Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai yra mikro dydžio privati organizacija, veikianti pagal EVRK klasifikaciją kaip profesinių narystės organizacijų veikla. Įmonės pavadinimas registruotas Vilniaus m. savivaldybėje, o įmonės įkūrimo data - 2004-11-12.
Pagal naujausius įmonės duomenis, 2024 metais Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai sugeneravo 99,1 tūkst. eurų pajamų, o pajamų pokytis, lyginant su 2023 metais, siekė 1,7 %. Vidutinis darbuotojų skaičius 2024 metais išliko stabilus ir sudarė 3 darbuotojus, o darbuotojų skaičiaus pokytis per metus nesikeitė. Įmonės veiklos patikimumą atspindi Scoris reitingas, kuris 2024 metais siekė 1 balą. Remiantis verslo faktais, įmonės pavadinimas pasižymi stabilia veikla ir nuosekliu pajamų augimu, išlaikydama nedidelį, bet pastovų darbuotojų skaičių. Tvarumo rodikliai ir nuosavybės struktūra rodo įmonės orientaciją į ilgalaikį veiklos tęstinumą bei vietos kapitalo stiprinimą.
Kaip ir kasmet asociacijos nariai rinkosi į Kalėdinį vakarėlį, kiurime aptarė nuveikus darbus, sveikino metų Jubiliatus. Vilniuje vyko Lietuvos Respublikinių Būsto rūmų suvažiavimas: išrinkta nauja Taryba bei revizorius 2024 m. gruodžio 5 d., Vilniuje vyko Lietuvos Respublikinių Būsto rūmų suvažiavimas, skirtas organizacijos dvidešimtmečiui paminėti.
Šiomis dienomis Lietuvos Respublikiniai būsto rūmai mini savo veiklos dvidešimtmetį. Daug. Mūsų darbo kelyje buvo visko. Naujai besiformuojantys verslo modeliai, prisitaiko prie jų poreikių ir norų.
Primename, kad EVRK 2.1 red. apima:
- profesinių narystės organizacijų teikiamas švietimas
- verslininkų ir darbdavių narystės organizacijų veikla
- profesinių sąjungų veikla
- kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla
Savivaldybių Įgaliojimai ir Bendrijų Veiklos Priežiūra
Savivaldybės ar jos specialistų įgaliojimus vykdant bendrijų veiklos priežiūrą ir kontrolę numato LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties statinių savininkų bendrijų įstatyme (toliau - DNSBĮ) bei kituose LR teisės aktuose. DNSBĮ 20 str. 1 d. numato, jog bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės, o to paties straipsnio 2 d. įtvirtina, jog Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui.
Be šių aukščiau išvardintų, DNSBĮ numato ir papildomų savivaldybės teisių ir pareigų suteikiančių galimybę savivaldybėms daryti intervenciją į bendrijų ir/ar jos valdymo organų veiklą. Tokios savivaldybės funkcijos išplaukia ir LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p. Be to, reikia atkreipti dėmesį, jog aukščiau minėto LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 21 p. numato, jog savivaldybei yra pavesta organizuoti ir vykdyti statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka. Kaip suprantu, būtent šią funkciją ir vykdė Dainavos seniūnijos atstovai tikrindami bendrijos vykdomą statinio techninę priežiūrą.
Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį, jog reikalavimus daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrai nustato 2002 m. liepos 1 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai (toliau - STR). Pagal šį teisės aktą, kiekvienas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrija, administratorius, JVS įgaliotas atstovas) privalo paskirti teisės aktų reikalavimus atitinkančios kvalifikacijos namo techninį prižiūrėtoją, kuris privalo atlikti STR pavestas funkcijas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra.
Už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakingas yra namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas bei namo techninis prižiūrėtojas, o šių subjektų veikla STR 30 str. nustatyta tvarka yra kontroliuojama savivaldybės administracijos. Iš to seka, jog savivaldybė, pastebėjusi bet kokius nukrypimus nuo teisės aktuose įtvirtintų statinių priežiūros reikalavimų, turi teisę ne tik duoti valdingus įpareigojimus statinių priežiūros trūkumams pašalinti, ar įpareigoti bendriją atlikti namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbus, bet ir paskirti LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1894 bei 1895 str. Taigi iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, jog savivaldybės vykdoma statinių priežiūros veikla visiškai nėra susijusi su kitų savivaldybės teritorijoje esančių statinių ir/ar įrengimų priežiūra.
Laikome būtinu pažymėti, jog bendrija nors ir turi teisę pati pasirinkti, kokius darbus atlikti, tai bet kuriuo atveju dar nereiškia, jog bendrijos turi teisę nepaisyti privalomuosius statinių priežiūros reikalavimus nustatančių teisės aktų reikalavimų. Papildomai reikia pastebėti, jog praktikoje daugiabučių namų savininkų bendrijos įsteigimu suinteresuoti asmenys, siekdami pasiūlyti kuo mažesnes būsimas išlaidas bei tokiu būdu pritraukti kuo daugiau pasekėjų, į būsimas bendrijos išlaidas neįskaičiuoja lėšų namo techninei priežiūrai vykdyti ir namo techninės priežiūros apskritai nevykdo.
Deja, toks trumpalaikis sutaupymas praktiškai visais atvejais nulemia didesnių papildomų išlaidų atsiradimą ateityje, kadangi namo bendrojo naudojimo objektų neprižiūrint ir neremontuojant laiku, vėliau namo bendraturčiams tenka apmokėti ir papildomus daug didesnės apimties remonto darbus. Kilus abejonių dėl bendrijos pirmininko organizuojamos namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros tinkamumo, daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčiai turėtų nedelsiant kreiptis raštu į savo miesto/rajono savivaldybės administraciją su prašymu atlikti bendrijos veiklos patikrinimą.
„Daugelyje Europos šalių, net kaimyninėje Lenkijoje, privalomo lėšų kaupimo modelis seniai egzistuoja ir tai yra vienareikšmiška nauda būstų savininkams. Nesant sukauptų lėšų, labai sudėtinga organizuoti privalomuosius namo remonto darbus. Už atliktus darbus reikia atsiskaityti iš karto, o ne kiekvieno buto savininkas įstengia sumokėti didesnę sumą. Tiesa, kaupiamosiomis lėšomis nebus galima apmokėti darbų, kurie įskaityti į namo techninės priežiūros tarifą“, - akcentavo J. Didesnes įmokas mokės daugiabučių namų, kurių naudingas plotas siekia iki 3000 kv. metrų, mažesnes - kurių naudingasis plotas 3000 kv. Pavyzdžiui, 50 kv.
Būsto rūmų prezidentas sako nuolat sulaukiantis butų savininkų klausimų, ar kaupiamosios lėšos bus saugios ir naudojamos pagal paskirtį. „Namui atnaujinti kaupiamos lėšos bus laikomos atskiroje sąskaitoje ir apskaitomos pagal kiekvieną namą ir kiekvieną buto savininką. Svarbu paminėti, kad joms taikomas Indėlių draudimo įstatymas“, - pridūrė J.
Lietuvos Būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas buvo patvirtintas naujoje Šilumos tarybos sudėtyje. Esant poreikiui asociacijos narius kviečiame teikti įžvalgas dėl teisinio reguliavimo.
Lietuvos būsto rinkos formavimosi ištakos siekia sovietmečio pabaigą, kai buvo vykdoma masinė būsto privatizacija.
Informacijos šaltiniai: VĮ Registrų centras, VIRSIS. Informacija apie PVM kodus - VMI.
