Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Todėl svarbu žinoti pagrindines nuomininko pareigas ir teises. Nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis
Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį (paprastai apie pusę procento objekto vertės) mokestį per mėnesį. Be abejo, abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti.
Sutarties dalykas
Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa ir nuomininko gyvybiškai svarbūs interesai naudotis gyvenamąja patalpa lemia griežtesnes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas. Tinkamas gyventi ir teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantis namas ar butas, kita izoliuota gyvenamoji patalpa jų dalis. Savarankišku nuomos objektu negali būti kambario dalis, pereinamasis kambarys ar pagalbinės patalpos.
Šalys
Sutarties šalys yra nuomotojas (suteikiantis gyvenamąją patalpą) ir nuomininkas (priimantis valdyti ir naudotis gyvenamąja patalpa). Gyvenamosios patalpos nuomotoju gali būti tik jo savininkas ar kitu teisiniu pagrindu patalpą valdantis asmuo (fizinis asmuo, juridinis asmuo, valstybė, savivaldybė), o nuomininku - fizinis asmuo, kuris savo vardu ir savo bei šeimos interesais sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Juridinis asmuo gyvenamosios patalpos nuomininku turi teisę būti tik tuo atveju, jei patalpą naudos fiziniam asmeniui apgyvendinti (pavyzdžiui, juridinis asmuo, kuris yra darbdavys, sudaro nuomos sutartį juridinio asmens darbuotojams apgyvendinti).
Forma ir terminas
Primintina, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nepaisant trumpo sutarties galiojimo termino, rekomenduojama nuomojant gyvenamąjį būstą sudaryti rašytinę nuomos sutartį ir į ją įtraukti sąlygas dėl būsto terminuotos sutarties nutraukimo. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad nuomos sutartys sudaromos žodžiu, tačiau rekomenduotina sutartį tarp fizinių asmenų ar bet kurią kitą nuomos sutartį sudaryti raštu. Tinkamai sudaryta rašytinė sutartis padės apsisaugoti nuo bereikalingų klaidų ir ginčų su kita sutarties šalimi.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis turi būti rašytinė, jei ji yra terminuota arba nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar kitas juridinis asmuo. Prieš trečiuosius asmenis sutartis gali būti panaudota tik, jei įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Buto (namo) nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Terminas nustatomas šalių susitarimu.
Sutarties turinys
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje turi būti nurodyta: sutarties dalyko apibūdinimas (išnuomojamų patalpų adresas, kambarių, kitų patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti įranga, priklausiniai, naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos); nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai; atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka. Praktikoje dažniausiai sutarties tekstą pasiūlo viena iš šalių (dažnai nuomotojas), todėl ji sudaroma palankesnėmis sąlygomis ją pasiūliusiai šaliai, dėl šios priežasties rekomenduotina kiekvienu atveju atidžiai skaityti sutarties tekstą bei siūlyti abiems šalims priimtinus sutarties pakeitimus.
Pagrindinės šalių pareigos
Nuomotojo pareigos:
- perduoti nuomininkui nuomos sutarties objektą (perduodamas pasirašant patalpų perdavimo-priėmimo aktą);
- užtikrinti tinkamą gyventi ir visus teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią objekto būklę perdavimo momentu ir visą nuomos sutarties laikotarpį.
Nuomininko pareigos:
- mokėti nuomos mokestį;
- tinkamai, pagal sutartį valdyti ir naudoti nuomos sutarties objektą;
- grąžinti nuomos objektą tokios būklės, kokia buvo perdavimo momentu atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.
Nuomos mokestis nustatomas šalių sutarimu. Šalių susitarimu nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas, bet ne daugiau kaip vieną kartą per metus. Nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį ar jį keisti daugiau kaip vieną kartą per metus, negalioja. Nuomos mokestis negali būti mokamas iš anksto, išskyrus už pirmąjį mėnesį.
Išnuomotoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Jei šie asmenys per šešis mėnesius nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teisę apsigyventi joje praranda. Nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises pagal nuomos sutartį, kaip ir nuomininkas.
Sutarties nutraukimas
Nuomininkas tiek terminuotą, tiek neterminuotą sutartį turi teisę nutraukti prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Nuomotojas terminuotą sutartį turi teisę nutraukti, jei nuomininkas ar jo šeimos nariai nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį. Neterminuota sutartis nuomotojo iniciatyva gali būti nutraukiama ir nesant nuomininko kaltės, įspėjus jį prieš šešis mėnesius.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumatė jokios procedūros nutraukiant terminuotą nuomos sutartį, jeigu nėra esminio sutarties pažeidimo arba sutartyje nurodytų sutarties nutraukimo aplinkybių. Nuomotojas apie ketinimą nutraukti terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su nuomininku turi jį raštu informuoti per protingą terminą. Jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai. Šio termino nuomotojas gali nepaisyti, kai nuomininkas nuolat (ne trumpiau kaip 3 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, gadina nuomojamos patalpos kokybę, savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu ar greta kitiems asmenims arba yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Įstatyme nurodytas baigtinis aplinkybių sąrašas.
