Įgyjamoji senatis - tai vienas iš būdų įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kai asmuo ilgą laiką sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo jam nepriklausantį daiktą. Šis institutas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse.
Šiame straipsnyje aptarsime įgyjamosios senaties taikymą svetimam nekilnojamajam turtui, sąlygas, kurioms esant galima įgyti nuosavybės teisę, bei kitus svarbius teisinius aspektus.
Įgyjamosios Senaties Sąlygos
Norint įgyti nuosavybės teisę į svetimą nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį, būtina atitikti keletą esminių sąlygų:
- Sąžiningumas: Valdytojas turi būti įsitikinęs, kad valdo turtą teisėtai, t. y. neturi žinoti, kad turtas priklauso kitam asmeniui.
- Teisėtumas: Valdymas turi būti įgytas teisėtu pagrindu, pavyzdžiui, pagal sandorį, kuris dėl tam tikrų priežasčių negalioja. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.
- Atvirumas: Valdymas turi būti atviras, t. y. valdytojas neturi slėpti fakto, kad valdo turtą.
- Nepertraukiamumas: Valdymas turi būti nepertraukiamas visą įgyjamosios senaties laikotarpį.
- Terminas: Nekilnojamojo turto atveju, valdymas turi trukti ne mažiau kaip dešimt metų.
Jeigu visos aukščiau išvardintos sąlygos yra įvykdytos, asmuo įgyja nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį.
ILAW LEXTAL. Webinaras. Praktinis gidas: kaip gauti kompensaciją už intelektinės nuosavybės auditą
Nuosavybės teisės įgijimo faktas turi būti nustatytas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę.
Svarbu pažymėti, kad įgyjamoji senatis netaikoma, jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.
Valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisių į daiktą, t. y.
Kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.
Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.
Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis.
Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas.
Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.
Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui.
Asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidas daiktui saugoti ir perduoti atlyginimą ir užmokestį už radimą.
Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip.
Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymą visuomenės poreikiams.
Jeigu daiktai turi visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai valstybės institucija, į kurios uždavinius įeina tokios rūšies daiktų apsauga, įspėja savininką, kad jis nustotų netinkamai laikyti daiktus.
Jeigu savininkas šio reikalavimo nevykdo, tai pagal atitinkamos institucijos ieškinį teismas gali šiuos daiktus iš savininko paimti. Paimti daiktai pereina valstybės nuosavybėn.
Preziumuojama, kad pastatas, statinys, įrenginys ar kitokia konstrukcija savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jos savininkas (valdytojas).
Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas Civilinio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka.
Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu.
Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.
Įgyjamosios senaties sąlygų santrauka:
| Sąlyga | Aprašymas |
|---|---|
| Sąžiningumas | Valdytojas turi būti įsitikinęs, kad valdo turtą teisėtai. |
| Teisėtumas | Valdymas turi būti įgytas teisėtu pagrindu. |
| Atvirumas | Valdymas turi būti atviras, neslepiamas. |
| Nepertraukiamumas | Valdymas turi būti nepertraukiamas visą įgyjamosios senaties laikotarpį. |
| Terminas | Nekilnojamojo turto atveju, valdymas turi trukti ne mažiau kaip dešimt metų. |
Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija.