Žemės ūkio Paskirties Sklypo Suteikimas ir Paskirties Keitimo Sąlygos Lietuvoje

Ar kada nors susimąstėte, ką daryti, jei turite žemės sklypą vaizdingoje vietovėje, bet negalite jame statyti namo dėl žemės paskirties apribojimų? O gal norite įrengti komercinės paskirties objektą namų valdoje, bet tai neleidžiama? Išeitis yra - žemės sklypo paskirties keitimas.

Lietuvoje žemės sklypų paskirtis yra griežtai reglamentuojama įstatymais. Norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, būtina žinoti tam tikrus nuostatus ir atitikti keliamus reikalavimus.

Patikimiausias būdas sužinoti žemės sklypo paskirtį - kreiptis į Registrų centrą. Tai galite padaryti prisijungę prie elektroninės Registrų centro klientų savitarnos sistemos ir pasirinkę "Nekilnojamojo turto registro išrašą pagal nurodytą turto adresą".

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, jeigu sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, jo paskirtį galima pakeisti. Priešingu atveju - ne.

Kaip Sužinoti, Ar Sklypas Priklauso Urbanizuotai Teritorijai?

Greičiausias būdas - išnagrinėti savivaldybės, kurioje yra sklypas, bendrąjį planą. Tai galite padaryti savivaldybės interneto svetainėje arba kreipiantis į savivaldybės administracijos architektūros skyrių. Urbanizuotos teritorijos bendrajame plane dažnai būna pažymėtos geltona spalva, taip pat nurodomos gatvės.

Pavyzdys: Vilniaus bendrojo plano fragmentas

Dažniausiai pasitaikantis atvejis - kai paveldimas arba seniai turimas žemės ūkio paskirties sklypas, kuriame norima statyti namą ar sodo namelį.

Ūkininko Sodybos Statyba Žemės Ūkio Paskirties Sklype

Norint statyti (atkurti) ūkininko sodybą, tai galima daryti tik žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio (žemės naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), ir kuris yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro. Žemės ūkio paskirties sklype galima statyti ūkininko sodybą ir kelis pagalbinio ūkio pastatus.

Žemės Paskirties Keitimo Eiga

Jeigu žemės sklypas atitinka reikalavimus ir galite keisti jo paskirtį, pateikiu paskirties keitimo eigą:

1. Įvertinkite, ar pagal teritorijos bendrąjį planą galimas žemės ūkio paskirties sklypo keitimas į namų valdos sklypą.
2. Nuvykę į savivaldybę, užpildykite prašymo formą dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo.
3. Kartu su prašymu pateikite žemės sklypo planą (sklypo kadastrinius matavimus) ir sklypo nuosavybės dokumentą (išrašą iš VĮ Registrų centro NTR).
4. Nuo 2021 m. liepos 1 d. prašymai pakeisti / nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą su informacija apie pasiūlymų teikimą yra viešinami TPDRIS sistemoje.
5. Gavus teigiamą sprendimą dėl žemės sklypo paskirties ir / ar naudojimo būdo keitimo, per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos žemės sklypo savininkas turi kreiptis dėl pakeistų žemės sklypo duomenų registravimo Nekilnojamojo turto registre.

Kitas galimas sklypo paskirties keitimo būdas yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kuomet žemės sklypas padalinamas į reikiamą dalių kiekį ir žemės naudojimo paskirtis yra pakeičiama visiems sklypams ar tik daliai jų.

Adreso Suteikimas Sodų Bendrijoje

Adresas suteikiamas savininkui pateikiant raštišką prašymą į rajono savivaldybę, kurioje randasi sklypas. Dokumentai turi būti pateikiami - sklypo planas su nuosavybės dokumentu arba pastato kadastriniai matavimai. Taip pat adresą gali užsakyti matininkai, kurie Jums atlieka šiuos darbus.

