Statant namus, visada reikalingi statinio projektai, fasadų, išplanavimo, pjūvio, stogo brėžiniai. Net ir nedidelei pirčiai, garažui ar sandėliukui projektas gali būti subraižytas paprastai, tačiau jis turi būti aiškus, kad būtų užtikrintas tarpusavio susitarimas tarp kliento ir statybininkų.
Labai patartina bet kokios paskirties namo projektą su architektu uždėti ant toponuotraukos ir sužymėti su matininku namo vietą sklype. Taip išvengsite situacijų, kai namą pridavinėjant paaiškėja, jog neišlaikėte būtinų atstumų, neįvertinote tiksliai savo ribų ir pažeidėte kaimyno teises arba apsaugos zonas.
Gyvenamajam namui, nepriklausomai nuo jo dydžio, visada bus reikalingas pilnas projektas ir statybos leidimas su tinklų projektais, energiniu modeliavimu, konstruktyvine ir architektūrine projekto dalimis, nes visų dydžių gyvenamieji namai turi būti sertifikuoti ir atitikti A++ energinę klasę. Statybų leidimą galima gauti tik paruošus namo projektą pagal esamus tuo metu reikalavimus, tuo užsiima atestuoti architektai projektuotojai.
Kaminas ir dūmtraukis - šiais dviem žodžiais apibūdinamas tas pat objektas. Pirmasis - kiek platesnis, nes kaminas gali būti skirtas ir vėdinimui. Net ir statybos metu kaminui dažnai nesuteikiamas deramas dėmesys, nors tvarkingas kaminas būtinas priešgaisriniam saugumui užtikrinti. Tai atliekama pastato statybos metu kartu su kitais statybos darbais ir todėl nereikalauja papildomų rūpesčių.
Kamino tipai ir jų ypatybės
Mūriniai kaminai
Pravartu žinoti, kad gero plytinio kamino sienelės mūrijamos tik iš tam skirtų sertifikuotų plytų, o keraminiai blokeliai su ertme, pritaikyti ventiliacijos angoms, kaminams netinka - jų sienelės per plonos. Mūrinių kaminų sienelių storis turi būti ne mažesnis kaip 120 mm.
Kamino angos skerspjūvis parenkamas atsižvelgiant į prietaiso techninį pasą, kuriame nurodyta, kokia trauka būtina, kad būtų užtikrintas kokybiškas prietaiso darbas. Tačiau mūriniai kaminai netinka šiuolaikinei šildymo įrangai, kuri labai sparčiai tobulėja. Jie nebeatitinka priešgaisrinį saugumą užtikrinančių griežtesnių reikalavimų aukštai temperatūrai, rūgštims ir kondensatui.
Mūrinis kaminas
Metaliniai kaminai
Metaliniai kaminai - lengvi, greitai montuojami, gali būti įrengti tiek namo viduje, tiek ir išorėje, jiems nereikalingas pamatas. Erdvėje jie užima mažiau vietos, nes tvirtinami krosnelės ar židinio viršuje.
Plieninį dūmtraukį galima montuoti ir jau pastačius namą, bet tik tuo atveju, jeigu poreikis turėti židinį atsirado vėliau, kai namas jau buvo pastatytas, o kamino jame nėra. Jeigu norimoje vietoje dūmtraukio negalima statyti dėl per arti esančių medinių konstrukcijų, patartina įrengti pristatomą dūmtraukį namo išorėje.
Metalinis (plieninis) kaminas pastato išorėje turi būti apšiltintas - todėl jis gaminamas dvisluoksnis. Viduje yra nerūdijančio plieno vamzdis, 5 cm izoliuojanti medžiaga ir viršutinis sluoksnis. Tai dažniausiai naudojama kaminų rūšis Vakarų šalyse, kai kaminas įrengiamas naujai statomame name. Jie pasirenkami dėl ypač didelio ilgaamžiškumo ir saugumo.
