Turto Draudimo Bendrovės: Kaip Apsaugoti Savo Turtą ir Išvengti Ginčų

Apsidraudę savo turtą ar automobilį dažnai tikimės, kad draudimas padengs visus nuostolius nelaimės atveju.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai draudimo bendrovė atmeta žalos prašymą.

Draudimo Sutarties Svarba ir Bendradarbiavimas

Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.

Draudėjo Pareigos ir Draudimo Rizikos Padidėjimas

Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.

Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.

Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.

Atgręžtinis Reikalavimas ir Teismų Praktika

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.

Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims.

Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu.

Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.

Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.

Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo.

Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį.

Dažniausios Priežastys, Kodėl Draudimo Bendrovės Atmeta Žalos Prašymą

Viena dažniausių priežasčių - įvykiai, kurie patenka į nedraudžiamų įvykių sąrašą. Prieš draudžiantis būtina atidžiai susipažinti su draudimo sąlygomis ir taisyklėmis, kad žinotumėte, kokie įvykiai yra draudžiami, o kokie ne.

Kita dažna priežastis - draudimo nebuvimas tam tikram įvykiui. Pavyzdžiui, jei esate apsidraudęs tik būsto draudimu, bet norite atlyginti žalą, susijusią su namų turtu, draudimo bendrovė gali atmesti jūsų prašymą.

Draudimo bendrovės taip pat gali atmesti prašymą, jei įtaria, kad žala yra imituota. Siekiant išvengti tokių situacijų, būtina pateikti visus reikiamus įrodymus, patvirtinančius tikrąją žalos kilmę ir aplinkybes.

Namų Turto Draudimas

Namų turto draudimas atlygina žalą patirtą buto kilnojamoms dalims- baldams, buitinei technikai, kompiuterinei technikai, drabužiams, vertybėms, gryniesiems pinigams, aplinkos tvarkymo įrenginiams, laisvalaikio priemonėms ir t.t.). Namų turto draudimas užtikrina nelaimės atveju Jūsų namų turtui padarytos žalos atlyginimą.

Jūs galite patys pasirinkti apsaugos dydį ir metines draudimo įmokas pagal finansines galimybes. Draudžiamojo įvykio metu netekus turto, namų turto draudimas kompensuoja naujų daiktų įsigijimo išlaidas (analogiškų prarastiesiems).

Namų turto draudimo kainos priklauso nuo pasirinktų draudžiamųjų rizikų. Draudžiantis paprasčiausiu variantu (pvz.: ugnies, vandens, vagystės padaryta žala) draudimo kaina bus ženkliai mažesnė nei draudžiantis nuo visų įmanomų rizikų.

Išskaita ir Draudimo Sumos

Sudarant namų turto draudimo sutartį, dažniausiai yra nustatoma išskaita (franšizė). Išskaita- tai namų turto nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudiminio įvykio atveju atlygina pats draudėjas ar savininkas. Išskaita dažniausiai yra išreikšta litais.

Namų turto draudimo kaina dažniausiai nustatoma pagal gyvenamojo būsto plotą arba pagal daiktų sąrašą (daiktų įsigijimo kainą). Draudžiantis namų turtą pagal gyvenamąjį plotą yra paprasčiau, tačiau jeigu Jūs turite itin vertingų daiktų, patartume draustis pagal namų turto daiktų sąrašą.

Skirtingos draudimo bendrovės turi skirtingus namų turto draudimo kainos skaičiavimo metodus. Namų turto draudimo sumos nustatomos pagal Jūsų asmeninius poreikius ir galimybes. Namų turto draudimo įmokos priklauso nuo pasirinkto draudimo varianto ir bendros draudimo sumos.

Namų turto draudimo išmokos nustatomos pagal būsto plotą arba pagal kilnojamojo turto sąrašą (priklausomai nuo draudimo bendrovės).

Draudimo Vertės Nustatymas

• Atkuriamąja verte: pasirinkus namų turto atkuriamosios vertės draudimą, bus išmokama visa prarasto turto vertė.
• Likutine verte (tik pagalbiniuose pastatuose): pasirinkus namų turto likutinės vertės draudimą bus gražinama daiktų vertės suma, atskaičiavus nusidėvėjimą.

Asmeninis namų turtas- tai daugiau nei buitinės priemonės Jums ir Jūsų šeimai, tai prisiminimai ir išgyvenimai, prie kurių yra taip lengva prisirišti. Todėl namų turto draudimo paslauga padės apsaugoti Jums taip svarbų turtą.

Apsaugos sistemos- turėtų būti ne vienintelis Jūsų namų turto saugos planas. Jūs galite pasirinkti namų turto draudimą, kuris suteikia galimybę pasijusti saugiems išvykus ir palikus be priežiūros savąjį turtą. Namų turto draudimo paslaugos užtikrina prarastojo turto įsigijimo kainą arba turto likutinės vertės kompensaciją.

Svarbu: Prieš sudarant draudimo sutartį, atidžiai perskaitykite visas sąlygas ir įsitikinkite, kad suprantate, kokios rizikos yra draudžiamos, o kokios ne. Taip pat svarbu laiku informuoti draudimo bendrovę apie bet kokius rizikos pasikeitimus.

tags: #turta #draudziancios #bendroves