Sklypo Kadastriniai Matavimai Namo Pridavimo Metu

Žemės sklypų kadastriniai matavimai daromi, kai priduodamas pastatas 100 procentų. Šie matavimai reikalingi pastatą, ar pastatus registruojant VĮ "Registrų centre".

Kadastriniai matavimai

Pirmiausia siūlyčiau susiprojektuoti kotedžą, nes architektai turi užprojektuoti statinį sklypo ribose, o tada jau galima dalinti, tačiau žinant, kad būna nedidelių nuklydimų statant geriausiai pasistatyti Jums pastatą ir tik tada pasidaryti žemės naudojimosi planą.

Jei nenorėsite būti kartu su bendrasavininku (kaimynu) viename sklype su vidinio pasidalijimo ribomis, siūlau po statybų darytis sklypo formavimo pertvarkymo projektą, kurio kaina ženkliai didesnė nei naudojimosi plano.

Valstybinės Žemės Nuoma

Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai.

Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.

Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.

Žemės Ūkio Paskirties Žemės Supirkimas ir Rinkos Tendencijos

Sumažėjęs žemės pirkimo-pardavimo sandorių skaičius, stabiliai augančios ariamosios žemės, pievų ir ganyklų žemės pirkimo ir nuomos kainos - tai pagrindiniai 2018 m. žemės ūkio paskirties žemės rinkos bruožai. Prekybos žemės ūkio paskirties žeme sumažėjimas stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Kokybiškos ir derlingos žemės pasiūla ir toliau mažėja, todėl sklypų rinkos vertė turi tendenciją augti. Pirkimo-pardavimo sandoriais 2018 m. perleista apie 11,7 proc. mažiau žemės ūkio paskirties sklypų nei 2017 m., rodo „Registrų centro“ duomenys.

Žemės ūkio paskirties žemės supirkinėjimu paprastai laikomas didelės apimties žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procesas, prieš tai nepasitarus su vietos gyventojais ar negavus jų sutikimo, o tai galiausiai apriboja vietos gyventojų galimybes valdyti ūkius, gaminti maisto produktus, naudotis susijusiais ištekliais - žeme, vandeniu, miškais.

Skaičiuojama, jog 1 proc. žemės ūkio įmonių kontroliuoja 20 proc. Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio paskirties žemės, o 50 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės kontroliuoja 3 proc.

Remiantis „Registrų centro“ ir ŽŪIKVC duomenimis, vidutinė 2018 m. ariamosios žemės pirkimo kaina buvo 3 890 Eur/ha, o tai 8,9 proc. daugiau negu 2017 m. Vidutinė šalies pievų ir ganyklų žemės pirkimo kaina 2018 m. siekė 2 352 Eur/ ha, t. y. 8,4 proc. daugiau nei 2017 m.

Vidutinė šalies ariamosios žemės nuomos kaina 2018 m. siekė 131 Eur/ha arba 5,6 karto daugiau nei 2017 m. 2018 m. vidutinė šalies pievų ir ganyklų žemės nuomos kaina siekė 94 Eur/ ha, t. y. 21 proc. daugiau nei 2017 m.

Mažiausios ariamosios žemės vidutinės pirkimo kainos buvo Utenos apskrityje - nuo 1 596 Eur/ha. Šiek tiek aukštesnėmis pirkimo kainomis (1 641 Eur/ha) pasižymėjo Alytaus apskritis. Didžiausios ariamosios žemės nuomos kainos 2018 m. buvo aukštais žemės našumo balais išsiskiriančiose Šiaulių apskrities savivaldybėse, kuriose kainos svyravo nuo 97 iki 167 Eur/ha, Marijampolės apskrities savivaldybėse, kuriose nuomos kainos buvo nuo 110 iki 154 Eur/ha.

Ariamosios žemės vidutinės pirkimo kainos 2018 m., palyginti su 2017 m., augo visose apskrityse, išskyrus Klaipėdos ir Vilniaus. Didžiausias augimas buvo Panevėžio, Utenos ir Tauragės apskrityse, atitinkamai siekęs 31, 22 ir 21 proc. Aukščiausios vidutinės ariamosios žemės nuomos kainos 2018 m. fiksuotos Šiaulių, Marijampolės ir Kauno apskrityse, atitinkamai 147, 145 ir 137 Eur/ha.