Laiko terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas ir teisinės padėties apibrėtumas. Būsto nuomos sutartį nutraukus prieš terminą, nuomininkui gali kilti nuostoliai, pavyzdžiui, brangesnė kito panašaus būsto nuomos kaina, gyvenimo sąlygos ir panašiai.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jei yra sandorių negaliojimo pagrindai.
Iškeldinimas
Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Antstolis surašo turto aprašą ir iškeldinimo protokolą. Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, o pastarasis turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys.
Antstolis siunčia registruotu paštu laišką-pranešimą ne vėliau kaip prieš 5 dienas prieš iškeldinimo dieną. Tuo atveju, kai iškeldinamasis geruoju neišsikeldina ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesą pagal vykdomąjį raštą, yra kviečiami du kviestiniai - policija ir gali būti kviečiamas turto saugotojas, - jeigu tuo atveju jis reikalingas.
Turto apraše antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą. Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje. Iškeldinamo asmens turtą saugo turto saugotojas. Juo gali būti ir pats antstolis.
Antra, įstatyme yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka.
5 minutės telefone – ne poilsis, o papildomas krūvis? Psichologė apie nervinės sistemos resursus
Nelaimingi atsitikimai nuomojamame būste
Nelaimingi atsitikimai nuomojame būste paprastai perauga į nemalonias, sudėtingai sprendžiamas situacijas. Patirtą žalą seka diskusijos ir ginčai - kas turėtų atsakyti už nuostolį ir kam reikėtų atlyginti žalą? Draudikų skaičiavimai parodo, jog daugiausiai nuostolių namuose sukuria gaisras ar kitos gamtos jėgos, taip pat - užliejimas vandeniu. Užliejimai įvyksta prakiurus vamzdžiams, trūkus skalbimo mašinos žarnelei ar dėl kitokių santechnikos gedimų. Užliejimas vandeniu - tai viena dažniausiai pasitaikančių, be to, viena nuostolingiausių nelaimių, galinčių padaryti žalą būstui.
Jeigu nelaimė įvyko ne dėl nuomininko veiksmų, draudikai, dėl kaimyno patirtos žalos kompensavimo kreipsis į buto savininką. Kitu atveju, jeigu dėl nelaimės kaltas nuomininkas - bus kreipiamasi tiesiogiai į jį.
Reikėtų įsidėmėti, jog jeigu dėl savininko nepastabumo apgadinamas nuomininko turtas - remiantis teisės normomis, nuomotojas privalo kompensuoti nuomininko patirtą žalą.
Ginčų dėl padarytos žalos galima išvengti išsamiai pasirašyta nuomos sutartis, apibrėžianti abiejų pusių atsakomybes. Specialistė pataria sudarant sutartį dokumentuoti būste esančius objektus, įvardyti baldų ir buitinės technikos būklę ir vertę, apibrėžti defektus ir trūkumus. Geriausia tai pateikti kartu su nuotraukomis, kurios nurodo kaip objektas atrodė sutarties pasirašymo dieną.
I. Pelėdaitė priduria, jog nuomotojai užsitikrina galimos žalos kompensaciją imdami iš nuomininkų užstatą. Užstatas padeda nuomotojui išvengti galimų nuostolių. Specialistė atkreipia dėmesį, jog kai kurios sutartys užstato ir neprašo - tačiau tai reti atvejai, paprastai užtikrintumo norintys nuomotojai sutaria dėl vieno mėnesio nuomos kainos užstato.
Draudikų atstovė I. Žvirblytė priduria, jog draudimo bendrovės būstą, kuriame gyvena nuomininkai laiko padidintos rizikos objektu. Specialistė paaiškina - svetimo turto žmonės paprastai nevertina taip, kaip nuosavo, todėl nuomininkams neretai tenka pasirūpinti civilinės atsakomybės draudimu.
Kitos nuomininko teisės ir pareigos
Nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, taip pat pabrėžtinos kitos įvairios nuomininko teisės ir pareigos. Atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės. Neatsako už nekilnojamojo daikto žuvimą dėl gaisro, jeigu neįrodoma, kad gaisras kilo dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės.
Jeigu paaiškėja išnuomoto daikto trūkumų, nuomininkas turi teisę savo pasirinkimu: reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas; išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui; reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.
Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja.