Metaliniai kaminai
Keraminiai moduliniai kaminai
Keraminis modulinis kaminas yra iki 4,5 kartų lengvesnis nei mūrinis, todėl jam, skirtingai nei mūriniam, ne visada reikia įrengti pamatą, jį galima montuoti tiesiog ant armuotos gelžbetoninės perdangos. Jis užima mažiau vietos nei mūrinis.
8 metrų moduliniam kaminui sumontuoti tereikia 8 darbo valandų (2 dienų po 4 val.), o esant palankioms oro sąlygoms galima sumontuoti ir per dieną. Kamino pagrindas priklauso nuo jo padėties ir nuo pastato konstrukcijos. Jeigu pirmame aukšte nėra perdangos, o kaminas montuojamas pastato viduje tiesiai ant sutankinto grunto, pakanka įrengti betoninę pagalvę, jos matmenys priklauso nuo modulinio kamino tipo. O jei kaminas pristatomas lauke, būtina įrengti pamatą, taip pat atsižvelgti į grunto tipą, įšalo gylį ir t.
Keraminiai moduliniai kaminai
Reikalavimai ir standartai
Rekonstruojant ar keičiant seną šildymo sistemą naują dūmtraukį reikia pritaikyti prie naujojo šiuolaikinio katilo. Jeigu montuojamas dujinis katilas, be įdėklo kamine negausite leidimo eksploatuoti šildymo sistemą.
Geriausias yra apvalus įdėklas, tačiau toks reikiamo skersmens įdėklas telpa ne į visus mūrinius kaminus, todėl jie gaminami ir ovalo formos. Renkantis įdėklus geriau žinoti, kuo kūrensite krosnelę, nes gamintojas produkciją sertifikuoja, o sertifikate nurodo, kaip galima eksploatuoti konkretų gaminį ir kokias kuro rūšis naudoti.
Montuojant naują šildymo katilą ar jį keičiant būtina įvertinti temperatūrą bei trauką dūmtraukyje. Todėl reikia apskaičiuoti dūmtraukio skersmenį ir aukštį bei numatyti gerą dūmtraukio šilumos izoliaciją, kad būtų pakankama trauka. Traukos jėga turi įveikti šildymo katilo, jungiamojo elemento bei kitų papildomai prijungtų įrenginių pasipriešinimą.
Renkantis dūmtraukį, jo įrengimo vietą bei jį eksploatuojant svarbu laikytis priešgaisrinių reikalavimų, kuriuos reglamentuoja STR. Dūmtraukis turi būti gerai izoliuotas, neturėti jokių posūkių, jo skerspjūvis apskaičiuojamas pagal židinio charakteristikas ir traukos poreikį, vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 13384 pirmąja dalimi.
Ten, kur kaminas liečiasi su lubomis, stogo danga, būtina sudėti metalinius elementus, padengti antiseptikais medines konstrukcijas, kad būtų padidintas jų atsparumas karščiui. Mažiausias dūmtraukio aukštis nuo pakuros - 5 metrai, dažniausiai pasitaikantis dūmtraukio aukštis - apie 7-8 metrus.
Dar didesni kamino aukščio ir skerspjūvio reikalavimai keliami atviro tipo židiniams. Jei pasirinkote ugniakurą, kurio angos matmenys 50×60, angos skerspjūvis 400 cm², kamino aukštis turi būti bent l0 metrų. Didesnės angos atviro tipo židiniai, kurie išties suteikia būstui išskirtinio jaukumo, turi turėti dar didesnio skerspjūvio ir pakankamo aukščio dūmtraukius.
Dažniausios klaidos įrengiant kaminą
- Netinkamas įrenginio prijungimas prie paties dūmtraukio, kai naudojamos karščiui neatsparios sandarinimo medžiagos, sujungimo elementai.
- Žinant, jog skirtingos medžiagos turi skirtingą plėtimosi koeficientą, būtina jas parinkti taip, kad koeficientas būtų kiek įmanoma panašesnis. Tada medžiagos plečiasi ir traukiasi vienodai, siūlės lieka sandarios. Priešingu atveju blogėja trauka, per plyšius išmetami dūmai.
- Ta pati problema kyla ir tuo atveju, kai prijungimui prie dūmtraukio naudojama per plona skarda. Ji tiesiog pradega.