Dėl įstatymuose numatytų apribojimų, kas ir kiek gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, taip pat dėl įtvirtintos pirmenybės teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, šios paskirties žemės sklypų pirkimas bei pardavimas turi tam tikrą specifiką.

Žemės Sandorių Kontrolė ir Pirmumo Teisė

Žemės sandorių sudarymą kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - NŽT). Siekiant sudaryti galimybę pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, pardavėjas apie ketinimą parduoti šią žemę turi informuoti NŽT.

Jeigu pirmumo teisę turinčių asmenų nėra, pažymą apie galimybę parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą NŽT gali išduoti ir vos per kelias dienas. Nustačiusi, kad yra asmenų, turinčių pirmenybės teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą, NŽT per 5 darbo dienas informuoja suinteresuotus pirmenybės teisę turinčius asmenis.

Šie asmenys per 15 darbo dienų turi pareikšti savo sutikimą arba atsisakymą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Patikrinusi dokumentus, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo minėto termino pabaigos išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad žemės sklypas parduodamas pirmumo teisę turinčiam asmeniui.

Jei pageidavimą pareiškia keli pirmenybės teisę turintys asmenys, sklypas gali būti parduodamas pagal eiliškumą, o jei eiliškumas vienodas - pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės sklypo savininkas nusprendžia, kuriam asmeniui parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Jeigu per nustatytą terminą NŽT negauna pageidavimų pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino pareikšti valią pabaigos, išduoda pardavėjui pažymą, kad žemės sklypą galima perleisti kitiems asmenims.

Šios procedūros galima išvengti NŽT iš karto pateikus pirmenybės teisę turinčių asmenų atsisakymus pirkti žemės ūkio paskirties žemę siūlomomis sąlygomis. Tokiu atveju NŽT patikrina pateiktus dokumentus ir per 5 darbo dienas išduoda pažymą, kad žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti pasirinktiems asmenims.

Procedūros taip pat nereikia laikytis, jeigu pasirinktas pirkėjas turi pirmenybės teisę įsigyti šią žemę ir nėra aukštesnės eilės pirmumo teisę turinčių asmenų.

Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Tačiau tai galės būti įgyvendinta, jeigu nebus kitų pirmumo teisę turinčių asmenų.

Bet koks žemės ūkio paskirties žemės įgijėjas privalo pateikti NŽT prašymą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo. NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų patikrina prašyme nurodytą informaciją, įrodančią, kad asmeniui įsigijus parduodamą žemės sklypą jam (kartu su susijusiais asmenims) priklausantis žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas nebus didesnis kaip 500 ha.

Nenustačiusi trūkumų ir apribojimų, NŽT žemės pirkėjui išduoda sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

Rekomendacijos Dėl Žemės Ūkio Paskirties Žemės Sandorių

• Į pagrindinės sutarties sudarymo terminą įskaičiuoti terminą, reikalingą formalumams NŽT įvykdyti (1-2 mėnesius, jeigu yra pirmenybės teisę turinčių asmenų).
• Preliminariojoje sutartyje aptarti atvejį, kas bus, jeigu pirmenybės teisę turintis asmuo pareikštų pageidavimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Pardavėjas turėtų pasirūpinti sutartyje numatyti, kad negalint žemės sklypo parduoti pasirinktam pirkėjui, jam nekiltų atsakomybė už tai, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis negali būti sudaroma. O pirkėjas turėtų užsitikrinti, kad tokiu atveju pardavėjas besąlygiškai grąžintų jam sumokėtą avansą.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Žemės sklypo paskirties keitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja teisės aktai, o tai reikalauja atidumo bei teisinio aiškumo.

Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.

Tad specialistų (matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.

tags: #ar #suteikiamas #adresas #zemes #ukio #paskirties