Patarimai nuomininkams
Vis dar pasitaiko atvejų, kai šalys vengdamos mokesčių valstybei ar dėl klaidingų įsitikinimų nesudaro nuomos sutarties, tačiau nuoma vyksta. Sutartys turi būti sudaromos raštiškai. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė.
Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba. Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis. Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre. Paprastai to reikia norint deklaruoti gyvenamąją vietą ar apsaugoti savo interesus prieš trečiąsias šalis. Nuomininkas gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą.
Svarbu:
- Nurodyti terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas. Būna ir neterminuotų sutarčių, tačiau mes visada rekomenduojame apibrėžti nuomos laikotarpį. Aiškus baigtinis terminas leidžia tiek savininkui, tiek nuomininkui turėti aiškius rėmus laike, prognozuoti būsimus veiksmus.
- Nurodyti nuomos kainą. Aptarti ir kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą (paprastai tai mėnesinis mokestis). Pasibaigus nuomos terminui, nuomos kaina gali būti peržiūrima ir keičiama.
- Nurodyti nuomos užstatą (depozitą).
Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt. Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje.
Kuo išsamesnė ir pilnesnė sutartis, tuo mažiau erdvės interpretacijoms ar nesusipratimams.
Remontas
Kieno pareiga atlikti kapitalinį ir einamąjį remontą? Esant poreikiui, kapitalinį remontą turi atlikti savininkas. Paprastai tai apima esmines buto ar viso pastato konstrukcijas (stogą, sienas, pamatus, langus ar inžinerinius įrengimus). Smulkų remontą gali atlikti ir nuomininkas, ir nuomotojas, priklausomai nuo susitarimo ir nuo to, kodėl atsirado tokio remonto poreikis.
Sugedusi buitinė technika
Kaip sprendžiami nesutarimai tarp nuomininko ir nuomotojo, pvz., sugedus buitinei technikai? Dažnas klausimas būna, kas turi dengti sugedusios buitinės technikos remonto ar keitimo nauja įranga išlaidas. Bendra taisyklė yra tokia - jei buitinė technika sugedo dėl senumo, tuomet išlaidas kompensuoja nuomotojas.
Keli procentai visų Lietuvos žmonių gyvena nuomotuose butuose: studentai, laikinai į kitą miestą išvykusieji. Kaip išvengti dažnų problemų, ar pasirašyti sutartį ir ką ten rašyti? Jeigu susitariama dėl to, kada sutartis baigsis (pvz. “Nuoma vieneriems metams”), tai privaloma sutartį surašyti raštu. Tačiau jei dėl trukmės nesitariama ir nesinuomojama iš įmonės ar valstybės, galima susitarti ir žodžiu (nieko nepasirašant). Pasitaiko, kad nuomotojai nenori pasirašyti net ir konkrečiam laikui sudaromos sutarties, nes slepia mokesčius. Tokį butą nuomodamasis nuomininkas rizikuoja, kad gali būti bet kada “išprašytas”. Visgi net ir pasirašius sutartį galimas atvejis, kada galite būti “prieš laiką išprašytas”: jeigu nuomotojas parduos/padovanos kam nors butą. Tokiu atveju galėtumėte nebent reikalauti nuomotojo atlyginti nuostolius. Visgi yra vienas būdas apsidrausti: galite registruoti nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre - tada net ir naujasis buto šeimininkas privalės jums toliau nuomoti butą.
Nuomos sutartyje turi būti nurodyti bent šie dalykai: adresas, kambarių/patalpų skaičius, plotas, inžinerinė/techninė įranga, naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokestis ir mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka.
Taip pat atskira nuomos sutartimi negalima išnuomoti pereinamojo kambario ar negyvenamo kambario (tualeto, sandėliuko, virtuvės). Tai nuomojama tik kartu su kitomis patalpomis. Nuomodamasis butą nuomininkas (ir jo šeimos nariai) atsako už tai, dėl ko yra pats kaltas (arba kalti jo įsileisti žmonės), bet neatsako už žalą iš kitur (pvz. gaisras nuo kaimynų).
Be savęs ir savo šeimos narių (dėl kurių sutarta) nuomininkas gali pakviesti kitų laikinų gyventojų (pvz. draugą), bet tik su nuomotojo sutikimu.
Jei kažką pagerino, nuomininkas gali pagerinimus pasiimti sau, bet tik jeigu juos įmanoma pasiimti nieko nesugadinant; kitu atveju pagerinimai atitenka nuomotojui. Pvz. jei nuomininkas pakabino naują šviestuvą, gali jį nusiimti ir išsivežti (ir vėl užkabinti seną šviestuvą), bet jei uždažė atsilupusią sieną tai, aišku, dažų neatsiims.
