Lietuvoje, ypač mažesniuose miesteliuose, tvarių ir aplinką tausojančių pastatų koncepcija populiarėja jau kurį laiką. Geri pavyzdžiai motyvuoja gyventojus atnaujinti savo būstą. Siekiama, kad gyventojai jaustų renovacijos naudą ir būtų patenkinti atliekamų darbų kokybe.
Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) skatina daugiabučių namų atnaujinimą. Po paskutinio aplinkos ministro kvietimo daugiabučiams atnaujinti, kaip tinkamus finansuoti iš 719 atrinko 707 projektus, kurių bendra investicijų suma sudaro daugiau kaip 300 mln. eurų. Buvo patvirtintos ir visos 15 Marijampolės sav. teiktos paraiškos kaip tinkamos finansuoti.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti 2189 daugiabučiai arba daugiau kaip 60 tūkst. butų. Investicijos į šių namų atnaujinimą siekia daugiau nei 700 mln. eurų.
Marijampolė - Renovacijos Lyderė
Lietuvos savivaldybės ruošiasi imtis kvartalinės modernizacijos įgyvendinimo, praėjus kiek daugiau nei dviems mėnesiams nuo paraiškų dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Viena iš tokių savivaldybių - ir Marijampolės, kurioje šiemet bus pradėtas atnaujinti vienas kvartalas.
Marijampolės savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Jurgita Būdžiuvienė, atsakinga už renovacijos programos priežiūrą tvirtina, jog atsiliepimai dėl ankstesnių daugiabučių renovacijų yra teigiami, o gyventojų požiūris į renovaciją tik gerėja.
Anot savivaldybės mero, trečius metus iš eilės pelnomas titulas įpareigoja: „Šiuo metu turime 62 renovuotus namus, o dar 29 namai ruošiami renovacijos procesui. Taigi pagal savivaldybės dydį esame vieni iš lyderių visoje Lietuvoje. Smagu, kad ekspertai mūsų savivaldybę mato kaip visos Lietuvos renovacijos sostinę. Nemažiau svarbu, kad kalbant su gyventojais jie taip pat jaučia renovacijos naudą. Savivaldybė savo ruoštu yra pasirengusi padėti renovuotų namų gyventojams ir toliau tvarkyti savo aplinką“.
VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta taip pat teigiamai įvertino renovacijos Marijampolės savivaldybėje rezultatus. Anot jo, pasiekti daugiau nei 10 proc. renovuotų daugiabučių nėra lengva. Jis taip pat gyrė, kad Marijampolėje įgyvendinama kvartalinė renovacija, o to dažnai pasigendama kituose Lietuvos miestuose. V. Serbenta užsiminė, kad Marijampolė turi potencialo tapti visos Lietuvos renovacijos sostine.
Nors tai yra pirmas kartas, kai Marijampolės savivaldybė dalyvauja kvartalinės renovacijos programoje, pasak Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistės Neringos Andrijauskaitės, Marijampolės savivaldybė intensyviai ir noriai įsijungė į kvartalinės renovacijos programą.
Šių metų kovo mėnesį paaiškėjo, kad iš 15 marijampoliečių pateiktų projektų, renovacijai atrinkti 8 daugiabučiai namai, kurių atnaujinimas prasidės jau šiemet. Dar septyni mieste esantys daugiabučiai pateko į rezervinį sąrašą.
Gyventojų Susidomėjimas Renovacija Didėja
Nuo 2013 m. šiame mieste iki šių metų pradžios renovuoti jau 44 daugiabučiai namai.
„Kalbėjome su žmonėmis, kurių būstas jau po renovacijos - jie tikrai patenkinti. Nors dalis žmonių renovacijai ir ima paskolą, jie puikiai supranta, kad tai yra gera investicija, nes sąskaitos už šildymą ženkliai sumažėja. Apskritai pastebime per keletą metų pasikeitusį žmonių požiūrį į renovaciją. Jeigu dar prieš porą metų žmonės į ją žiūrėjo atsargiai ir skeptiškai, šiandien tokio pasipriešinimo nebėra. Atvirkščiai, suvokiama būsto atnaujinimo nauda bei noriai į ją investuojama“, - teigia pašnekovė.