- Prie dūmtraukio įrengimo problemų priskiriamas ir paties dūmtraukio neteisingas įrengimas. Dūmtraukis, išeidamas iš degimo įrenginio, negali susiaurėti, o lenkimo kampų suma neturėtų viršyti 90 laipsnių.
- Prie to paties dūmtraukio prijungus du degimo šaltinius nė vienas jų patikimai neveiks. Ir visiškai mažai tikėtina, kad jie patikimai veiks tuo pačiu metu.
- Dūmtraukio išmetami dūmai per tame pačiame stove įrengtas ventiliacijos angas patenka atgal į patalpas. Problema turi klasikinį T tipo vėdinimo kamino įrengimo sprendimą.
- Dūmtraukio vieta būsto plane ypatingos reikšmės neturi, tačiau norint, kad kaminas gerai trauktų, būtina laikytis aptartų reikalavimų ir kai kurių profesinių paslapčių. Didelės įtakos gali turėti vėjas, tiksliau jo intensyvumas ir kryptis.
- Naujos statybos namuose pastebimas efektas, kai per dūmtraukį oras ir dūmai ne ištraukiami, bet šaltas oras pučiamas į patalpas atgal. Toks efektas ypač dažnas, kai mūrinis dūmtraukis įrengiamas išorinėje sienoje ir yra be įdėklo. Problema dažniausiai ta, kad dūmtraukis - nepakankamai apšiltintas, o šaldamas sudaro atbulinę trauką.
- Esant pernelyg intensyviai traukai, kuri būna tais atvejais, kai įrengiamas labai aukštas ir didelio skerspjūvio kaminas, kai pastatas pastatytas šlaite ir pan., normaliam degimo įrenginio darbui reikia naudoti automatinius arba rankinio valdymo traukos reguliuotojus. Kai kuriais atvejais šią funkciją gana sėkmingai atlieka dūmtraukio uždaromoji sklendė.
- Trauka gerinama įrengiant specialios konstrukcijos kaminus, papildomai montuojant mechaninius ar elektrinius traukos gerintojus.
Priežiūra ir saugumas
Visus dūmtraukius svarbu tinkamai prižiūrėti ir nuolat valyti, nes ant sienelių nusėda ir suodžiai, ir dervos, kuriose yra degaus kreozito. Nuo kibirkšties toks kaminas gali užsiliepsnoti. Kilus gaisrui, kamine susidaro net iki +1100 laipsnių karščio.
Kaminai virš degių stogo dangų (nendrių, šiaudų, skiedrų, bituminių čerpių) turėtų būti su kibirkščių gaudikliais.
Galima sutaupyti prabangesnei apdailai ar baldams, tačiau įrengiant dūmtraukį taupyti tikrai neverta.
Kad ir kokį kaminą pasirinktumėte, jį reikia tinkamai įrengti. Tai geriausiai gali atlikti savo darbą išmanantys profesionalai, nors aplaidumo ir žinių stokos tokiu atveju taip pat pasitaiko. Tačiau nieko nėra blogiau, jeigu kaminą nuosavame name montuoja neišmanantis žmogus, pasitikintis savo jėgomis labiau nei profesionalų patirtimi.
Apibendrinant, dūmtraukis yra svarbi namo projekto dalis, užtikrinanti ne tik šildymo sistemos veikimą, bet ir saugumą. Tinkamas dūmtraukio pasirinkimas, įrengimas ir priežiūra padės išvengti gaisrų, apsinuodijimų ir kitų pavojingų situacijų.
Kamino priežiūra
Dūmtraukių montavimas - vienas atsakingiausių pastato statybos etapų. Nesandarūs, blogai įrengti ir iš netinkamų medžiagų pagaminti dūmtraukiai bet kada gali tapti apsinuodijimo ar gaisro priežastimi.
Šio pavasario svarbi žinia: nuo 2014 metų gegužės 1 d. įsigalioja naujos Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklės. Jų bus privaloma laikytis ruošiantis projektuoti ir statyti naujus statinius, rekonstruoti statinių dalis arba keisti jų naudojimo paskirtį. Taip pat statinių remonto metu įrengiant ar keičiant šildymo sistemas, naudojančias kietąjį kurą.
