Intelektinės nuosavybės svarba šiuolaikinėje visuomenėje nuolat auga, tačiau vartotojų elgesys ir požiūris į autorių teises išlieka nevienareikšmis. Lietuvoje atlikta apklausa atskleidė įdomių tendencijų, susijusių su legalaus ir nelegalaus turinio vartojimu, jų prieinamumu ir kaina.
Intelektinės nuosavybės teisės paaiškinimas | Autorių teisės, prekių ženklai, komercinės paslaptys ir patentai
Nelegalus Turinio Vartojimas: Priežastys ir Motyvai
Beveik pusė (49 proc.) apklausos dalyvių, prisipažinusių vartojantys nelegalų turinį, teigė, kad taip elgiasi dėl legalaus turinio brangumo. Kiti motyvai apima:
- 16 proc. - neturėjo galimybių turinio įsigyti legaliai.
- 11 proc. - suviliojo laisva prieiga prie nelegalaus turinio.
Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės vagystė yra žalinga, kaip ir materialaus daikto vagystė. Vis dėlto, nelegalų filmų žiūrėjimą ar muzikos klausymą vis dar renkasi vienas iš trijų šalies gyventojų. Direktorė akcentuoja poreikį ugdyti pagarbą kūrėjams ir daugiau kalbėti apie intelektinę nuosavybę.
Požiūris į Kainą ir Prieinamumą
Asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė mano, kad problema slypi požiūryje - žmonės linkę negailėti pinigų apčiuopiamiems dalykams, bet už intelektinį turinį mokėti neskuba. Toks požiūris greičiausiai susiformavo dar sovietmečiu, kai „menas priklausė liaudžiai“.
Lyginant su kavos puodelio kaina kavinėje ir muzikos srautinių transliacijų ar filmų platformų mėnesio abonementų kaina, matome, kad "Spotify" kainuoja 9,99 Eur per mėnesį, o "Netflix" - nuo 7,99 Eur. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad platformų abonemento kaina nesikeitė arba keitėsi minimaliai nuo pat atsiradimo, nors visa kita brangsta.
Nors naujų filmų internete iš karto legaliai nepažiūrėsime, muzikos albumai legaliose platformose dažnai atsiduria net anksčiau, nei yra išleidžiami fizinių laikmenų pavidalu. Filmai platformose atsiranda tik po tam tikro laiko, siekiant uždirbti iš kino peržiūrų kino teatruose. L. Baškevičienė teigia, kad Lietuva vis dar yra tarp pirmaujančių pagal piratavimą internete šalių ir norėtųsi, kad visuomenės transformacija vyktų greičiau.
Žinių Trūkumas ir Sąmoningumo Didinimas
Apklausa parodė, kad 48 proc. šalies gyventojų trūksta žinių, kaip atskirti legalias interneto svetaines nuo nelegalių. Tokias svetaines dažniau atskiria vyrai, 26-45 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai bei didmiesčių gyventojai.
L. Baškevičienė teigia, kad nelegalios svetainės dažnai kviečia pirkti taškus ar premijas, neturi kontaktų skilties, jų dizainas dažniausiai yra nemodernus, svetainėse gausu reklamjuosčių su nuorodomis į įtartinas svetaines. Ji taip pat nurodo didesnį autorių teisių pagrindų įtraukimą į švietimo programas.
66 proc. apklausos dalyvių mano, kad švietimo įstaigose moksleiviai turėtų būti supažindinami su intelektinės nuosavybės apsauga, rengiant į mokymosi programas integruotas pamokas. Valstybinio patentų biuro vadovė sako, kad jaunų žmonių švietimo klausimais judama į priekį - pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nacionaline švietimo agentūra.
Simona Martinavičiūtė iš Kultūros ministerijos pabrėžia, kad svarbu ugdyti jaunąją kartą taip, kad ji netaptų internetinio turinio „piratais“. Tyrimai rodo, kad tik kas penktas 14-29 m. amžiaus jaunuolis naudoja tik legalius šaltinius.
I. Urbonė antrina sakydama, jog būtina didinti visuomenės sąmoningumą ne tik dėl intelektinės nuosavybės vagysčių internete, bet ir dėl garsių prekių ženklų klastočių. Žmonės, nenorintys tapti klastočių pirkėjais netyčia, turi būti budrūs.
Verslo Požiūris į Intelektinę Nuosavybę
Advokatų kontoros „Norcous & Partners“ inicijuota verslo lyderių apklausa rodo, kad Lietuvos verslininkai turimos intelektinės nuosavybės kūrimui ir strateginiam vystymui dar skiria palyginti nedaug dėmesio. 46 % apklaustųjų nurodė, kad įmonėje vieno už intelektinę nuosavybę atsakingo asmens nėra, o atsakomybė už intelektinę nuosavybę dažniausiai padalijama tarp teisės, finansų ir rinkodaros skyrių bei įmonės vadovybės.
Dokumentuotą intelektinės nuosavybės strategiją turi nedidelis procentas (9 %), tačiau dauguma (73 %) sutinka, kad ją turėti verta. Su intelektine nuosavybe susiję klausimai įmonėje yra svarstomi nereguliariai, iškilus reikalui (81 %).
Daugiau kaip pusė apklaustųjų intelektinę nuosavybę linkę vertinti kaip svarbią ir strateginę verslo vystymo sritį, tačiau kaip galimas pajamų šaltinis ši sritis dar vertinama atsargiai.
Intelektinės nuosavybės vertinimas
Šalyje taip pat nėra aktyvus prekės ženklo panaudojimas - šiek tiek mažiau, nei pusė apklaustųjų (46 %) nurodė, kad nėra taikę jokio prekės ženklo naudojimo būdo, po 18 % yra taikę licencijavimą, jungtinę veiklą ir franšizę.
Kol kas savo įmonės intelektinės nuosavybės finansinę vertę yra apskaičiavę mažiau, nei dešimtadalis verslo įmonių, tačiau šiek tiek daugiau, nei pusė mano, kad tokius skaičiavimus verta atlikti įmonių pardavimų bei susiliejimų atvejais. 45% mano, kad tai būtina informacija, norint žinoti savo vertę rinkoje.
WIPO Lex-Judgments Projektas
Nacionalinė teismų administracija (NTA) ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) pasirašė susitarimo memorandumą dėl „WIPO Lex-Judgments“ projekto. Pagal šį memorandumą NTA, bendradarbiaudama su LAT, kiekvienais metais reguliariai atrinks reikšmingiausius nacionalinių teismų sprendimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių gynimu, užtikrins jų oficialų vertimą ir skelbimą WIPO Lex-Judgments duomenų bazėje.
tags: #intelektine #nuosavybe #apklausa