Pašnekovės teigimu, prie gerėjančio požiūrio į būsto modernizaciją prisideda gerieji renovacijų pavyzdžiai. „Gyvenantys jau atnaujintuose daugiabučiuose dalijasi įspūdžiais apie tai, kokie yra patenkinti sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, o tai savo ruožtu sudomina ir kitus marijampoliečius bent jau apsvarstyti renovacijos galimybę. Taip pat pastebėjome tendenciją, kad kvartale atsinaujinus vienam daugiabučiui, kitais metais renovacijos galimybėmis pradeda domėtis ir aplinkiniai namai. Tai tik įrodo, kad žmonės atkreipia dėmesį ir į vizualiai kaimynystėje geriau atrodantį pastatą, ir pasikalba su kaimynais apie modernizacijos naudą“, - pasakoja Jurgita Būdžiuvienė.
Pastatų renovacijos projektų vadovas D. Jankevičius antrina savivaldybės atstovei teigdamas, kad didžioji dalis gyventojų yra patenkinti, džiaugiasi komfortu ir žiemos metu sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis.
Donato Jankevičiaus nuomone, žmonės yra pasiryžę investuoti į didesnius modernizacijos paketus bei rinktis brangesnes, tačiau patikimesnes priemones renovacijai. „Nors gyventojai ir skaičiuoja savo lėšas bei renkasi būtiniausias priemones, tačiau pastebima tendencija, kad gyventojai renkasi šiek tiek brangesnius (lyginant su tinkuojamu) vėdinamus fasadus. Taip pat daugelis supranta šildymo sistemų modernizavimo naudą ir renkasi visos šildymo sistemos atnaujinimą“, - teigia pašnekovas.
Vykdant kvartalinę renovaciją, nauda yra žymiai didesnė nei renovuojant pavienius namus: atnaujinamas ne tik daugiabutis namas, bet ir inžinerinė infrastruktūra: viešosios erdvės, viešosios paskirties pastatai, gatvių apšvietimas ir t.t. Atsinaujinimo naudą kartu pajunta ir aplinkiniai gyventojai - vizualine, ekonomine bei socialine prasme atsigauna visas kvartalas.
Kvartalinės Renovacijos Privalumai
Daugiabučių bendrijos „Pušis“ administratorius Valius Rudys prižiūrėjęs Kosmonautų gatvėje stovinčio pastato atnaujinimo darbus teigia, kad gyventojus teikti paraišką renovacijai paskatino ne tik jų namo problemos, bet ir aplink esantys gerieji pavyzdžiai. Vienas jų - Alytaus daugiabutyje sėkmingai įdiegta geoterminio šildymo sistema.
Pašnekovo teigimu, ką daryti su daugiabučiu gyventojai sprendė net kelerius metus. Buvo aišku, kad pavieniai remontai nėra efektyvūs, o ir šildymo sąskaitos žmonių netenkino. Galiausiai susibūrė iniciatyvi gyventojų grupė, kuri nusprendė dalyvauti renovacijos programoje ir taip vienu kartu išspręsti visas egzistuojančias problemas.
„Iš gyventojų suburta iniciatyvinė grupė rinkosi iš dviejų sprendimų - ir toliau taisyti tik problemines vietas ar pasirinkti kompleksinį remontą, kartu siekiant ir namo energinio autonomiškumo. Pasirinkti antrąjį variantą padėjo ne tik noras nebeturėti rūpesčių dėl nuolatinių remontų ar ženkliai sumažinti šildymo išlaidas, bet ir galimybė prisidėti prie aplinkos apsaugos“, - teigia V. Rudys.
Anot daugiabučio atstovo, gyventojai, renovacijos metu pamatę kaip gražėja jų namas, nusprendė, kad projekte numatytų priemonių jiems neužteks. Taip buvo sutvarkytos ne tik sienos ar įrengtas geoterminis ir saulės kolektorių šildymas, bet ir atnaujinta laiptinė bei pastato aplinka.