Siekiant išvengti dūmtraukio įrengimo problemų, nemažai dėmesio reikėtų skirti teisingam jo montavimui. Taisyklėse numatyta, kad dūmtraukiai turi būti įrengiami vadovaujantis gamintojo pateikta technine informacija arba statant iš pilnavidurių plytų. Pilnavidurių plytų, išskyrus molio, dūmtraukiuose taip pat bus privaloma įrengti įdėklus (pamušalus), apsaugančius juos nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio. Tuo tarpu metalinių įdėklų segmentai turės būti sujungiami nerūdijančio plieno kniedėmis ar specialiais užraktais.
Dūmtraukį, pro kurį iš šildymo įrenginių šalinami degimo produktai, būtina montuoti vertikalų. Tuo tarpu jungiamieji dūmtakio vamzdžiai turi sudaryti vertikalia kryptimi ne didesnį kaip 90° kampą. Statant jungiamųjų dūmtakio vamzdžių sieneles iš pilnavidurių molio plytų, jos turėtų būti ne plonesnės kaip 120 mm, iš karščiui atsparaus betono - ne plonesnės kaip 60 mm.
Įrengiant dūmtraukius būtina išlaikyti saugų atstumą nuo dūmtraukio iki degiųjų medžiagų bei tinkamai pasirinkti naudojamas medžiagas. Naujosiose Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse numatyta, kad nuo neizoliuoto keraminio, ketaus, betoninio ir metalinio jungiamojo dūmtakio sienelių turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 500 mm atstumai iki degių medžiagų statinio konstrukcijų. Atstumas nuo dūmtraukio sienelės išorinio paviršiaus iki statinio degių medžiagų konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 250 mm.
Nemažai bėdų gali kilti netinkamai prijungus įrenginį prie paties dūmtraukio, naudojant karščiui neatsparias sandarinimo medžiagas, sujungimo elementus. Prie vieno dūmtraukio galima prijungti ne daugiau kaip du tame pačiame statinio aukšte esančius šildymo įrenginius, priešingu atveju jie gali patikimai neveikti. Bendro dūmtraukio viduje esanti apatinė dalis turi būti įrengta iš tokių pat statybos produktų kaip dūmtraukis. Taip pat padaryta ne žemesnė kaip 1 m aukščio pertvara, atskirianti jungiamųjų dūmtakių zonas. Jeigu du šildymo įrenginiai su dūmtraukiu sujungiami iš skirtingų pusių, jų jungiamųjų dūmtakių aukščių skirtumas turi būti ne mažesnis kaip 600 mm.
Taip pat svarbu nepamiršti jungiamųjų dūmtakių šildymo įrenginiuose įrengti atskiras sklendes. Jeigu šildymo įrenginių degimo produktams šalinti skirtuose jungiamuosiuose vamzdžiuose nėra sklendžių (krosniakaiščių), dūmtraukiuose reikia įrengti ranka valdomas sklendes su ne mažesne kaip 15 mm skersmens kiauryme arba jų plotas turi būti 5 proc.
Montuojant dūmtraukį taip pat svarbu užtikrinti efektyvų ventiliavimo sistemos veikimą. Esant pernelyg intensyviai dūmų traukai, ją sumažinti galima naudojant traukos reguliatorius. Tuo tarpu norint ją padidinti, reikia naudoti tam skirtus mechaninius ventiliatorius, montuojamus dūmtraukių viršuje. Jeigu pastatuose yra šildymo įrenginiai, tačiau nėra numatytas oro pritekėjimas, draudžiama įrengti vėdinimo sistemą su priverstiniu oro šalinimu. Taip pat kreipti dūmus į vėdinimo kanalus ir dūmų kanaluose įrengti vėdinamąsias groteles, prie jų jungti vėdinimo kanalus.
