Eismo įvykiai yra kasdienė realybė keliuose, o jų svarstymo tvarka nuolat tobulinama siekiant efektyvumo ir teisingumo. Lietuvoje šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad įvykus eismo įvykiui, kuriame nežuvo ar nebuvo sužeistas žmogus, eismo dalyviai gali nekviesti policijos ir patys užpildyti deklaraciją, nubraižyti schemą ir aprašyti įvykio aplinkybes. Atlikę šiuos veiksmus, jie kreipiasi į draudimo įmonę dėl žalos atlyginimo.
Tačiau, kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama ir yra kviečiama policija, atvykę pareigūnai turi fotografuoti, sudaryti įvykio schemą, surinkti liudytojų parodymus. Anot vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, tai yra nemažas krūvis pareigūnams, kurie atlieka gana daug laiko užimantį tyrimą.
Šiame straipsnyje aptarsime siūlomas naujoves, diskusijas ir galimus pokyčius eismo įvykių svarstymo tvarkoje Lietuvoje.
Siūlomos Įstatymo Pataisos
Spalio pradžioje vidaus reikalų ministrė registravo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo projektą. Šis projektas numato, kad kai eismo įvykyje, kuriame nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, vairuotojai nesutaria dėl įvykio aplinkybių ir jų nefiksuoja, tuomet policija užfiksuoja eismo įvykio vietą ir duomenis apie tai pateikia draudikui. Kitaip tariant, per avariją niekam rimtai nenukentėjus, policija galėtų užfiksuoti eismo įvykio vietą, kitus duomenis (nuotraukas, schemą ar pan.) ir informaciją perduotų draudikams.
Ir būtent jie, o ne policija vėliau aiškintųsi, kas buvo kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Suprantama, draudikai taip pat nustatytų, kokią žalą patyrė vairuotojai.
Ministrė A. Bilotaitė teigė, kad jeigu dabar įvyksta eismo įvykis ir jame nėra fiksuojama žūčių arba nė vienas iš asmenų nebuvo sužeistas, eismo dalyviai gali nekviesti policijos ir patys deklaracijoje nubraižyti schemą, aprašyti visas įvykio detales. Ji taip pat pažymėjo, kad 2023 m. policijos pareigūnai įformino ir tyrė 21 390 eismo įvykių, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o per 2024 m. aštuonis mėnesius - 13 456 tokių eismo įvykių.
Seimui po pateikimo pritarus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisoms, jų svarstymas keliasi į parlamentinius komitetus. Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2025 m.
Kritika ir Nuogąstavimai
Siūlymui perduoti eismo įvykių svarstymą draudikams pasipriešino Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas. Jis teigė, kad tai apsunkins nukentėjusių asmenų galimybę gauti išmoką laiku, kadangi tai apsunkins žalų administravimo procesus.
Pasak E. Oršausko, jeigu kiltų ginčas tarp vairuotojų įvykus eismo įvykiui, draudikams atlikti tyrimą būtų gana sudėtinga, nes tam nėra didelių techninių galimybių. Tuo metu pareigūnai, turėdami galimybę apklausti liudytojus, išgirsti jų parodymus, taip pat pamatyti vaizdo kameromis užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes, gali aiškiai nubraižyti eismo įvykio schemą ir galiausiai atlikti pilnavertį tyrimą.
Advokatas, Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas, svarstė, kad tokioje situacijoje, kai vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, draudimo bendrovė tarsi atliktų ne tik pareigūnų, bet ir teisėjų vaidmenį. Tad visa tai prilygtų užkoduotam interesų konfliktui, nes draudimo bendrovės, tirdamos įvykio aplinkybes, būtų šališkos.
Abu pašnekovai sutiko, kad draudimo įmokos vairuotojams galėtų pabrangti, nes draudimo bendrovėms būtų užkraunamas papildomas darbo krūvis, kurį jos turėtų kompensuoti.
Užsienio Šalių Praktika
Rengiant įstatymo pataisas buvo analizuota užsienio praktika. Tokiose valstybėse kaip Liuksemburgas, Nyderlandai, Belgija, Ispanija, Austrija, Suomija policija atvyksta į eismo įvykio, kurio metu nenukentėjo žmonės, vietą, tik išimtinais atvejais, pvz., kai reikia reguliuoti eismą. Jei vairuotojai nesutaria, atvykę pareigūnai gali padėti jiems užpildyti deklaracijas arba patys užfiksuoja eismo įvykį.
Švedijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Estijoje, Airijoje eismo įvykio kaltininką tokiais atvejais nustato draudimo įmonė, Portugalijoje, Maltoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje - draudimo įmonė arba teismas. Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Serbijoje eismo įvykio kaltininką nustato policija.
Eismo įvykių svarstymo praktika skirtingose šalyse
| Šalis | Kas nustato kaltininką |
|---|---|
| Liuksemburgas, Nyderlandai, Belgija, Ispanija, Austrija, Suomija | Policija (tik išimtiniais atvejais) |
| Švedija, Nyderlandai, Austrija, Suomija, Liuksemburgas, Estija, Airija | Draudimo įmonė |
| Portugalija, Malta, Šveicarija, Jungtinė Karalystė | Draudimo įmonė arba teismas |
| Slovakija, Vengrija, Rumunija, Čekija, Slovėnija, Serbija | Policija |
Seimo narys Tomas Tomilinas teigė, kad A. Bilotaitės siūlymas dėl to, kas nustatytų eismo įvykio kaltininką, irgi galėtų būti svarstomas, tačiau atkreipė dėmesį, kad ši idėja kol kas turi „daugiau klausimų nei atsakymų“.
Vidaus reikalų ministrės teigimu, šios policijos funkcijos vykdymas kainuoja apie 1,5 mln. eurų per metus. Jei draudikai patys pradėtų aiškintis, kas buvo kaltas techninio eismo įvykio metu, pasak A. Bilotaitės, tai leistų ne tik sumažinti policijai tenkantį perteklinį krūvį, bet ir leistų sutaupyti 1,5 mln. eurų, kurie, pavyzdžiui, galėtų būti skiriami pareigūnų algoms didinti.