„Renovacijos projekte nebuvo numatytas aplinkos tvarkymas. Pamatę kaip gražėja jų namas, gyventojai nusprendė savo lėšomis sutvarkyti aplink namus esančią teritoriją - pakeitė suskilinėjusias trinkeles, išpjovė krūmus ir senus medžius. Artimiausiu metu ketiname kreiptis į savivaldybę ir prašyti lėšų stovėjimo aikštelės plėtimui. Taip pat buvo nuspręsta padaryti laiptinės remontą - pakeisti radiatoriai, perdažytos sienos, įdėtos naujos lauko durys“, - sako pašnekovas.
Džiaugiasi Autonominio Šildymo Nauda
Nors tvarių ir aplinką tausojančių pastatų koncepcija populiarėja jau kurį laiką, Lietuvoje ir ypač mažesniuose miesteliuose jų dar nėra daug. V. Rudžio teigimu, įsidiegti geoterminius ir saulės energijos šildymo sprendimus paskatino ne tik noras sutaupyti, bet ir sėkmingas pavyzdys kitame mieste.
„Besiruošdami daugiabučio renovacijai, ieškojome papildomų būdų sumažinti šildymo sąskaitas. Svarstydami galimus variantus sužinojome, kad Alytuje yra keli sėkmingi renovacijos pavyzdžiai, kurių metu gyventojai nusprendė įdiegti alternatyvų šildymą. Pasikalbėjome su tų namų administratoriumi, pasikvietėme į susirinkimus ir atlikę skaičiavimus pamatėme, kad saulės kolektoriai ir geoterminis šildymas tiktų ir mums“, - pasakoja namo administratorius.
Pasak jo, nors iš pradžių gyventojai dar kiek abejojo tokio pasirinkimo nauda, dvejonės išsisklaidė jau po pirmojo mėnesio: „Kol suderinome visą sistemą ir pakankamai įšilo butai, gyventojai dar mėnesį svarstė ar tai tikrai geras pasirinkimas. Dabar, praėjus metams, aiškiai matome tokio sprendimo naudą - per šalčius sąskaitos už šildymą daugiausiai siekė 24 Eurus, o vasarą karštas vanduo ir gyvatukas buvo beveik nemokami“, - džiaugiasi V. Rudys.
Nauda ir Gyventojams, ir Gamtai
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistė Inga Kiaulakienė taip pat pastebi atsinaujinančių energijos šaltinių naudą apšiltinant namus ir džiaugiasi, kad tokie sprendimai naudingi ne tik gyventojams, bet ir gamtai.
„Kosmonautų gatvėje stovintis daugiabutis - puikus energinio efektyvumo pavyzdys. Iki atliktų kompleksinės renovacijos darbų, vienam kvadratiniam metrui apšiltinti reikėjo 140,19 kWh energijos, o dabar tik 24,71 kWh - pasiekta B energinio naudingumo klasė. Tokie pokyčiai naudingi ir aplinkai - šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio išmetimas į aplinką per metus sumažėjo 94,6 tonomis. Tokios naudos aplinkai nebūtų pavykę pasiekti, jei gyventojai būtų atsisakę įsidiegti geoterminį šildymą ir saulės kolektorius, kurių naudojimas neišskiria aplinkai kenksmingų medžiagų“, - aiškina I. Kiaulakienė.
Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius pernai įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai.
Metų Renovacijos Projekto Rinkimai
Metų renovacijos projektą rinko šalies visuomenė bei tarptautinė ekspertų komisija, sudaryta iš įvairių sričių profesionalų, kurie atnaujintus namus vertino skirtingais aspektais - nuo energinio efektyvumo rodiklių iki architektūrinių sprendimų.
Prieš atiduodant savo balsą BETA rekomenduoja tai daryti atsakingai - susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Skaitytojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į daugiabučio išvaizdą po atliktų darbų, tačiau ir atsižvelgti į platų kriterijų ratą: tokius parametrus kaip energetinis efektyvumas, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkosaugą, bendruomeniškumas (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus), projekto indėlis į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.
Visi esame įpratę renovuotą daugiabutį vertinti per gražaus namo ar mažesnės šildymo sąskaitos prizmę, tačiau svarbu nepamiršti, kad ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai yra kur kas daugiau: šis procesas prisideda prie gyventojų gerovės kūrimo, ekonomikos konkurencingumo stiprinimo bei šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.