Besirengiantiems remontuoti šildymo įrenginius ir įsigyjant statybines medžiagas svarbu pasitikslinti, ar jos yra nedegios. Informacijos apie tai visada gali suteikti specialistai ar prekybos konsultantai. Tinkamas statybinių medžiagų pasirinkimas padės išvengti gaisro ar kitų problemų. Statant kietojo kuro šildymo įrenginius ir dūmtraukius, įrengiamus pastato išorinėse lauko atitvarinėse konstrukcijose reikia naudoti tik nedegias medžiagas.
Grindys po šildymo įrenginio pakuros durelėmis turi būti įrengiamos iš A2FL degumo klasės produktų, kurie yra atsparūs ugniai ir karščiui. Jeigu vis dėlto jos įrengiamos iš degių medžiagų, tokias grindis būtina apkloti nedegiomis ir karščiui atspariomis medžiagomis ne mažesnį kaip 700×500 mm plotą, kurių šiluminis laidumas ne didesnis kaip 0,065 W/m•K, o storis - ne mažesnis kaip 12 mm. Grindų apsaugą kloti reikėtų priešais šildymo įrenginio pakurą. Jeigu grindys ar perdanga įrengtos iš degių medžiagų, atstumas nuo grindų iki pakuros durelių, pelenų rinktuvų ar dujų kaitos kanalo dugno turėtų būti ne mažesnis kaip 210 mm.
Gerai traukai užtikrinti būtinas pakankamas kamino aukštis ir skerspjūvis. Dūmtraukio aukštis nuo šildymo įrenginio pakuros apačios iki dūmtraukio viršaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Tuo tarpu jo skerspjūvis neturi būti mažesnis už šildymo įrenginio degimo produktams šalinti skirto jungiamojo vamzdžio skerspjūvį. Jeigu keletas šildymo įrenginių prijungti į tą patį dūmtraukį, jo skerspjūvis neturi būti mažesnis už susumuotą šildymo įrenginiams reikalingą skerspjūvių plotą. Dūmtraukio skerspjūvį reikia parinkti vadovaujantis dūmtraukio skerspjūvio nustatymo lentele, taip pat pagal šildymo įrenginio gamintojo techninius reikalavimus.
Kokio aukščio palikti dūmtraukį, turi būti nustatoma pagal aukščiausią stogą arba to paties ar priblokuoto statinio stogą, esantį mažiau kaip 3 m nuo dūmtraukio. Jis turi būti užbaigiamas ne žemiau kaip 1 m virš plokščio stogo, ne žemiau kaip 0,5 m virš stogo kraigo arba parapeto, jeigu atstumas tarp dūmtraukio ir kraigo arba parapeto mažesnis kaip 1,5 m. Jeigu atstumas tarp dūmtraukio ir stogo kraigo arba parapeto yra nuo 1,5 iki 3 m, dūmtraukis turi būti įrengiamas ne žemiau kaip stogo kraigas arba parapetas. Tais atvejais, kai dūmtraukis nuo kraigo yra nutolęs daugiau nei per 3 m, jį svarbu įrengti ne žemiau kaip linija, einanti nuo horizontalios ašies 10° kampu žemyn nuo kraigo. Tuo tarpu esant atstumui horizontalioje projekcijoje nuo dūmtraukio iki lango 3 m arba mažiau, jį rengti ne žemiau kaip 1 m virš varstomo lango.
Turi būti numatyta galimybė dūmtraukius ir ilgesnius kaip 1000 mm jungiamuosius dūmtakius valyti, tam tikslui įrengiant valymo ir apžiūros angas. Siekiant apsaugoti mūrinius dūmtraukius nuo kritulių, virš jų reikia montuoti lengvai nuimamus stogelius. Jie negali būti įrengti pernelyg žemai ar kitais būdais riboti natūralų dūmų judėjimą. Atstumas nuo dūmtraukio viršaus iki stogelio turi būti ne mažesnis kaip dūmų kanalo skersmuo arba ilgiausioji jo kraštinė.
Dūmtraukio schema
Kadangi internete yra nemažai klaidinančios informacijos, kad bet kokį 80m2 namą rajone galima statyti be leidimų, labai rekomenduojame visais atvejais pasiskambinti į savo savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių ir pasiklausti.
PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.