėgėjų sekcija surengė fotoparodą, kurioje 38 autoriai eksponavo 618 nuotraukų.
1938 m. muziejus surengė parodą „Mūsų senovės kultūra vaizduose“, kurios pagrindą sudarė fotosekcijos narių darbai. Į fotografiją žiūrėjęs kaip į meną, G.Bagdonavičius paliko apie šimtą peizažų, prieškario miesto vaizdų. Kūrybinis G.Bagdonavičiaus palikimas saugomas vienuolikoje Lietuvos muziejų, daugiausiai - Šiaulių „Aušros“ muziejuje (apie 4000).
KPD darbo laikas ir lankytojų priėmimas
Ekspoziciją aplankyti galima KPD darbo dienomis (pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 10 iki 16 val., penktadieniais iki 15 val.). Norintys apsilankyti turėtų kreiptis į Šiaulių turizmo informacijos centrą, kuris sudaro lankytojų grupes. Pavieniai lankytojai, siekiant užtikrinti ekspozicijos saugumą, nepriimami, rašo KPD.
Paveldosaugininkai lankytojų prašo būti supratingais ir be išankstinės registracijos telefonu +370 41 523 110 arba el. paštu [email protected] nesikreipti. Šiose patalpose dirbantys KPD specialistai apgailestauja, bet aprodyti ekspozicijos ir vesti ekskursijų darbo metu jie negalės, tačiau tai mielai padarys Šiaulių turizmo informacijos centro gidai. Apie organizuojamas ekskursijas bus skelbiama ir interneto svetainėje Visitsiauliai.lt, socialiniuose tinkluose.
Svarbu! Prieš planuojant vizitą, būtina iš anksto susisiekti su Šiaulių turizmo informacijos centru.
Aurimo Fedotovo fotografijų paroda
Vienuoliktoje klasėje besimokantis Aurimas Fedotovas Josvainių gimnazijoje atidarė fotografijų parodą „Sustok. Apsidairyk.“ Eksponuojamuose darbuose - gamtos peizažai, gyvūnai. Parodos atidarymo metu jaunąjį fotografą pasveikino Josvainių gimnazijos vadovybė, mokytojai. Aurimas mano, jog tai negalutinis parodos variantas.
Pasitaręs su O. Pleckevičiene, mokinys sumanė surengti ir labdaros akciją. „Pasitinkant gražiausias metų šventes norisi dalintis gerumu. Visų pirma kilo mintis pastatyti gimnazijoje aukų dėžutę, o surinktas lėšas skirti gyvūnų gerovės tarnybai „Pifas“. Galima pasidžiaugti, kad ir į šią mūsų idėją atsiliepė jau nemažai žmonių.
Ši meno sritis Vaidui labai artima, kaip ir tapyba bei grafika, tik pastarųjų menų jis dabar nebeplėtoja. Viską užgožė fotografija. Ir ne tik. Ne viename leidinyje jų yra. Jos gražios, solidžios. Kalbantis krito į akis, kad Vaidas į viską žiūri architekto ir fotografo akimis.
Vaidas Špečkauskas: "Fotografija, kaip ir kiekvienas vaizduojamasis menas, žmones jungia ta vizualia emocija. Gal tas fotografas truputį geriau pajaučia, ką reikia „pasiimti“ į kadrą ir kaip, be to - ne kiekvienas gali laimingai atsirasti toje vietoje tam tikru laiku. Reikia taikytis į auksinę arba mėlyną valandą, kurios trunka vos keliolika minučių. Ir vėl noriu pabrėžt, kad viskas priklauso nuo šviesos. Ilgainiui akis įgunda, matymo laukas plečiasi ir su laiku galima padaryti visai neblogų bei įdomių dalykų".
Vaidas Špečkauskas: "Kai nusipirkau fotoaparatą, labai norėjau fotografuoti ir viskas man buvo gražu. Pamatei vandens blizgesį, ir tau gražu. Pamatei tilto apačią, žalsvai apšviestą, gražu.
Man labai patinka fotografuoti laukus, lygumas. Man Lietuvos lygumos labai gražios. Štai pamatau horizonte miškelį, jis toks melsvas atrodo. Rudenį tiek spalvų… Aišku, yra ir kitų motyvų. Gali visą dieną vien puodelį fotografuoti, jis bus vis kitoks, nes apšvietimas bus vis kitoks.
Miestas tada tampa architektūrinis, matosi forma, žmogaus neblaško spalvos. Matai formą, proporcijas, gilumą, šešėlius. Tai yra labai gražu.