Daugiabučio Renovacija: Faktai ir Skaičiai
Vienas iš pavyzdžių, kaip renovacija gali pakeisti daugiabutį, yra devintojo dešimtmečio statybos namas, kurio renovacijos metu buvo apšiltintos namo išorinės sienos, pamatai, apšiltintas stogas. Pakeisti visi vandentiekio, nuotekų tinklai, iš esmės atnaujinta šildymo sistema, pakeisti šilumos punkto įrenginiai, vamzdynai, radiatoriai, taip pat įrengta šilumos apskaitos daliklinė sistema.
Daugiabučio renovacijos darbai vyko sklandžiai ir naudojant kokybiškas medžiagas, todėl numatytos renovacijos priemonės buvo įdiegtos mažiau nei per metus. Gyventojai patenkinti kokybišku rangovų darbu ir renovacijos privalumais: sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, komfortiškesne patalpų temperatūra bei patogesne ir priimtinesne gyvenamąja aplinka.
Po renovacijos daugiabutis pasiekė B energinio efektyvumo klasę, o tai reiškia, kad turėtų sutaupyti 40 proc. ir daugiau pastato šildymui naudojamos energijos.
1981 m .pastatyto daugiabučio atnaujinimo projektą administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotojas sako, kad po modernizacijos name įrengta atsinaujinančių energijos išteklių (saulės kolektorių), karštam vandeniui ruošti sistema. Jos nauda ir ekonominė, ir aplinkosauginė.
Marijampolėje esančio daugiabučio gyventojai nusprendė ne tik renovuoti savo daugiabutį, bet ir suteikti jam antrą kvėpavimą - įsirengti saulės kolektorių, skirtą karštam vandeniui ruošti. Tokiu būdu tikimės sutaupyti daugiau nei 50 proc. reikalingos energijos ruošiant karštą vandenį ir taip gerokai sumažinti namo poveikį aplinkai.
Teigiami daugiabučio modernizacijos pokyčiai palietė ir visą gyvenamąją aplinką - sutvarkytas ir prieigų prie namo apšvietimas. Ateityje, kartu su Marijampolės miesto savivaldybės pagalba, yra galimybė praplatinti automobilių stovėjimo aikštelę. Taip būtų išspręstas automobilių parkavimo klausimas.
Anot daugiabučio atstovo, gyventojai, renovacijos metu pamatę kaip gražėja jų namas, nusprendė, kad projekte numatytų priemonių jiems neužteks. Taip buvo sutvarkytos ne tik sienos ar įrengtas geoterminis ir saulės kolektorių šildymas, bet ir atnaujinta laiptinė bei pastato aplinka.
Renovacijos projekte nebuvo numatytas aplinkos tvarkymas. Pamatę kaip gražėja jų namas, gyventojai nusprendė savo lėšomis sutvarkyti aplink namus esančią teritoriją - pakeitė suskilinėjusias trinkeles, išpjovė krūmus ir senus medžius. Taip pat buvo nuspręsta padaryti laiptinės remontą - pakeisti radiatoriai, perdažytos sienos, įdėtos naujos lauko durys.
Marijampolės savivaldybė vykdo programą, pagal kurią, turintys detalųjį planą, gali kreiptis į miesto savivaldybę dėl paramos tokiems darbams atlikti. Tokiu atveju savivaldybė skiria iki 80 proc. reikalingų lėšų aplinkos tvarkymo darbams atlikti. Ši savivaldos parama dar labiau pagerintų daugiabučio gyventojų gyventojų gyvenimo kokybę, bei visam laikui išspręstų automobilių parkavimo klausimą.
Būsto energijos taupymo agentūros duomenys apie daugiabučių renovaciją:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Atnaujintų daugiabučių skaičius (nuo 2013 m.) | 2189 |
| Atnaujintų butų skaičius | 60 000+ |
| Investicijos į atnaujinimą | 700 mln. eurų+ |
tags: #inga #kiaulakiene #busto #energijos #taupymo #agentura